Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Beveik pusę Druskininkų miškų urėdijos teritorijos užima nacionalinis parkas, todėl miškininkams, be ūkinių rūpesčių, daug dėmesio reikia skirti gamtai puoselėti. Pagal gaunamos medienos kiekius Druskininkų miškų urėdija prilygsta mažesniosioms iš 42 šalies urėdijų.

O pagal valdomą plotą ji priskirtina prie didesniųjų, mat beveik pusėje jos teritorijos ošia Dzūkijos nacionalinio parko girios, kur aktyvi ūkinė veikla draudžiama. Užtat daug darbo ir lėšų reikia puoselėti gausiai poilsiautojų, grybautojų ir uogautojų lankomus miškus, tvarkyti retų gyvūnų buveines, saugoti jas nuo gaisrų.

Čia kaip niekur kitur dažnai galima pamatyti ištisas briedžių, stirnų bandas, sutikti lūšių, išgirsti kaukiančius vilkus, stebėti pavasarines tetervinų tuoktuves.

Karaliauja briedžiai
Su Druskininkų miškų urėdu Zenonu Naujoku ir Musteikos girininkijos girininku Valdu Jazukevičiumi važinėjant po Varėnos rajone plytinčius miškus į akį krinta pakelėje esančių briedžių pėdsakų gausa. „Štai matyti jų šviežiai apgraužtos mažų pušelių viršūnės, – rodo urėdas. – Briedį čia neretai galima pamatyti ant miško keliuko. Būna, kad jis drąsiai stovi prieš atvažiuojantį automobilį, visą esybę demonstruodamas, girdi, čia aš esu girių karalius.“

V.Jazukevičius priduria, kad neseniai teko matyti pro Musteikos kaimą prabėgančią 12 briedžių bandą. „Kai pas mus lankėsi Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai, vienas jų prisipažino, kad važinėdamas po šiuos miškus jis pamatė tiek laisvėje lakstančių briedžių, kiek iki tol nebuvo regėjęs per visą gyvenimą“, – šypsojosi girininkas.

Giriose medžioja ir vilkai. Kartais jie papjauna kokį nors gyventojų gyvulį. „Vienas miško darbininkas neseniai pasakojo matęs sumedžiotų ir apėstų dviejų briedžių jauniklių kūnus“, – pasakojo V.Jazukevičius.

Gausu kitų gyvūnų
Urėdijos miškuose galima pamatyti ir lūšių. Vienu metu urėdijoje jos buvo išnykusios, bet prieš kelerius metus jos sugrįžo ir po truputį gausėja. „Jos įdomiai prisitaikė prie žmogaus miške vykdomos veiklos, – kalbėjo girininkas. – Kartą po sanitarinių kirtimų apžiūros važiuodamas mašina pamačiau kelias ant kelio gulinėjančias lūšis. Jos nepaisė netoliese vykusių miško kirtimų. Matyt, šie plėšrūnai žino, kad po darbų lieka šakelių, o jų pagraužti atbėga stirnos, kiti smulkesni gyviai, kurie ir tampa lūšių laimikiu.“

Druskininkų miškų urėdija turtinga įvairių retų, į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų ir augalų. Čia peri juodieji gandrai, jūriniai ereliai, ereliai žuvininkai, kiti gana reti paukščiai. Urėdija ribojasi su Čepkelių raisto rezervatu, kur irgi gausu įvairiausių retų gyvūnų.

Sugrąžino vietą vestuvėms
-Daug metų girininku dirbantis ir bene kiekvieną savo girininkijos medelį žinantis V.Jazukevičius pastebi, kad gamta sugeba susigyventi su įvairios žmogaus veiklos padariniais. „Saugomuose miškuose viską reikia daryti ne tik aklai ir formaliai laikantis draudimų, bet ir kūrybiškai įvertinti, ką duos kokio nors krūmo nukirtimas, naujų medelių sodinimas arba leidimas jiems savaime atželti“, – aiškino jis.

