Miškuose – naujas „privačių valdų“ protrūkis?

Trečiadienis, 06 Balandis 2011 13:43

Seime svarstomos Miškų įstatymo pataisos, galinčios įteisinti sklypų formavimą namams statyti privačiose miškų valdose. Aplinkosaugininkai įspėja, kad, jei bus priimta, ši pataisa gali iš daugelio žmonių atimti galimybę džiaugtis poilsiu priemiesčių, paežerių ir paupių miškuose.

Tačiau šiuo metu tikimasi, kad Seimas pataisą atmes, mat esą dėl visuomenės dėmesio daugeliu klausimų politikams jau teko nusileisti.

„Šis įstatymas gali leisti miškus masiškai paversti statybų aikštelėmis – kuo kai kurie veikėjai labai džiaugiasi, esą tai skatins statybų pramonę,“ – „Ekoredakcijai“ pasakojo judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas, nuo pat projekto pateikimo atidžiai stebintis jo svarstymą Seime.

Jo teigimu, pagrindinis rūpestį keliantis siūlymas – kad privačiose miškų valdose būtų leista, pakeitus žemės paskirtį, formuoti 20 arų valdas namams statyti.

Jei ši pataisa įsigalios, tai esą gali turėti labai skaudžių pasekmių: „Prasidės stichine urbanizacija priemiesčių miškuose, prie vaizdingų upių, ežerų ir pan.“

Siūlo tik leisti atkurti sodybas

Diskusijos dėl naujų tvorų bei statybų privačiuose miškuose ne kartą virė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Tik po kelių bandymų prieš statybas miškuose pasisakantiems Seimo nariams pavyko pasiekti, kad komitetas sušvelnintų šiuo metu siūlomą projekto nuostatą.

Komiteto narių nuomone, miškuose galima leisti statytis nebent okupacijos metais nusavintą nuosavybę toje vietoje atkūrusiems buvusiems savininkams ar jų palikuonims.

Jeigu Seimas pritars komiteto nuomonei, suformuoti iki 0,2 hektaro žemės ploto namų valdą būtų leista „tiesioginiams palikuonims, atkūrusiems toje vietoje turėtą nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – žemę miško valdose, kai nėra galimybės formuoti namų valdą ne miško žemėje“.

Nors ir šiai nuostatai pritaria ne visi „Ekoredakcijos“ kalbinti aplinkosaugininkai, kai kurie sutinka, kad senas sodybvietes turi nedaug žmonių, ir tai esą nesukeltų naujo statybų miškuose protrūkio.

Naudinga privatininkams

Komitetui apsvarsčius įstatymo projektą, lemiamą žodį taria visas Seimas, kuris plenariniame posėdyje turi pritarti arba nepritarti šiai prieštaringai nuostatai.

Klausimo svarstymas Seime numatytas kitą antradienį, balandžio 12 d. Pasak A. Knystauto, išlieka pavojus, kad, nepaisydamas aplinkosaugininkų ir Aplinkos apsaugos komiteto nuomonės, Seimas vis tiek nubalsuos už namų valdų formavimą privačiuose miškuose.

„Privatininkai, susipirkę šimtus hektarų, nori leisti tuos hektarus padalinti į gabaliukus ir leisti juose statyti namukus. Jeigu ta valda yra prie ežero ar upės – be abejo, jiems tai naudinga, nes tos valdos vertė išaugs mažiausiai dešimt kartų,“ – teigia ekspertas.

Paežerės – deramai apsaugotos?

Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, dėl paežerių ir paupių aplinkosaugininkai nerimauja be reikalo. Esą kelių metrų zoną prie vandens telkinių saugo įstatymas, ir jo pažeisti niekam nevalia.

„Kai kalbama apie vandens telkinius – juk ir šiuo metu vandens apsaugos zonoje nei sodybų, nei bet kokio objekto statybos negalimos, nesvarbu, kokios paskirties ta žemė būtų“, – teigia parlamentaras.

Tačiau šie argumentai judėjimo „Už gamtą“ vadovo neįtikina: „Ar dabar tas draudimas apsaugo ežerų ir upių krantus? Daug kas yra pastatęs tvorą iki pat kranto, ir ten niekas negali praeiti – nei atvykėlis, nei policininkas“, – teigia A. Knystautas.

Pasak aplinkosaugininko, taip nutinka dėl to, kad nėra numatyta efektyvi procedūra, kaip bausti pažeidėjus: „Todėl esu visiškai tikras, kad leidus statyti miškuose daugiau namų, prie ežerų ir upių atsiras kur kas daugiau tvorų, nes nėra kas tam užkirstų kelią“.

Ar Seimui parūps apginti miškus?

Po savaitės Seimas balsuodamas turėtų apsispręsti, ar pritarti leidimui savininkams formuoti namų valdas privačiuose miškuose, ar tik leisti atkurti juose anksčiau buvusias sodybas.

Pasak J.Šimėno, Aplinkos apsaugos komiteto pozicija yra aiškiai išreikšta: „Kalbama tik apie sodybos atstatymą nuosavoje valdoje – viena sodyba vienoje valdoje“. Jis patikino, kad ir pats per svarstymą Seime balsuos taip, kaip nutarė jo vadovaujamas komitetas.

Jis taip pat pabrėžė, kad statybas siūloma leisti tik kai kuriuose miškuose – ūkinės paskirties, o draustiniams, valstybiniams parkams niekas negresia. „Mes atsižvelgėme į tai, kad gražiausios, vaizdingiausios miško vietovės turi būti apsaugotos“, – sakė komiteto pirmininkas. Tačiau šią poziciją nebūtinai palaikys dauguma Seimo narių.

Padės tik visuomenės dėmesys

Pasak A. Knystauto, tik visuomenės spaudimas gali priversti politikus atsisakyti planų „paversti miškus statybų aikštelėmis“.

Aplinkosaugininkas pasidžiaugė, kad sukėlus šurmulį žiniasklaidoje įstatymo nepavyko priimti patyliukais ir skubos tvarka, kaip esą buvo ketinama.

Be to, iš projekto jau pavyko išbraukti daug kitų „pavojingų“ nuostatų – pavyzdžiui, kad mišku nebūtų laikomas medžiais apaugęs plotas, mažesnis nei pusė hektaro.

Šis siūlymas būtų atrišęs rankas Lietuvos kraštovaizdį puošiančių nedidelių giraičių, kurios, be kita ko, labai svarbios gyvūnijai, naikintojams.

Tuo atveju, jei Seimas vis dėlto priims pataisą, leidžiančią miškuose kurti namų valdas, aplinkos gynėjai tikisi Prezidentės veto.

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Trečiadienis, 06 Balandis 2011 13:49

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu