Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Bene daugiausia emocijų kėlusiai Miškų įstatymo nuostatai – galimybei 20 arų privačios miško žemės paversti sodyba – parlamentarai plenariniame posėdyje tarė „ne“.

Dviejų tiesų kaktomuša

Tai nėra galutinis sprendimas, nes kol kas galutinis balsavimas dėl visų įstatymo pataisų dar tik planuojamas. Visgi galimybė, kad naujos statybos miškuose bus palaimintos, yra greičiau teorinė.

„Nekomentuosiu šio sprendimo, nes jis jau priimtas. Galiu tik apgailestauti, kad žaliųjų išplatinta informacija, padėtį miškuose piešianti apokaliptinėmis spalvomis, daugelį kolegų suklaidino ir per balsavimą jie susilaikė. Priėjimas prie saugomų teritorijų tikrai nebūtų apsunkintas, nes 80 proc. tokį statusą turinčių plotų priklauso valstybei, kur tikrai nebūtų vykdomos jokios statybos“, – po Seimo posėdžio dėstė Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartinė tvarka, apibrėžta galiojančiame Miškų įstatyme, leidžia miškų savininkams parengti atitinkamą projektą ir visą jam priklausančią girią iškirsti plynai.

„Ar kas nors taip daro? Iš esmės ne. Savininkai kaip tik kreipiasi į mus prašydami padėti jiems miškus apsaugoti, o ne iškirsti. Svajojantys įsikurti savo miške kalba apie skirtingus dalykus, nei teigia žalieji radikalai. Pastarieji elgiasi kaip tikri ultrakairieji, paniškai bijantys privačios nuosavybės ir tuo baubu gąsdinantys visus kitus. Juk, tiesiant dujotiekį iš Jurbarko į Klaipėdą, bus iškirsti nepalyginamai didesni miško plotai, nei kuriant sodybas“, – dėstė J. Šimėnas.

Parlamentaras žadėjo įstatymo priėmimo metu nebesiūlyti dar kartą įvertinti šių nuostatų ir dėl didesnių laisvių miškų savininkams nekovos.

Paveldėtojams – išimtis

Tiesa, nors naujoms statyboms miške Seimas užkirto kelią, atkurti kadaise buvusias sodybas bus galima. Vertindamas šią nuostatą, J. Šimėnas sakė pats sieksiąs, kad erdvių spekuliacijoms, kai sodybos egzistavimo faktą bandoma įrodyti baksnojant pirštu į nežinia iš kur atsiradusius apsamanojusius akmenis, būtų užkirstas kelias.

„Atstatyti sodybą turėtų būti leidžiama turintiems tvarkingus nuosavybės dokumentus arba atitinkamą teismo sprendimą. Šia prasme visiškai pritariu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastaboms, jog turėtų būti nustatomi antikorupciniu požiūriu skaidrūs mechanizmai ir aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų leidžiama keisti miško žemės paskirtį namų valdoms formuoti ir buvusioms sodyboms atstatyti“, – tikino J. Šimėnas.

Antikorupcinį vertinimą STT pateikė Seimo Antikorupcijos komisijai bei Aplinkos apsaugos komitetui prieš porą savaičių. Dokumente pastebima, kad Miškų įstatymo projekte galima įžvelgti tam tikrų paskatų klastoti duomenis apie buvusių sodybų liekanas ir sudaryti sąlygas tarnautojams piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, kaip tai buvo daroma saugomose teritorijose.

J. Šimėnas spėjo, kad norinčiųjų persikelti gyventi į miškus ar pamiškes tarp maždaug 250 tūkst. privačių girių savininkų atsirastų vos keletas šimtų.

Mitinguotojų mūšis

Seimo posėdžių salėje diskutuojant dėl Miškų įstatymo pataisų, aikštėje prie parlamento rūmų vieni kitiems atsukę radikaliai priešingo turinio plakatus mitingavo miškų savininkai ir žaliųjų aktyvistai.

Pirmieji ragino pritarti Miškų įstatymo korekcijoms, turinčioms užtikrinti „darnų privačių miškų naudojimą“. Šios stovyklos aktyvistai tvirtino, kad supančioti rankas miškų savininkams siekiančių veikėjų rūpestis miškais ir gamta esąs tik apsimestinis – taip šie tiesiog susireikšmina ir bando pateisinti aplinkosaugai skiriamų solidžių lėšų panaudojimą.

Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis tikino, kad, leidus privačiuose miškuose statyti ar atkurti sodybas, tokia teise pasinaudotų apie 2 proc. asociacijos narių. Tokį sprendimą priėmę žmonės privalėtų atsodinti tokią pat miško dalį (saugomose teritorijose – dvigubai didesnę), kokią reikėtų iškirsti statybų metu. Jo teigimu, dėl šių priežasčių statybos miškuose ne mažintų, bet didintų Lietuvos miškingumą.

Tuo tarpu triukšmingam piketuotojų būriui vadovavęs žaliųjų lyderis Rimantas Braziulis tikino priešingai: esą leidus miškuose statyti sodybas kiltų „masinė statybos isterija“.

„Tai baigtųsi tragiškai tiems žmonėms, kurie investuotų šimtus milijonų ir paliktų namus miškuose be priežiūros. Kas sukontroliuotų, kaip tokios vietose būtų, tarkim, valomos nuotekos? Teršimas būtų nekontroliuojamas“, – prognozavo R. Braziulis.

Radikalusis gamtosaugininkas tikino, kad atgavę miškus gali naudotis juo kaip mišku, bet nebandyti jų paversti statybų aikštelėmis.

alfa.lt