Pavyzdžiui, sovietmečiu prie pat Baltarusijos sienos esančioje Musteikos girininkijoje buvo įrengtas karo poligonas. Karių iškirstoje pratyboms skirtoje laukymėje daug metų buvo įpratę tuoktuves rengti tetervinai. „Ir kitu metų laiku ten tarp žydinčių viržių galima išgirsti įvairiausių paukščių balsų, – pasakojo girininkas. – Kai išėjo sovietų armija, ten neleista vykdyti jokios veiklos, nes laukymė patenka į parko teritoriją. Greitai ėmė želti krūmai, medeliai. Kadangi atviros teritorijos yra būtinos nemažai daliai paukščių rūšių, tas anksčiau skambėjęs paukščių choras ėmė tilti, pasitraukė tetervinai.“

V.Jazukevičius apie tai dažnai užsimindavo ornitologams, gamtosaugininkams ir siūlydavo sutvarkyti anksčiau paukščių pamėgtas vietas. Galiausiai į patyrusio, nuo mažens miškuose augusio girininko pastabas buvo įsiklausyta. Dzūkijos nacionalinio parko gamtosaugininkai kartu su Druskininkų miškų urėdijos specialistais parengė projektą, gavo lėšų iškirsti brūzgynus, atlikti kitus paukščių populiacijos gausinimui reikalingus darbus. Į vėl atsivėrusią laukymę sugrįžo tetervinai. Dabar pastatytame bokšte mokslininkai ir gamtos mylėtojai stebi, fotografuoja paukščių tuoktuves.

Vasarą – gaisrų pavojus
Druskininkų miškų urėdijoje yra pelkėtų vietų, kur ir žiemą netgi po stipresnių šalčių į ūkinius miškus sudėtinga įvažiuoti mašinoms, sunku išvežti medieną. Tačiau daugelyje kitų vietų vasarą Dzūkijos miškų paklotė išdžiūsta, tad dažnai įsižiebia gaisrai. Miškininkai pastebi gaisrų pagausėjimą, kai miškus užplūsta uogas ir grybus renkantys žmonės.

Druskininkų miškų urėdija turi tris priešgaisrinius automobilius. Kai būna didelė grėsmė kilti gaisrams, nuolat budi trys ugniagesių komandos. Praeitais metais urėdijoje buvo įrengta moderni automatinė miško gaisrų aptikimo sistema. Jos įrengimą pagal urėdijos parengtą projektą iš dalies fi nansavo ES fondai. Trijuose stebėjimo bokštuose buvo įrengtos stebėjimo kameros. „Jos sukasi ratu ir leidžia iš urėdijos patalpų stebėti visą mūsų prižiūrimą teritoriją. Vaizdą analizuoja sudėtinga kompiuterinė įranga, kuri, pasirodžius dūmams, automatiškai siunčia aliarmo signalą ir nustato gaisro kilimo vietą“, – pasakojo miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius Audrius Norkūnas.

Netrūksta miškininkams ir kitų darbų: reikia prižiūrėti ir atnaujinti poilsiavietes, rinkti šiukšles, tvarkyti miško kelius, atkurti mišką kirtavietėse ir veisti naujus miškus, ugdyti jaunuolynus. „Tam turi užtekti lėšų iš parduodamos medienos, taip pat turime sumokėti mokesčius valstybei kaip visos įmonės, be to, dar papildomą 15 proc. mokestį nuo visos parduotos medienos“, – aiškino urėdas Zenonas Naujokas.

Šviečia visuomenę
Urėdijoje nuo 1972 m. veikia miško muziejus-mokymo ir informacijos centras „Girios aidas“. Muziejaus „Ąžuolo“, „Beržo“, „Eglės“ ir „Pušies“ menėse pristatomi meniniai medžio darbai, diagramos-kompozicijos „Miško paukščiai“, „Miško žvėrys“ ir kt. Taip pat čia kaupiama biblioteka, rengiamos įvairių dirbinių parodos, Dzūkijos tautodailininkų zoniniai plenerai, kūrybinės stovyklos, jaunųjų miško bičiulių stovyklos, vyksta mokslinės konferencijos, seminarai, mokymai.

Parengta bendradarbiaujant su Druskininkų miškų urėdija

valstietis.lt