Žiema prislėgė ir žuvis

Pirmadienis, 03 Sausis 2011 09:36

Aplinkosaugininkai praneša, kad dėl įsigalėjusios nelauktai ankstyvos žiemos seklesniuose, nepratekančiuose vandens telkiniuose žuvims jau šiomis dienomis gali stigti deguonies. Kai vanduo pasidengė pirmuoju ledu, žuvims oro netrūko, nes augalija gamino deguonį ir neleido tvenkiniams apmirti.

"Bet ledą padengė storas sniego sluoksnis, susidarė antras ledo sluoksnis, pro kurį saulės spinduliai nesugeba prasiskverbti", - aiškinama Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išplatintame pranešime.

Šio regiono gamtos inspektorių vadovas Algimantas Lacis sako, jog kol kas žuvų dusimo atvejų neužfiksuota, tačiau prašoma žvejų budrumo "laikotarpiu po Naujųjų metų".

"Pastaraisiais metais pas mus tokių dalykų nebuvo, bet šiemet sniego sluoksnis labai storas. Jei prakertama eketė ir matosi, kad į ją ima kilti vabaliukai, vėžiagyviai, smulkesnės žuvys, reikia pranešti rajono aplinkos apsaugos agentūrai. Tada atvykstama, vanduo pumpuojamas, liejamas ant ledo ir atgal grįžta jau pilnas deguonies", - komentavo jis, įvertindamas, kad žuvų gelbėjimas "yra brangus procesas".

Anot aplinkosaugininkų, kai kur ledas telkinius jau sukaustė tiek, kad vandens paviršiuje neliko jokių properšų.

Pernai Lietuvoje deguonies buvo pradėję stigti kai kuriuose vandens telkiniuose pietinėje šalies dalyje.

Aplinkosaugininkai prieš dešimt metų sudarė šalies vandens telkinių, kuriuose žiemos metu gali pradėti trūkti deguonies, sąrašą. Į jį įrašyta iš viso 280 ežerų ir tvenkinių.

Vandens telkinių nuomininkams, privačių tvenkinukų savininkams patariama pradėti sekti savus vandens telkinius. Pastebėjus dusimą, nuo ledo paviršiaus reikia kuo skubiau nuvalyti sniegą ir iškirsti kuo daugiau ekečių. Kad jos neužšaltų, į jas reikia prikaišioti šiaudų kūlių.

Gyvenimas vandens telkiniuose žiemą - gerokai lėtesnis. Šaltamėgės žuvys – seliavos, lašišos, vėgėlės - dar neršia žiemos pradžioje, tačiau karpiai, karšiai, lynai, karosai būriais pasuka į dugno duobes bei žolynus, nebesimaitina ir ruošiasi išlaukti pavasario. Unguriai įsirausia į dumblą. Lydekos, ešeriai taip pat stoviniuoja.

„Karpiai, karosai neužmiega tuo žiemos miegu, bet lyg ir priminga, būna labai mažai judrūs, kartais ant šono prigula. Kuojos maitinasi po truputį, bet neintensyviai. Kadangi atšąla vanduo ir po ledu būna apie 2 ar 4 laipsnius, žuvims labai sulėtėja medžiagų, fermentų skaidymas, tada tokia ir mityba“, - pasakoja Vytautas Kesminas, Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas.

Plėšrios žuvys, anot jo, kiek pajuda, bet kąsnio ieško irgi retokai - „kai užeina noras“.

Neaktyvusis laikotarpis, pasak ichtiologo, vandenyje trunka maždaug nuo lapkričio iki kovo. „Prieš šalčius prikaupiama daugiau medžiagų, o žiemą jos naudojamos – tuo metu ir ikrai brandinami. Kovą ar balandį, po to ilgo laikotarpio, žuvys vėl aktyvios pasidaro labai greitai“, - kalbėjo V. Kesminas.

delfi.lt

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Trečiadienis, 05 Sausis 2011 16:23

Komentarai

0 #2 arz 2011-01-04 19:27

Va, įdomu ar prieš kokius 500 metų, kai žuvies ežeruose buvo SOČIAI ir žiemos padengdavo vandenis stooru sluoksniu ledu, ar mūsų protėviai irgi eketes kirsdavo, kad žuvys neuždustų? Nesamonė visa tai.

+3 #1 audi90 2011-01-03 11:51

karpiai ir karosai ziema neuzmiega bet buna vavirtosios ant sono

:lol:

Atnaujinti komentarus
RSS prenumerata

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos meniu