Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Neries ir Vilnelės pakrantes sostinėje nugulė žvejai. Žūklės aistruoliai stengiasi sugauti prieš keletą metų kur kas rečiau kibusias lašišas ir šlakius, kurie šiuo metu keliauja upėmis aukštyn į nerštavietes. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja tiek lašišų, tiek šlakių. Žuvų populiacijos didėjimą rodo ne tik moksliniai tyrimai, bet ir nuolat didėjantis lašišų ir šlakių žvejybos licencijų pardavimo skaičius.

Išties, pasivaikščiojus per sostinę tekančių upių pakrantėmis, galima nesunkiai pamatyti daugybę pavieniui ar grupėmis laimikio tykančių žvejų. Dauguma jų žuvis gaudo atvirai, tačiau ne vienas meškere masalą mėto ir krūmų prieglobstyje.

„Su lašišomis ir šlakiais situacija tikrai gerėja. Šių žuvų daugėja. Su nupirktomis licencijomis žuvis galima gaudyti iki spalio 1 dienos. Pats pernai mačiau, kaip Vilnelėje žvejys ištraukė 17 kilogramų lašišą. Tačiau jis turėjo visus reikiamus dokumentus, todėl laimikis buvo legalus“, – pasakojo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas.
Pareigūnui antrino ir Vilniaus regiono gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas. Vyro teigimu, šiais metais Neryje ir Vilnelėje užfiksuota vos keletas smulkių lašišų ir šlakių žvejybos pažeidimų, kai žvejai neturėjo licencijų.„Šiuo metu žvejoti leidžiama kai kuriose Neries atkarpose ir Vilnelėje. Tačiau žvejai turi paskubėti, nes nuo spalio 1 dienos gaudyti lašišas ir šlakius bus draudžiama. Būtent tada intensyvės brakonierių paieška, reidai, tikrinimai“, – tikino S. Mikėnas.

Lietuvos upėse paprastai neršia subrendusios Baltijos lašišos. Šių žuvų visais metų laikais aptinkama pajūryje.
Ryškesnė lašišų neršto migracija iš jūros į Kuršių marias, Nemuną ir jo intakus prasideda rugpjūčio viduryje, kulminaciją pasiekia rugsėjo antrojoje pusėje ir spalio mėnesį. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje reproduktoriai atplaukia į nerštavietes Minijoje, Neryje, Žeimenoje bei Šventojoje. Prieš pastatant Kauno hidroelektrinę 1959 metais, apie 50 proc. lašišų neršto būrio migruodavo į Nemuno vidupio bei aukštupio intakus, pasiekdavo Baltarusijos upes.

Ši vertinga žuvis labai jautri cheminiams teršalams, todėl ją galima laikyti aplinkos švarumo indikatoriumi. Lašišos į upes migruoja grupėmis. Gimtąsias upes jos skiria iš kvapo, nes turi labai išlavėjusius cheminio jutimo organus.

Kildamos į upes, lašišos turi įveikti labai daug kliūčių: pirmiausia joms orientuotis labai trukdo įvairūs teršalai, miestų nuotekos, užtvankos. Pastebėta, jog stiprios ir greitos žuvys sugeba įveikti net 2–3 metrų aukščio užtvankas, tačiau tai padaryti daugeliu atvejų joms pavyksta ne iš karto, todėl prie tokių užtvankų lašišos dažnai būriuojasi ir gali gana lengvai tapti brakonierių grobiu.

Lašiša yra greitai auganti, anksti bręstanti, vidutinio gyvenimo ciklo žuvis. Mokslinėje literatūroje labai dažnai nurodomas ne bendras lašišos amžius, o skaičiuojamas tik jūroje praleistas metų skaičius. Jūroje lašiša auga gana greitai, palyginus su jos augimu upėje, ir jau pirmaisiais metais yra vidutiniškai 1,4 kg masės, antraisiais – 4,2 kg, o trečiaisiais – 8,1 kg.

 alfa.lt