Išsiplėtusi ozono skylė grasina Saulės spinduliais ir Lietuvai

Trečiadienis, 06 Balandis 2011 09:05

Per pastaruosius mėnesius žemę nuo žalingų saulės spindulių dengiančiame ozono sluoksnyje suiro rekordiškai daug ozono dujų, antradienį pranešė Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO).

Ozono skylė išsiplėtė virš Arkties vandenyno ir siekia Šiaurės Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą.

„Rekordinis ozono sluoksnio suplonėjimas virš Arkties vandenyno šį pavasarį atsirado dėl nemažėjančios ozoną naikinančų medžiagų koncentracijos atmosferoje ir labai šaltos žiemos stratosferoje“, - teigiama WMO pranešime.

Pasak Jungtinių Tautų Organizacijai pavaldžios agentūros, nuo žiemos pradžios iki kovo galo ozono sluoksnis regione suplonėjo maždaug 40 proc.

Iki šiol greičiausias ozono sluoksnio suplonėjimas - apie 30 proc. - virš Arkties užfiksuotas kelis kartus per pastaruosius 15 metų.

"Jei suplonėjusio ozono sluoksnio zona išsiplės toliau nuo ašigalio žemesnių platumų link, galima tikėtis intensyvesnės ultravioletinės spinduliuotės nei įprasta šiam metų laikui, - teigia WMO ir ragina visuomenę kreiptis į savo nacionalines saulės spinduliuotės intensyvumą matuojančias tarnybas.

Vis dėlto net ir padidėjusi ultravioletinė spinduliuotė vidutinėse platumose - šiaurinėje Kanados dalyje, Šiaurės Europos šalyse, Rusijoje, Aliaskoje - nesieks tokio intensyvumo, koks jaučiamas tropikuose, teigia meteorologai.

Ultravioletiniai saulės spinduliai siejami su odos vėžiu, kataraktos ir imuninės sistemos sutrikimais. "Neigiamą poveikį gali pajusti ir pasėliai bei dalis jūrų gyvūnijos", - teigia agentūra.

Kitaip nei Pietų ašigalyje, ozono sluoksnio išretėjimas stratosferoje virš Arkties, kur meteorologinės sąlygos kasmet labiau svyruoja, nėra įprastas sezoninis reiškinys.

Kaip rašoma WMO pranešime, ozono sluoksnis rekordiškai suplonėjo net ir nepaisant "labai sėkmingo" Monrealio protokolo įgyvendinimo, kuriuo siekiama mažinti ozoną naikinančių chemikalų gamybą ir vartojimą.

Ypač sluoksnį ardo chloro fluoro karbidai (CFC) ir halonai, kurie anksčiau buvo naudojami šaldytuvų gamyboje, purškikliuose ir gesintuvuose, tačiau palaipsniui jų atsisakyta.

Nepaisant to, šios medžiagos ilgai nesuyra ir laikosi atmosferoje, todėl praeis dar keli dešimtmečiai, kol šių chemikalų koncentracija sumažės iki 1980-ųjų metų lygio. Būtent toks tikslas buvo užsibrėžtas 1987-aisiais pasirašytame protokole.

Koks yra ultravioletinių spindulių poveikis?

Oda yra žmogaus organas, kuris pirmiausia pajunta saulės spindulius. Odos įdegis yra apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį.

Ultravioletiniai saulės spinduliai yra skirstomi į tris tipus: UVA, UVB ir UVC, iš kurių pavojingi du pirmieji. Daugiau nei 90 proc. UVB spindulių sulaiko epidermis (išorinis odos sluoksnis).

Deja, daugiau nei 90 proc. nemelanominio odos vėžio atvejų ir sukelia šių spindulių poveikis. Tai viena dažniausių piktybinio naviko formų, kuri negydant yra mirtina.

UVA spinduliai, pasiekiantys odą, į organizmą patenka giliau: 20 proc. šių spindulių patenka iki dermos (tikrosios odos). Be teigiamo šių spindulių poveikio (UVB spinduliai skatina vitamino D, kuris būtinas, kad kalcis susigertų į kaulus, sintezę), saulė gali ir labai stipriai pakenkti.

Nematomas saulės poveikis atsiranda tada, kai pernelyg stiprūs UV spinduliai ilgą laiką veikia odos ląsteles, taip sukeldami ląstelių pokyčius ir silpnindami imunitetą, dėl ko atsiranda paraudimų ar nudegimų.

Toks nematomas saulės poveikis gali paliesti visus odos tipus: tiek tamsią ar labai tamsią odą, tiek šviesią, saulės netoleruojančią odą.

lrytas.lt
reuters.com

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Trečiadienis, 06 Balandis 2011 10:23

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu