Žiemai baigiantis paukščiams ir žvėrims išgyventi dar sunkiau

Pirmadienis, 14 Vasaris 2011 13:14

Kai iki pavasario lieka mėnuo ar mažiau laiko, gyvūnai savaip reaguoja į saulę, ilgą dieną ir sniego protirpas. Tokiu metu daugelis žiemojusių paukščių pradeda giedoti, krankliai kelia vestuves, vyksta lapių ruja, bebrai vis dažniau išlipa iš vandens graužti medelių, nes sandėliuose esantis maistas jau baigiasi.

Jūriniai ereliai, didieji apuokai ir naminės pelėdos sugrįžo į savo perimvietes, pilkosios žąsys iš žiemaviečių atskrido į Žuvintą ir Nemuno deltą. Tokios žinios nuteikia tikrai optimistiškai.

Paskutinis žiemos mėnuo gyvūnams gali padaryti žalos daugiau nei visa žiema.

Tačiau turėtume nepamiršti, kad būtent paskutinis žiemos mėnuo gamtai atneša daugiau netekčių. Žiema jau iki tol atliko evoliucijos jai pavestą vaidmenį – drastiškai (iki 70-80 proc.) sumažino zylių, kitų smulkių žvirblinių paukščių populiacijas, išrinko didžiąją dalį kurapkų, praretino naminių pelėdų, mažųjų apuokų ir ypač liepsnotųjų pelėdų. Krito nemažai stirnų, šernų jauniklių. Dažniausiai toks likimas ištinka vėliau gimusius, prasčiau pasiruošusius žiemai, silpnesnius. Tačiau, kaip ten bebūtų, vargu ar atsitiks taip, kad kada nors užaugs daug stiprių gyvūnų, kurių gausos žiema nepajėgs sumažinti. Taip paprasčiausiai nebūna. Gamtai to nereikia, ji, sakytum, yra suplanavusi, kiek turi išlikti zylių, kiek pelėdų, kiek lapių ir stirnų...

Vasaris ir kovo pradžia - dar žiema. Rytinėje šalies dalyje miškuose sniegas tikrai išsilaikys iki balandžio. Šis metas yra pats pavojingiausias, nes visi gyvūnai jau nusilpo, jiems reikia daug maisto, prieglaudų, saugių nakvynės vietų.

Dabar vis dažniau į rankas patenka nusilpę paukščiai, žvėrys – jie atrodo lyg ir sveiki, bet yra sulysę, kai kurie – jau praradę gyvenimo energiją ir apatiškai reaguoja į žmogų. Tokius gyvūnus globoti yra nelengva, nes jie pagal savo prigimtį nesupranta mūsų gerų kėslų, nežino, kad reikia ėsti žmogaus duodamą maistą. Nusilpusiems gyvūnams negalime taikyti „žmogiškų“ gyvenimo standartų - nešti į šiltas patalpas, duoti duonos, mėsos produktų, kruopų, pieno. Visa tai – ne jų gyvenimo dalis. Jiems reikia ramybės, užuovėjos, vandens ir „gryno“ maisto: šviežios mėsos, sėklų ir grūdų, šieno.

Gamtoje silpstantys gyvūnai gali prarasti nuovoką, netekti baimės - ateidami į gyvenvietes, glausdamiesi prie žmonių jie nusižengia savo prigimčiai. Nežinia, kas lemia tokį jų apsisprendimą, tačiau, jeigu gyvūnai atėjo prie mūsų, jeigu juos galime pamaitinti, palesinti, tai ir darykime. Kaip tik dabar lesyklose paukščiai yra patys nebaikščiausi, o stirnos pamiškėse, griovių šlaituose ėda ar ilsisi vidury dienos.

Paskutinis žiemos mėnuo gyvūnams gali padaryti žalos daugiau nei visa žiema. Žinokime tai ir padėkime jiems.

grynas.lt

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Pirmadienis, 21 Vasaris 2011 08:07

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu