Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Įstatymu sugriežtinta dujinių, senovinių ir mažos galios ginklų įsigijimo tvarka veiksminga tik popieriuose. Tuo įsitikino „Lietuvos ryto” žurnalistas, dujinį ginklą įsigijęs pagal naująją tvarką.

Dar prieš mėnesį pirkti dujinius ginklus žmonės lėkė strimgalviais, nes pakako parduotuvėje parodyti asmens dokumentą.

O nuo kovo 1-osios įsigaliojęs naujasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas įpareigoja ne tik įregistruoti dujinius, senovinius ir mažos galios ginklus, bet ir jų savininkams gauti teritorinės policijos leidimą laikyti ir nešiotis tokį ginklą.

Kol kas šis dokumentas išduodamas nemokamai.

Įstatyme yra ir keistenybių. Štai dujinį ginklą gali įsigyti tik nepriekaištingos reputacijos, 21 metų sulaukęs asmuo, o kur kas pavojingesnei kategorijai priskiriamą graižtvinį šautuvą – sulaukę vos 18-kos.

Priėmė naują ES direktyvą

Paskelbus apie nuo kovo 1-osios įsigaliojančius įstatymo pakeitimus, iš ginklų parduotuvių buvo iššluoti ir pigesni, ir brangesni dujiniai pistoletai. Iki šiol lentynose – varganas pasirinkimas, o verslininkai ir neskuba pildyti asortimento. Mat pirkėjų vis vien nėra.

Tiesa, dabar visi, turintys dujinius ginklus, privalės juos legalizuoti. Šiuo metu Lietuvoje jų parduota per 100 tūkstančių – atrodo, pareigūnams bus ką veikti. Gerai, kad ir laiko tam yra – legalizuoti dujinius ginklus privaloma iki 2014 m. sausio 1-osios.

Prekybos ginklais ir šaudmenimis tvarką teko sugriežtinti dėl prieš trejus metus priimtos ES naujos direktyvos. Joje ir dujiniai pistoletai priskirti šaunamiesiems ginklams – ekspertai tvirtina, jog kiekvieną dujinį ginklą įmanoma perdaryti ir bent kartą iššauti juo kovinį šovinį.

Medikams stinga duomenų

Taigi nuo ko pradėti nutarus įsigyti ginklą, pavyzdžiui, dujinį pistoletą?

Pirmiausia kreipiausi į teritorinį pirminės sveikatos priežiūros centrą, kad gydytojas išduotų pažymą.

Psichikos sveikatos centre išrašomas dokumentas, kad ginklą įsigyti siekiantis asmuo nėra įrašytas į įstaigos sąrašą dėl alkoholizmo, narkomanijos, neserga psichikos liga.

Šiaulių Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre šiai pažymai gauti užtrukau kiek ilgiau nei pusvalandį. 20 minučių palaukiau prie kava kvepiančio tuščio registratūros langelio, 12 minučių – gydytojos psichiatrės Eugenijos Nekrašienės kabinete.

Medikė paklausė, ar nepiktnaudžiauju alkoholiu, nevartoju kvaišalų, ir iškart pridūrė, kad jei nesu įtrauktas į oficialią alkoholikų ir narkomanų įskaitą, vadinasi, esu sveikas.

„Tačiau net jei būtumėte, tarkim, anoniminių alkoholikų klubo narys, mes to nežinotume, nes tokios konfidencialios informacijos niekas neteikia”, – pripažino gydytoja E.Nekrašienė.

Tas pat ir dėl psichikos ligų. Paaiškėjo, kad medikai turi duomenų tik apie Dainų psichikos sveikatos centre besilankančius asmenis. Jeigu būčiau lankęsis privačia praktika besiverčiančio psichiatro kabinete, ši gydymo įstaiga išrašų irgi neturėtų. Tai – konfidenciali informacija.

„Esate pirmas, kuriam išrašau tokią pažymą, todėl neimsiu mokesčio – dar nežinome, koks jis turėtų būti”, – šypsodamasi atsisveikino ir nėkart nešauti iš įsigyto ginklo palinkėjo gydytoja psichiatrė E.Nekrašienė.

Išlaidos nesiekė 2 litų

Gavus šią pažymą, teko vykti į kitą miesto pakraštį, kur įsikūręs Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyris.

Čia procedūra dar greitesnė – parašiau prašymą išduoti neterminuotąjį leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis dujinį ginklą.

Prie prašymo pridėjau medikų pažymą ir asmens dokumento kopiją.

Viskas. Beliko laukti. Licencijavimo poskyrio vadovas Rimas Rukšėnas kvietimą atsiimti leidimą pažadėjo atsiųsti per 30 dienų. Per tą laiką bus patikrinta, ar atitinku nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus.

Atitikau – leidimas įsigyti savigynai dujinį ginklą ir šaudmenų man buvo išduotas po 19 dienų. O pats ginklas kainavo 238 litus.

Jei neskaičiuočiau kelionės iš vienos įstaigos į kitą automobiliu išlaidų, leidimas atsiėjo tik 1,57 lito. Tiek teko sumokėti už išduoto leidimo laminavimo paslaugą.

Tiesa, neaišku, kiek dar laiko šie leidimai bus išduodami nemokamai.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos licencijavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Gintaras Vižinis patvirtino – ateityje už šio dokumento išdavimą bus imamas mokestis.

Susilaiko nuo kritikos

Ar vertėjo keisti nusistovėjusią tvarką, jei naujoji dėl kontrolės stokos neveiksni? Į šį klausimą neatsakė nė vienas pareigūnas.

„Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas pakeistas, nes reikėjo įgyvendinti direktyvą”, – nuo kritikos susilaikė G.Vižinis.

Policijos departamente dar nėra duomenų, kiek atsirado norinčiųjų legalizuoti turimus dujinius pistoletus.

Šiauliuose tokius leidimus išduodančiam poskyriui darbo netrūksta – iki kovo 29-osios įregistruoti 97 prašymai išduoti leidimą laikyti ginklą.

Dauguma besikreipiančiųjų nori legalizuoti turimus dujinius pistoletus, o ketinančių pirkti buvo tiktai 14. Iš jų – keturios moterys.

„Savigynai skirtus dujinius pistoletus labiausiai perka vienkiemių gyventojai, pensininkai ir studentai. Esu įsitikinęs, kad ne vieną žmogų atbaidys sugriežtinti reikalavimai.

Pirmiausia tai palies kaimo žmones, kuriems kelis kartus važiuoti į rajono gydymo įstaigą ir policijos komisariatą pažymų bus pernelyg sudėtinga”, – įsitikinęs didmenine ir mažmenine prekyba ginklais besiverčiančios bendrovės „Vollit” komercijos direktorius Gintautas Rimša.

Pasikeitus ginklų įsigijimo tvarkai, darbo padaugėjo ir jais prekiaujantiems verslininkams.

Anksčiau tik asmens dokumentą patikrinę ir į specialų žurnalą pirkėjo duomenis įrašę pardavėjai dabar privalo pildyti dar vieną knygą – atskirai įrašyti ir įsigytų šovinių skaičių.

Policijoje nusidrieks eilės

Pagal naujai įsigaliojusio įstatymo nuostatas, medžioklei ilgąjį graižtvinį ginklą, jo šaudmenų gali įsigyti ir turėti ne jaunesni negu 18 metų Lietuvos gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą.

„Absurdas! Mums, verslininkams, gal ir naudinga, kad jaunesni žmonės gali pirkti tokį šautuvą. Tačiau nebėra anksčiau buvusio privalomo pereinamojo laikotarpio, kuriuo jaunasis medžiotojas galėjo turėti lygiavamzdį ginklą.

Tik išlaikęs egzaminus jis galėdavo pirkti graižtvinį šautuvą”, – sakė G.Rimša.

Iki šiol, norint įsigyti ir turėti tokį ginklą, reikėjo sulaukti 21 metų ir turėti ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą.

Verslininkai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais dujinius pistoletus turintys asmenys užplūs leidimus išduodančias policijos tarnybas, nes jo neturint neįmanoma nusipirkti nė vieno šovinio.

Iki 2014 m. dujinio, mažos galios ar senovinio ginklo nelegalizavusiems asmenims grės baudžiamoji atsakomybė.

Už tai numatomas areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Jei pareigūnai suras daugiau kaip tris nelegalius ginklus, bausmė dar labiau padidės – nuo 4 iki 8 metų nelaisvės.

Sukelia skausmą

Visi savigynos įtaisai – dujiniai, šratiniai ginklai, dujiniai balionėliai, elektros šoko prietaisai – sukelia staigų didelį fizinį skausmą. Jie skirti sustabdyti užpuoliką.

Rimčiau sužaloti užpuoliką galima šaunant iš nedidelės galios 4 ar 6 mm kalibro šratinio revolverio, jei šratas pataikytų, tarkim, į akį. Aišku, chirurgo pagalbos gali prireikti ir po oda susmigusiems šratams išrinkti.

Bene mažiausiai išliekamųjų reiškinių – panaudojus elektros šoko įtaisą. Dėl elektros iškrovos kelioms minutėms suspazmuoja užpuoliko raumenys ir jis tampa neveiksnus.

Nedidelė tikimybė besiginant rimčiau sužaloti žmogų ir naudojant guminiais šratais šaudantį revolverį. Aštraus trumpalaikio skausmo sustabdytas užpuolikas atsiperka tik mėlynėmis, nebent šratas pataikytų į akį.

3–5 minutėms agresyvų asmenį sustabdo ir dujinio pistoleto užtaisas ar iš dujinio balionėlio papurkštas skystis. Dujos agresyviai nusiteikusiam žmogui (šuniui ar laukiniam žvėriui – taip pat) trumpam sutrikdo regėjimą ir kvėpavimą.

Populiariausios savigynos priemonės

Dujiniai pistoletai ir revolveriai

Kaina – nuo 200 litų.

Šie ginklai – populiariausi. Manoma, kad lietuviai turi įsigiję per 100 tūkstančių dujinių ginklų.

Privalumai: galima iššauti ne vieną kartą, todėl įmanoma apsiginti nuo kelių užpuolikų, užpuolikus gali išgąsdinti vien ginklo išvaizda, nes dujiniai pistoletai ir revolveriai labai panašūs į kovinius ginklus, nebūtina tiksliai pataikyti, nes į užpuoliką paleidžiamas dujų debesėlis, nereikalingas fizinis kontaktas su užpuoliku, gali būti įvairių dydžių.

Trūkumai: reikia specialių įgūdžių ir papildomų treniruočių greitai išsitraukti ir parengti ginklą, veiksmingas 2–5 metrų nuotoliu.

Dujų balionėlis

Kaina – nuo 20 litų.

Privalumai: mažas, todėl patogu nešiotis kišenėje, pastebėjus menkiausią pavojų galima labai greitai panaudoti, nereikia policijos leidimo, nereikalingas fizinis kontaktas su užpuoliku.

Trūkumai: laikant ilgiau nuspaustą išpurškiamas visas turinys, todėl gali būti problemiška apsiginti nuo kelių užpuolikų, vizualiai negąsdina taip, kaip į kovinį panašus dujinis ginklas.

Mažos galios ginklai (šratais ir guminėmis kulkomis šaudantys revolveriai)

Kaina – nuo 300 litų.

Privalumai: nereikalingas fizinis kontaktas su užpuoliku.

Trūkumai: neveiksmingas, jei užpuolikas vilki storus drabužius (pavyzdžiui, paltą), apsiginti nuo agresyvaus asmens reikia ne 1, o 2–4 šūvių; dėl menkos šaunamosios galios ir padaromos žalos sunku apsiginti nuo kelių užpuolikų, veiksmingas iki 5 metrų atstumu.

Elektros šokas

Kaina – nuo 150 litų.

Privalumai: labai veiksmingas, įsigyti ir laikyti nereikia policijos leidimo.

Trūkumai: su užpuoliku turi būti labai artimas kontaktas, todėl sunku panaudoti prieš fiziškai labai stiprų ar treniruotą asmenį, veiksmingas tik jei užpuolikas vilki lengvus drabužius.

Amerikoje teisė nešiotis ginklą – nepajudinama

Rita Stankevičiūtė

LR korespondentė Vašingtone

Amerikos meilės romanas su ginklais, atrodo, niekada nesibaigs. Amerikiečiai jaučia turį konstitucinę teisę į ginklą, kurią jiems suteikia antroji konstitucijos pataisa. Dauguma jų įsitikinę, kad apribojimų įsigyti net pistoletus turėtų būti kuo mažiau.

Ypač mažesniuose JAV miesteliuose normalu turėti keletą pistoletų ir ne vieną ilgavamzdį. Daugelyje valstijų tam nereikia specialaus leidimo, netgi jų registruoti.

Bet kuris aštuoniolikametis amerikietis gali užeiti į licencijuotą ginklų parduotuvę (kai kuriose valstijose tokie skyriai yra net „Maxima” primenančiuose prekybos centruose ar sporto parduotuvėse) ir, pateikęs tik vairuotojo pažymėjimą, nusipirkti ilgavamzdį.

Tam, kad įsigytum pistoletą, turi sulaukti 21-erių. Specialaus leidimo reikia tik automatams. Tiesa, kai kuriose valstijose jie apskritai uždrausti, pavyzdžiui, Konektikute ir Naujajame Džersyje.

Perkant ginklą pardavėjas privalo patikrinti, ar pirkėjas nėra įrašytas į psichikos ligonių ar teistų žmonių sąrašą. Jei nesi tuose sąrašuose, namo parsineši ginklą.

Kalifornijoje dar gali tekti palaukti dešimt dienų, kol bus patikrinta asmens tapatybė, bet kai kuriose valstijose, pavyzdžiui, Teksase, nereikia laukti nė pusvalandžio.

Kai kuriose valstijose ginklą iš karto leidžiama užtaisyti, užsikišti už diržo ir žygiuoti, pavyzdžiui, į barą. Ne visur, bet, tarkime, Arizonoje nedraudžiama turėti paslėpto pistoleto net ten, kur žmonės linksminasi su alkoholio bokalais rankose.

Jau ne vienerius metus JAV visuomenėje vyksta karštos diskusijos apie tai, kad ginklų priežiūra šalyje turėtų būti griežtesnė. Po 2007-ųjų susišaudymo Virdžinijos technologijos universitete įvesta nauja taisyklė, kad visos valstijos privalo dalytis duomenimis apie psichikos sutrikimų turinčius žmones, kad jų pavardės atsirastų sąrašuose visoje šalyje.

Tačiau iki šiol tai vyksta vangiai, todėl psichikos problemų turintis žmogus gali kirsti valstijų sieną ir lengvai įsigyti ginklą.

Vokietijoje – vienas griežčiausių Europoje įstatymų

Jolita Venckutė

LR korespondentė Berlyne

Pastaruoju metu ginklų įstatymas buvo griežtinamas du kartus: 2002 metais po išpuolio Erfurte ir 2008-aisiais. Galioja dvi pagrindinės taisyklės: visiems, kurie nori laikyti ginklą savigynai namuose, privalu įsigyti ginklo kortelę („Waffenkarte”). Tie, kurie nori nešiotis ginklą už savo namų ar darbovietės ribų, turi įsigyti leidimą ginklui („Waffenschein”).

Norintiems nešiotis signalinį ar dujinį pistoletą pagąsdinimui policija ir vietos savivaldybė gali išduoti vadinamąjį mažąjį leidimą. Jis išduodamas per 3–6 savaites ir kainuoja 55 eurus (190 litų).

Šiuo atveju patikrinama, ar asmuo pilnametis, ar nebuvo teistas, veiksnus ir ar nėra priklausomas nuo narkotikų bei alkoholio. Be to, jis turi garantuoti, kad tinkamai laikys ginklą.

Leidimas naudoti ginklą savigynai išduodamas ne jaunesniems negu 18 metų žmonėms.

Jie privalo įrodyti, jog yra patikimi ir baigę ginklų technikos ir teisės pagrindų kursus, taip pat kad ginklas jiems būtinas. Be to, privaloma būti apsidraudus civilinės atsakomybės draudimu mažiausiai 1 mln. eurų. Taip garantuojama, jog nelaimės atveju bus padengta žala, padaryta gyvybei ir turtui.

Leidimas ginklui galioja trejus metus. Po to leidimą išdavusi tarnyba tikrina iš naujo.

Leidimas laikyti ir nešiotis ginklą bendrovėms kainuoja 204,52 euro (706 litus), fiziniams asmenims – 102,26 euro (353 litus). Pratęsti leidimą kainuoja 76,69 euro (265 litus).

Vokietijoje netrūksta įstatymo kritikų, tačiau jie reikalauja ne tiek sugriežtinti reikalavimus, kiek pagaliau įvesti vieną ginklų registrą. Mat vos 2–3 procentai po nusikaltimo konfiskuotų ginklų yra legalūs. Tuo tarpu nelegalių ginklų skaičius, kaip spėja ekspertai, šalyje siekia net 15 milijonų.

Prancūzijoje nuo seno gyvavo ginklų kultūra

Edita Urmonaitė

LR korespondentė Paryžiuje

Galima sakyti, jog iki 1998 metų Prancūzijoje užsukęs į ginklų parduotuvę beveik be jokių formalumų galėjai įsigyti didžiąją dalį jos asortimento. Šioje šalyje nuo seno gyvuoja, nors dabar turbūt reikėtų sakyti gyvavo, ginklų kultūra.

Dar ne taip seniai buržua šeimose ne vienas berniukas, sulaukęs kokių dešimties metų ar net jaunesnis, dovanų gaudavo vadinamąjį sodo karabiną – nedidelį orinį šautuvėlį. Tiesa, iš jo ir žvirblį sunkiai nušautum.

Tačiau išmokti naudotis ginklu buvo laikoma bendrojo išsilavinimo dalimi, panašiai kaip valgyti peiliu ir šakute, jodinėti arkliu arba žaisti tenisą. Juolab kad ginklo, nors ir pusiau žaislinio, turėjimas taip pat buvo siejamas su atsargumo ir atsakomybės ugdymu.

Bet laikai, kai be karabino negalėjai tapti džentelmenu, jau praėjo. Taigi 1998 m. išleidus dekretą laisvai parduodamų ir niekaip nedeklaruojamų ginklų labai smarkiai sumažinta.

Vis dėlto lieka dalis šaltųjų ginklų, taip pat ašarinių dujų balionėliai, didžioji dalis medžioklei skirtų paprastų lygiavamzdžių šautuvų, mažos galios dujiniai ir antikiniai ginklai.

Visus juos gali įsigyti kiekvienas pilnametis, taip pat tėvų leidimą gavę paaugliai nuo 16 metų.

Ginklą Prancūzijoje nesunku įsigyti medžiotojams ir užsiimantiems sportiniu šaudymu.

Tokiems asmenims ginklų parduotuvėje tereikia užpildyti ginklo įsigijimo deklaraciją, pateikti asmens dokumentą, medžiotojo arba šaudymo federacijos licenciją ir ne seniau nei prieš dvi savaites išduotą gydytojo pažymą.

Savigynai ar sportiniam šaudymui – jeigu įrodai, kad ginklas būtinas profesiniais arba būsto saugumo sumetimais, – gali įsigyti ir dalį kitų ginklų. Bet tam būtinas išankstinis gyvenamosios vietos policijos komisariato leidimas.

Šalia išvardytų dokumentų jam gauti taip pat būtina pateikti pažymą apie teistumą, šaudymo rezultatų knygelę, įrodyti, kad turi seifą ginklui laikyti ir t.t.

Italams šaudymo pratybos – privalomos

Paulius Jurkevičius

LR korespondentas Romoje ir Vatikane

Dujiniai pistoletai Italijoje nepopuliarūs. Priežastis paprasta: jie prilyginami įprastiems šaunamiesiems ginklams.

Norintieji įsigyti ir namuose turėti dujinį pistoletą privalo gauti tokią pačią prefektūros licenciją, kaip ir ketinantieji įsigyti įprastą šaunamąjį ginklą. Įveikę biurokratinių suvaržymų maratoną, sumokėję už šaunamojo ginklo licenciją, italai į dujinius pistoletus nebekreipia dėmesio.

Kaip ir Lietuvoje, norintys įsigyti ginklą piliečiai privalo gauti gydytojo pažymą, patvirtinančią, jog licencijos prašytojas yra normalios psichikos būklės. Tiesa, čia niekas neįtarinėja dėl alkoholizmo ir specialių pažymų neprašo.

Kitas darbas – pateikti tokius dokumentus, kurie įtikintų prefektą, jog ginklo tikrai reikia. Tai gali būti pajamų deklaracija, rodanti dideles prašytojo pajamas, arba pažyma, liudijanti apie darbą su pinigais, brangenybėmis, tauriaisiais metalais.

Tada tenka keliauti į tirą mokytis šaudyti ir išklausyti teorinių bei praktinių patarimų, kaip elgtis su šaunamuoju ginklu. Tokie kursai privalomi visiems, kurie niekada netarnavo kariuomenėje. Tad visos apsiginkluoti siekiančios moterys tampa šaudymo pratybų dalyvėmis.

Žinoma, norintis turėti pistoletą Italijos pilietis negali būti teistas. Užsieniečiai, legaliai gyvenantys Italijoje, gauti licenciją šaunamajam ginklui laikyti gali, bet tik teoriškai.

Licencija kainuoja 115 eurų (396 litus), kasmet už jos pratęsimą reikia mokėti dar po 15 eurų (52 litus).

lrytas.lt