Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Vakar pabudęs barsukas bandė pasivaikščioti, bet išsigandęs savo šešėlio grįžo į urvą, apsivertė ant kito šono ir vėl užmigo. Pasak senolių, toks šio gyvūno elgesys pranašauja ilgą ir šaltą žiemą, kuri jau dabar sukėlė daug rūpesčių žuvininkystės ūkiams.Ledas taip sukaustė tvenkinius, kad neliko jokių properšų, menkiausių plyšelių, pro kuriuos galėtų patekti oro. Kai kur ledo storis siekia pusę metro, o vidutinis tvenkinių gylis – 1-1,5 m. Dėl to seklesniuose tvenkiniuose žuvims ima stigti deguonies.

O tvenkinių žuvininkystės ūkiai kasmet išaugina daugiau nei po tris tūkstančius tonų prekinių karpių, upėtakių, lydekų, šamų ir kitokių žuvų.

Ši žiema nelauktai šalta, – sako AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis. – Tokia paskutinė šalta žiema buvo 2002-2003 metais, kai žuvininkystės ūkiuose užduso vos ne ketvirtis žuvų. Šiemet joms taip pat iškilusi grėsmė. Kai tvenkiniai pasidengė pirmuoju ledu, žuvims oro netrūko, o saulei šviečiant tvenkinių augalija gamino deguonį, neleido vandens telkiniams apmirti.

Bet ledą padengė storas sniego sluoksnis. Per atodrėkį sniegas nutirpo ir ant ledo atsiradęs vanduo užšalo. Taip susidarė antras ledo sluoksnis, pro kurį šiaip taip saulės spinduliai dar sugeba prasiskverbti. Bet sinoptikai artimiausiu metu pranašauja sniego pūgas ir ledas vėl bus užklotas. Tokiomis dienomis saulė nepasirodys, vandens augalai pradės apmirti, žuvims pradės stigti oro, – aiškina sąlygas D. Svirskis.

- Pirmas deguonies stygiaus požymis – kai įvairūs vandens vabalėliai, vėžiagyviai išplaukia į vandens paviršių įkvėpti oro. Kai vandenyje deguonies yra apie 1-1,5 mililitro litre, tuomet jau pradeda dusti daugelis žuvų. Deguonies norma karpinėms žuvims žiemą – apie 4 mililitrus litre. O kai deguonies sumažėja iki vieneto, susitelkusios į tuntus karpinės žuvys iškvėpuoja deguonį ir pradeda dusti.

Lydekos ir kitos žuvys labiau atsparios deguonies trūkumui, nes jos nesitelkia į tuntus. Karosams ir lynams deguonies kritinė riba – 0,3-0,4 mililitro viename litre vandens. Bet ta riba labai sąlyginis dalykas. Kai apmiršta augalai, vabalėliai, pradeda masiškai dusti ir šios žuvys, – „ŪP“ deguonies trūkumo požymius aiškino patyręs žuvininkystės specialistas.

Jau dabar didesnių ar mažesnių tvenkinių savininkai teiraujasi D. Svirskio, kokių priemonių griebtis žuvims gelbėti. Keista, bet patyręs žuvininkystės specialistas interesantams sako, kad nieko nereikia daryti. Ir tai, jo įsitikinimu, yra pigiausias būdas.

Jeigu vandens telkinys nedidelis, tik keli arai, jame paprastai būna apie 10-20 kg žuvų. Pavasarį uždususias išgriebti ir vėl suleisti jauniklių. Tai atsieis kur kas pigiau negu imtis kitokių priemonių, – sako D. Svirskis.

Dauguma žuvų augintojų mano, kad būtina nuvalyti sniegą, tada saulė atgaivins tvenkinio augaliją, kuri gamins deguonį. Bet užtenka dviejų trijų apsiniaukusių dienų ir vėl tie augalai apmirs.Eketėmis tvenkinio vandens deguonimi taip pat neprisodrinsi. Jos bematant užsitraukia ledu. Eketė gali būti naudinga tik tiek, kiek pro ją į vandenį patenka šviesos.

Bet jeigu į eketę bus kišami ryšuliai šiaudų ar nendrių, jie uždengs saulę, o vanduo vis tiek užšals. Visos šios minėtos priemonės yra bergždžios.

Kita priemonė - cirkuliaciniai siurbliukai. Juos daug kas naudoja savo tvenkiniuose. Šie siurbliai varinėja vandenį. Bet kai vanduo krinta nuo akmenų, tie akmenys labai apšąla. Be to, per maždaug septynias dienas siurbliu pakeičiamas visas tvenkinio vanduo, tačiau jo temperatūra nuo + 4 nukrinta iki 1-2 OC. Taip atšaldytas vanduo dar labiau pablogins padėtį. Bet vis dėlto šis būdas yra šiokia tokia išeitis.

Dar kitas būdas – vandens aeravimas. Reikėtų tokių aeratorių, kurie naudojami ne akvariumuose, o vandens valymo įrenginiuose,

60 W galingumo. Jie per minutę į vandens telkinį gali įpūsti apie 60 l oro. Ši priemonė būtų pati efektyviausia. Bet žarnelė, pro kurią pučiamas oras, turi būti nuskandinta ant tvenkinio dugno.

Tvenkinio vandeniui deguonimi prisodrinti galima panaudoti deguonies balioną, ir ribotu galingumu į tvenkinį leisti deguonį. Tačiau ir šiuo atveju žarnelė turi būti nuleista į tvenkinio dugną. Tad tik tokios priemonės gali padėti šią žiemą, – pataria AB „Išlaužo žuvis“ direktorius D. Svirskis. Tačiau pateikęs šiuos patarimus D.Svirskis priminė, kad jo minėtos efektyvios priemonės (siurbliukai, aeratoriai, deguonies balionai) padės išsaugoti iki 40 proc., o jokių priemonių netaikantys praras iki 90 proc. žuvų.

„ŪP“ paklaustas, kokios priemonės numatytos taikyti AB „Išlaužo žuvis“ tvenkiniuose, D. Svirskis pareiškė, kad jo vadovaujamoje bendrovėje yra parengti tvenkiniai žuvų žiemojimui. Į juos kiekvieną rudenį perkeliamos žuvys. Tai nedideli, maždaug 0,5 ha ploto, 2-2,5 m gylio tvenkiniai. Į juos suleidžiama žiemoti iki 20 t žuvų. Juose vanduo yra keičiamas. Ši priemonė padeda išsaugoti visas žuvis.

Nuosavų tvenkinių žuvų augintojams D. Svirskis pataria nelaikyti žuvų per žiemą tvenkiniuose, bet kiekvieną rudenį išgaudyti ir jas suvartoti arba realizuoti, o pavasarį vėl įleisti jauniklių.

Lrytas.lt