Vaistas nuo karpių įtarumo

Ketvirtadienis, 29 Balandis 2010 20:29

Legendos apie karpių įtarumą nedaug skiriasi nuo tikrovės – šios žuvys sugeba atpažinti švininius gramzdus, todėl karpių žūklei naudojami akmeniniai svareliai, kurių išvaizda ir... kvapas niekuo nesiskiria nuo gulinčių and dugno rieduliukų. Karpiai sugeba pajusti masalo viduje paslėptą kabliuką, tad reikia griebtis gudrybės: masalinis kukulis užveriamas ant pritvirtintos prie kabliuko kilpelės – rydamas skanėstą rubuilis įsiurbia ir kabliuką. Kad karpis vandenyje neįžiūrėtų valo, žvejai parenka tokios spalvos valus, kokios yra žūklavietės dugnas, tačiau dažnai pasitaiko, kad nepadeda jokie gudravimai – karpiai ignoruoja masalus, nors netoliese rankioja jauką. Žūklės įrankių kompanijos SPRO ekspertai teigia, kad jiems pavyko rasti vaistą nuo karpių įtarumo.

Koncepcijų kryžklėje

Per daugelį metų karpių žvejai sukūrė dešimtis šių gudragalvių žuvų meškeriojimo koncepcijų ir visomis buvo siekiama valus, svarelius ir kabliukus, t.y. žūklės įrankio dalį, kuri atsiduria karpio gimtojoje aplinkoje, padaryti kuo mažiau pastebimą. Akylas karpis nesunkiai aptinka žvilgančius daiktus, kurio ant dugno neturi būti, todėl iškart šalinasi tokių vietų. Šiems auksažvyniams įtarimą sukelia praplaukiančiai žuviai per nugarą brūkštelėjęs valas. Karpis nepatingi apsižvalgyti ir aptinka, kad įtempta vandenyje gija veda prie kažkokio įtartino svarelio, gulinčio ten, kur vakar jo nebuvo...

Naujoji „Fuzz Strategy System“ remiasi absoliučiai priešinga koncepcija. Seniai žinoma patarlė, kad geriausiai paslėpti ką nors galima padėjus tą daiktą matomiausioje vietoje. SPRO ekspertai panaudojo idėją, kad karpių žūklės masalų ir valų maskuotė turi būti puikiai matoma, todėl atsisakyta tradicijos naudoti ploniausius, kokie tik įmanomi valus, ir dažyti dugno spalva svarelius. Visi karpių žūklės įnagio montažo elementai turi būti stambūs, matomi, kad karpis, jei kils noras, galėtų ir nugarą į juos pasikasyti kaip šernas į eglės kamieną. Žinoma, šios koncepcijos autorinės teisės tik iš dalies priklauso SPRO ekspertams. Berlyne 1987 metais vienos didžiausių tuo metu sporto prekių parduotuvės žūklės reikmenų skyriuje mačiau ryškiai žalios spalvos kompanijos „Germina“ valus, kurie prasidėdavo 2-3 mm skersmens trijų metrų atkarpa iš tolo niekuo nesiskiriančia nuo vandens augalo stiebo. Toks valas palaipsniui plonėdavo iki 0,30 mm. Konsultantas man tada paaiškino, kad šie valai – nelabai populiarūs, nes žvejys turi nemažai padirbėti ir sumontuoti pats įnagį, kuriame būtų svarelis ir kabliukas. Daugelis neturi laiko, todėl mieliau perka vienodo skersmens valus ir kabliukus bei svarelius. Prieš ketvirtį amžiaus karpiai, matyt, dar nebuvo tokie kaprizingi, todėl gudrybių, norint sugauti auksašonį, reikėjo mažiau. Dabar „Fuzz Strategy System“ gigantomanija gali tikrai tapti labai veiksminga priemone viliojant įtarius laukinius karpius.

Imitacijos ir realybė

Kas – toji „Fuzz Strategy System“, dėl kuriuos šį pavasarį ima pamesti galvas Nyderlandų meškeriotojai? „Fuzz“ šerdis – vandenžolės stiebo imitacija. Tai – storo valo atkarpa nudažyta žaliai, rudai ar dar kitaip (pagal būtinumą), kurios pagrindas – pakankamai sunkus ir atstoja svarelį, o tuo pačiu ir inkarą. Vandenžolės stiebo imitacijos korpuse „užkoservuoti“ oro burbuliukai, todėl, inkaro prilaikoma, ji visada – vertikalioje padėtyje.

Ekspertai teigia, kad vertikalių objektų, primenančių vandens augalus, net ir labai įtarūs karpiai nesibaido. Storasprandžiai įpratę naršyti tarp jų, todėl tikisi ten rasti ką nors valgomo. SPRO atstovas Jeroenas Albersas teigia, kad prie tokio stiebo prisegtas trumpu pavadėliu masalinis kukulis, kukurūzų grūdų vėrinukas ar porelė tigrinių riešutėlių atrodo labai natūraliai ir visiškai atitinka karpio instinktų logiką.

Kitas „Fuzz Strategy System“ elementas – „barzda“. Kad net ir trumpučio pavadėlio nesimatytų, stiebo pagrindą galima užmaskuoti sintetinių žalių arba rudų dumblių gniužulu. Jis toks tikroviškas, kad vandenyje šį objektą atskirti nuo tikro praktiškai neįmanoma. „Barzdą“ galima naudoti atskirai, t.y. nejungti jos su stiebu. Dirbtinių dumblių gniužulu galima puikiai užmaskuoti svarelį, pavadėlius, valą. „Barzda“ taip pat yra objektas, nekeliantis kar[iams įtarimų, nes siūlinių dumblių raizgalynių tuose vandens telkiniuose, kur gyvena karpiai, apstu.

Trečias svarbus „Fuzz Strategy System“ elementas – „muselė“, panaši į tas, kurias naudoja muselininkai gaudyti stambias žuvis. Tikriausiai ją labiau derėtų vadinti anksčiau aprašytos „barzdos“ miniatiūrine kopija. „Fuzz fly“ – plūdenų salelė, dumblių gniužulėlis, plūduriuojantis vandens paviršiuje arba palei dugną“ ir maskuojantis pavadėlį bei kabliuką, ant kurio užvertas masalas.

Įnagio, kurį galima sumontuoti iš minėtų elementų, versijų – daug, tad jį nesunkiai galima priderinti prie bet kokių žūklės sąlygų. Tikėtina, kad ir mūsų karpių meškeriotojai šį sezoną išbandys „Fuzz System“, o kai sulauksim statistikos, tada galėsim daryti išvadas, ar ji padeda gydyti lietuviškus karpius nuo įtarumo?

15min.lt

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos meniu

Prisijungusių narių nėra...