Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją kreipėsi vienos kaimo sodybos šeimininkas, rodydamas nedideles nepažįstamas žuveles ir skųsdamasis, kad, joms atsiradus, nyksta kitos tvenkinio žuvys. Saugomos teritorijos specialistams atpažinti žuveles nebuvę sunku.

Tai rytinis gružlelis, iki 10-12 cm išauganti karpinių žuvų rūšis, kurios gimtinė yra kai kurie Kinijos ir Japonijos vandens telkiniai. Kovoje dėl maisto išteklių rytinis gružlelis nukonkuruoja vietines žuvų rūšis, praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Kaip pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Saulius Sidabras, rytinio gružlelio spartų plitimą lėmė nereiklumas gyvenamajai aplinkai: gyvena visur, kur gausu vandens augalijos - sekliose ežerų, tvenkinių dalyse. Nemėgsta sraunesnių upių, tačiau jomis naudojasi kaip tolimesnio plitimo koridoriais. Sugeba išgyventi tiek šilto, tiek šaltesnio vandens telkiniuose, nėra reiklus ir deguonies koncentracijai vandenyje.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos prašymu Vilniaus Universiteto Gamtos tyrimų centro darbuotojai, vadovaujami dr. Tomo Virbicko, žvalgomųjų tyrimų metu patvirtino, kad tirtose kūdrose išties gyvena ir veisiasi įvairių amžiaus grupių rytinis gružlelis.

Viena rytinio gružlelio patelė gali sudėti nuo keliu šimtų iki kelių tūkstančių (dažniausiai – apie 1 tūkst.) ikrelių. Tačiau svarbiausia, kad visus ikrelius išneršia ne vienu metu, o per daugybę kartų, kas labai padeda šiai rūšiai sėkmingai įsitvirtinti vandens telkiniuose, į kuriuos ji patenka.

Kiekvieną ikrų dėtį saugo patinai, agresyviai vydami kitas, netgi už save didesnes žuvis. Esant palankioms sąlygoms, rytinis gružlelis tampa dominuojančia, vandens telkinyje gausiausia žuvų rūšimi ir, nepaisant mažo dydžio, pridaro nemažai žalos. Rytiniai gružleliai minta kitų rūšių žuvų ikrais bei jaunikliais, o žuvininkystės tvenkiniuose, kur žuvų tankis itin didelis, apkramtydami pelekus, žaloja netgi gerokai už save stambesnes žuvis.

Nustatyta, kad kartu su rytiniu gružleliu Europos vandens telkiniuose plinta pavojingas žuvų parazitas – pirmuonis (lotyniškas pav. Sphaerothecum destruens), parazituojantis žuvų audinių ląstelių viduje. Pats rytinis gružlelis šiam parazitui yra atsparus, tačiau yra jo nešėjas. Dėl parazito sukeltos ligos kai kuriose Europos dalyse (būtent ten, kur išplitęs rytinis gružlelis) saulažuvių populiacijos sumažėjo tiek, kad ši rūšis buvo įtraukta į Europoje saugomų žuvų rūšių sąrašus.

Vilniaus Universiteto Gamtos tyrimų centro ataskaitoje pažymėta, kad būtent ligų platinimas ir yra didžiausia rytinio gružlelio keliama grėsmė. Į vandens telkinius patekusius rytinius gružlelius išnaikinti yra labai sunku. Galimos priemonės: suleidžiami dideli plėšriųjų žuvų, galinčių kiek efektyviau išgaudyti rytinius gružlelius, kiekiai. Tačiau ši priemonė tik sumažina rytinių gružlelių skaičių. Sumažėjus plėšriųjų žuvų, gružlelių vėl sparčiai gausėja. Kita priemonė – specialus cheminis preparatas žuvims naikinti, naudojamas tik griežtai laikantis nustatytų reikalavimų.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gamtininkai nerimauja, kad, patekęs į Platelių ežerą, rytinis gružlelis gali pakenkti nuo seno čia gyvenančioms žuvims. Lietuvoje svetimkraščių žuvų rūšių įvežimas - griežtai reglamentuotas.

Tačiau išlieka nelegalaus pardavimo, privačių asmenų vykdomo žuvų perkėlimo į vandens telkinius grėsmė, o taip pat netyčinio įleidimo (su kitų rūšių žuvų jaunikliais, žvejams mėgėjų naudojant jas masalui) grėsmė. Patys žmonės turėtų suprasti, kad pirkdami iš nepatikimų platintojų žuvis, kenkia vidaus vandenų biologinei įvairovei. Įsigyjant pageidaujamas žuvis.

delfi.lt