Bebrams patinka apleista melioracija

Ketvirtadienis, 17 Kovas 2011 07:56

Kam dabar gyventi gera? Gal bebrams? Jų gyvenimo kokybė pastaraisiais metais tik gerėja. Maisto užtenka, miškų ir pelkių Lietuvoje vis dar į valias, melioracijos sistemoms rekonstruoti skiriami pinigai katastrofiškai sumažėję, taigi įkyriųjų graužikų ramybės per daug niekas netrikdo, į jų buveines nesikėsina.

Natūralios gamtos mylėtojus tai nuoširdžiai džiugina. Tačiau ūkininkus, miškininkus varo į neviltį.

Artėja prie žmonių

Nerimauja ir Rokiškio rajono ūkininkai, tai buvo galima justi ir Ūkininkų sąjungos skyriaus susirinkime. Tačiau čia ūkininkai nėra palikti vieni su savo problemomis. Jiems tramdyti įkyrion kaimynystėn besiveržiančius bebrus padeda rajono savivaldybė, medžiotojai. Tokia veiklos kooperacija vykdoma jau bene trejus metus.

Kiekvienam gyvam padarui gamtos numatyta tiksli paskirtis. Gyventų sau bebras su visa šeimyna atokioje pelkėje, toliau nuo pasėlių, daržų, sodų, miškų, bet jam to negana. Kėsinasi į žmogaus valdas.

- Tai tampa rimta problema, bebrų populiacija neregėtai greitai plinta, artėja prie miestelių. Visose seniūnijose Rokiškyje jų pilna. Skundžiasi ir miškininkai, ir ūkininkai, vargsta medžiotojai. Todėl visų ir paprašėme pasistengti kartu situaciją suvaldyti, - taip savivaldybės nuostatą „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo Rokiškio rajono meras Almantas Blažys.

Savivaldybės rūpestis natūralus, jai privalu koordinuoti ir kontroliuoti melioracijos įrengimų ir sistemų būklę. Tai turėtų rūpėti ir žemės savininkams, ūkininkams. Būtent labai suprastėjusi melioracijos įrengimų ir sistemų būklė, menki rekonstrukcijai skiriami pinigai sukuria palankią aplinką bebrams kurtis. Per krūmynais apaugusius griovius bebrų šeimynos ir kraustosi vis arčiau gyvenviečių, miestelių.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Alvydas Gudonis patikino, kad prastėjanti melioracijos sistemų situacija ne vakar ir ne šiandien pastebėta, ūkininkai skatinami burtis į privačių melioracijos statinių naudotojų asociacijas, rengti rekonstrukcijos projektus, naudotis Europos Sąjungos parama. Šiuo metu vykdoma 10 tokių projektų. Tai turėtų tapti svariausia užkarda bebrams toliau plisti. O kol kas įmanomas tik tiesmukiškas populiacijos reguliavimas.

- Didžiausią darbą dabar atlieka medžiotojai. Naikina bebravietes. Pernai rajone išardytos ir sunaikintos 335 bebravietės. Rajone yra 18 medžiotojų būrelių, visiems problemos žinomos, visi palaiko ryšius su miškininkais, ūkininkais, taigi vietose sutartinai dirba. Skiria transportą, kuro, žmonių. Ne taip paprasta tuos gyvūnus sugaudyti, jų būstus išardyti, daug vargo, laiko reikia, - teigė pašnekovas.

Sugaištas laikas, darbas verti pinigų? Rajono savivaldybė jų skiria, kiek galėdama: vienai bebravietei išardyti skiriama 70 Lt. Pernai tokiam „karui“ su bebrais buvo skirta apie 20 tūkst. Lt. Panašią sumą tikimasi surinkti ir šiemet. Galbūt ūkininkai nuspręs tam panaudoti ir savivaldybės Ūkininkų paramos fondo dalį lėšų.

Gaudo... iki paskutinio bebro

Medžiotojams gaudyti bebrus – menkas malonumas. „Alsetos“ medžiotojų klubo pirmininkas Alvydas Žemaitis patikslina: „Tai didelio išmanymo ir kantrybės reikalaujantis sunkus darbas.“
Būrelis per medžioklės sezoną sunaikina iki 100 bebrų. Tuo daugiausiai užsiima patyręs medžiotojas Antanas Ališauskas, jis vienas sugaudo apie 80. Būrelio plotai įeina į Jūžintų, Kamajų, Panemunėlio seniūnijas ir visur esama bebraviečių.

- Jau išrašėme medžioklės lapus, tuoj išeis pašalas, išlįs iš po ledo bebrai, ir vėl turėsime gražaus darbo. Kad bent materialinė paskata būtų, ne vien išlaidos. Teko girdėti, jog už bebro kailiuką jau po 50 Lt supirkėjai moka. Gal brakonieriai mums į talką ateis, tokiu atveju greičiau sustabdytume populiacijos plitimą“, - rimtą kalbą pajuokavimu baigė pašnekovas.

Pandėlio medžiotojų klubo vadovas Pranas Blažys prisiminė, kad bene prieš trejus metus buvusi dar prastesnė situacija, bebrų buvę gerokai daugiau nei dabar.
- Dabar, galime sakyti, nes šeimininkaujame savo plotuose, nebe bebrai. Čia apie Pandėlį jiems palankios vietovės, lygumos, pelkės, Apaščios, Nemunėlio upės ir intakai, visur jų karalystė. Nei prieiti įmanoma, nei kur vandenį nuleisti, nei šuniui namelin įlįsti ir išvyti šeimyną. Kol yra bent vienas bebras, gali būti tikras, kad tuščiai ardai užtvankas, vėl kaipmat bus viskas atstatyta. Paskaičiuokite, kiek šis darbas kainuoja!

Todėl, pasak P. Blažio, remtis vien entuziazmu ir medžiotojų geranoriškumu, tikintis suvaldyti situsciją ir išspręsti rimtą žemės ir miškų ūkiui bebrų daromos žalos problemą, yra naivu. Valstybė tam turėtų numatyti tikslines lėšas. Bet kol nutiks toks neįtikėtinas dalykas, belieka pasikliauti savo jėgomis. Pandėlio medžiotojai per metus sunaikina apie 50 bebraviečių. Ir tai vyksta nuosekliai, kasmet.

- Jeigu savivaldybė neskirtų pinigų, medžiotojai dykai nevargtų. Dabar nuolat bent dešimt būrelio žmonių „gano“ tuos bebrus, kartais ir visi tuo užsiimame. Reikalingas darbas, bet ar reikšmingas pačiam medžiotojui? Atrastume įdomesnės veiklos. Kita vertus, ir bebras gamtos padaras, kaip ir visi, jam irgi reikia kažkur būti...

Taip filosofiškai baigėme svarbią rokiškėnams bebrų temą su Pandėlio medžiotojų klubo vadovu Pranu Blažiu.

up.lt

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Ketvirtadienis, 24 Kovas 2011 08:35

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu