Lūšys vėl puola Spausdinti El. paštas
Pirmadienis, 24 Sausis 2011 15:12
lusis„Lūšys vėl puola!“ – tokią gerą žinią prieš keletą dienų gavau iš Labanoro girios. Prie tarpumiškės sodybos gulėjo patiestas stambus ožys. Išėsta užpakalinė stirnino dalis (vienu prisėdimu lūšys ėda nedaug), o visas laimikis apkapstytas, paslėptas po žolėmis, pernykščiais lapais. Toks ir paslėpimas – kauburys iš tolo juodavo, varnos ir krankliai jau žvalgėsi ton pusėn.



Sodybos šeimininkas apžiūrėjo įvykio vietą. Pagal pėdsakus, kas čia medžiojo, buvo sunku pasakyti. Nutarė – vilkas. Labanoro girioje jie gyvena. Apie lūšį nė mintis į galvą neatėjo, nes jos iš čia pradingo maždaug prieš 30 metų.

Vis dėlto paskambino gamtininkui ir medžiotojui Jonui Jaksebogai, irgi labanoriškiui. Mat jis – apylinkėje žinomas miško žvėrių žinovas, o paskui lūšis sekiojęs vos ne pusę amželio.

J. Jakseboga, metęs visus darbus, nulėkė prie sodybos. Iš vakaro buvo vos vos pasnyguriavę, todėl pėdsakai buvo labai neryškūs, tik jų žymės. Kad ne vilko, suprato išsyk – vilkų pėdos dažnai eina eilute, taip jiems patogiau, nes krūtinės ląsta siaura. O čia žengta plačiau. Ne tik žengta – padaryti bent keli šuoliai, kurių kiekvienas – maždaug po keturis metrus.

Ir tik miške per naktį užšalusioje balutėje išryškėjo stambūs lūšies pėdsakai. Tokią koją galėjo turėti galingas patinas.

Prieš 30 – 40 metų Labanoro medžiotojai ir jų svečiai sumedžiodavo maždaug po tris, kartais – net penkias lūšis per metus. Labanoro lūšims nė Raudonosios knygos nebereikėjo – iš girios jos dingo anksčiau. Žinoma, bėdą lengviausia suversti medžiotojams. Taip buvo ir yra daroma. Neslėpkime – net ir uždraudus lūšių medžioklę ne vienas šaulys tyliai nusišaudavo tą puošnų žvėrį. Bet dažnai užmirštame apie kilpininkus. Anais laikais ne tik lapių, kiaunių, bebrų kailiukai būdavo brangūs. Nemenkus pinigus kai kas mokėjo ir už vilkų, ypač lūšių kailius butams papuošti. Kiek vilkų sumedžiota su kilpomis, vis dar apsivijusiomis kaklą ar koją, kai žvėriui pavykdavo ją nuplėšti nuo medžio! O juk vilkai protingesni, į kilpas taip lengvai, patikliai nelenda kaip lūšys. Šios šiaip jau taikosi ne bėgti, bet slapukauti. Na, kaip ir tinka katėms. Todėl mėgsta tankumynus ir būtinai – netoli esantį upelį, ežerėlį. Kad viskas būtų „po ranka“: ir stogas, ir maistas, ir vanduo. Lūšies ir eisena – slapukautojos, kailis nuo pat pavasario panardina ją į mirgančių šešėlių ir šviesos karalystę. Pataitės laikosi gimtųjų vietų, nors jų medžioklės plotai, palyginus su žvėreliu, milžiniški – kaip dvaro valda.

Tik retas medžioklinis šuo, dažniau laika, drįsta prieiti arčiau lūšies, pulti ją, varyti medžiotojų linijon. Būna, kad vos pajutę lūšį šunys, ką tik drąsiai puolę stambiausius šernus, ima inkšti, pabruka uodegas, glaudžiasi arčiau žmonių ir lodami bei akimis rodo, kur siaubas tyko. Matyt protėvių dvasia jiems sako – vienas prie to baubo neik. Taip išars, išakės snukį nagais, kad ir tobuliausios kosmetinės operacijos nebepadės. O jei dar užpakalinių kojų nagais – skustuvais brūkštelės papilvėn – žarnigalių nebesurinksi...

J. Jakseboga pasakojo, kad žiemą, eidamas varovauti, ne sykį pastebėjęs – iš paskos sekusi lūšis. Žinoma, per pagarbų atstumą. Ne smalsumas ją veda. Kai miškuose būna žmonės, tarkim, medžiotojai ar medkirčiai, lūšis irgi sukinėjasi kur nors šalia. Mat žmonės pabaido kokį pasislėpusį kiškį ar po krūmeliu prigludusią stirnikę, o tie padarėliai ir yra svarbiausias lūšių tikslas. Juk šiaip, be žmonių, galėjo ir prasliūkinti pro šalį.

Atrodytų, universalus medžiotojas – ir ant storesnės šakos virš žvėrių tako gali tykoti (labai retai), gali priglusti kokiame krūmyne, prie žemės prisiploti, eisi pro šalį – nepastebėsi. Ir kojos eiklios, šuoliai dideli. Bet gyvenimas nelengvas. Puiki rega, klausa, galingas vikrus kūnas, mirtini nagai – o širdukė mažytė. Jei išsyk nepaklojo aukos, tai dar maždaug 50 ar 100 metrų mėgina prisivyti, o paskui gula pailsėti. Vėliau tik pagal šviežius pėdsakus pavyksta nužiūrėtą laimikį aptikti. Arba ieškoti kito. Taip dažniausiai ir būna. Sykį išgąsdintas žvėrelis būna labai atsargus.

Jauniklių atvedama dažniausiai 2–3. Kai paauga, išeina gyvenimo mokyklon. Kokia ta mokykla? Tinkamai pasislėpti ir gerai medžioti. Pirmasis etapas: vaikai turi ramiai atvaryti grobį prie pasalos, kurioje tūno motina. Kaip jie tą aptaria, sutaria, suplanuoja – sunku įsivaizduoti. Bet paskiau sekasi. Ir jau vaikai pamainomis ima tykoti pasaloje.
Jei prieš aštuonetą ar dešimtį metų lūšies pėdsaką pamatyti būdavo retenybė ir didelis džiaugsmas, tai dabar per medžiokles jos vis dažniau pasirodo medžiotojams.


Beveik dviejų metų sulaukę patinėliai priversti palikti motiną ir keliauti sau. Pataitės kažkaip sugeba pasidalinti plotus, nors irgi tenka savų ieškotis. Joms šiek tiek lengviau – patinėliai į savo valdas dažniausiai priima be pykčio.

O jiems patiems kelionės būna sunkios. Belovežo girioje specialistai lūšims pritvirtintais radijo siųstuvais stebėjo jų keliones girioje. Vienas patinėlis su tuo siųstuvu buvo sumedžiotas pusiaukelėje tarp Belovežo ir Maskvos. Šimtai kilometrų, beieškant tinkamos vietos apsigyventi...

Bet tai yra ir rūšies genetinio tvirtumo garantija. Kada genų rinkiniai nešiojamai per tokias tolybes, kalbėti apie lenkiškas, baltarusiškas, rusiškas ar lietuviškas lūšis nėr prasmės. Mūsų lūšių kraujo giminės dabar galbūt gyvena kažkur prie Uralo...

Ir tas Labanoro girios ožį patiesęs patinas – ne iš Labanoro. Lūšių pėdsakų čia jau kada nieks nematė. Nebėr tarp gyvųjų ir kažkada gyvenusių, bet iškeliavusių lūšių. Matyti, jo atžygiuota iš anapus Ignalinos, iš Ažvinčių girių. Ten jų dar yra.

Lūšis mums ir dabar gana paslaptingas gyvūnas. Seniau irgi nedaug žinota. Net mokslininkų. Štai ištrauka iš Jurgio Elisono knygos „Mūsų šalies žinduoliai“ (Kaunas, 1932; kalba netaisyta): „Pasiklausinėk senesnių žmonių, ypačiai tų, kurie visą amžių giriose ir miškuose gyveno, nuolatos įvairių reikalų su laukiniais gyvuliais turėjo, ir tikrai ką nors apie lūšį iš jų išgirsi. Sužinosi, kad kitą kartą lūšis tiek dažna pas mus buvusi, kad nuo jos tekdavę pagiriais ir pamiškiais ganomi galvijai stropiai saugoti. Štai mano mokinio užrašytas vaizdelis.

„Viena senutė papasakojo man, ką jinai girdėjusi nuo savo motinos apie išnykusį Lietuvos gyvulį – lūšį. Ganę piemenys bandą, ir užpuolęs juos žvėris stačiom ausim ir dideliais nagais. Išsigandę piemenys ėmę namo bėgti rėkdami: „Užmario vilkas atbėgo ir pjauna gyvulius!“ Vyrai paėmę šunis ir pėdomis susekę tą gyvulį, kuris buvo įlindęs kažin kokian urvan. Paraginę tan urvan šunį lįsti, o kai šuva įlindęs, tai tasai gyvulys griebęs jį nagais už nugaros ir nuplėšęs nuo jo kailį. Tačiau vyrai tą gyvulį užmušę. Jo kailis buvęs rainas“.

Ar apie vilką kas nors sakydavo – užmario liūtas? Ne, nes buvo nuolatinis kaimynas. O lūšys pasitaikydavo retai, garsas apie vieną matytą žvėrį eidavo per kelias parapijas.

Miškuose ir dabar vaikai pasiklysta. Anksčiau tokių bėdų būdavo gerokai dažniau. Kaip vaiką suturėti, kad tankmėn nelįstų? Paprastai – miške vilkas tyko, lūšis virš galvos medyje tavęs tik ir telaukia, o kur dar raganos trobelė? Irgi tik giliai miške. Ne žydinčioje vaistažolių pievoje. Vaikams įvaroma baimė vėliau virsta įsitikinimu. Na, raganų gal nebebijome, bet vilkas ir lūšis – vis dar baubų siaubų įsikūnijimas. Net ir toks žinomas zoologas kaip J. Elisonas nejučia pasidavė legendai, jog kažkada lūšių būta daug. Per amžius tai buvo retokai pasitaikantys plėšrūnai. Ne dėl to, kad trūktų svarbiausio grobio – stirnų, kiškių, stambių girios paukščių. Tiesiog toks jų gyvenimo būdas, kaip kad panterų, jaguarų, pumų. Aplink turi būti didžiulė valda su vienu šeimininku (išimtis – motina su jaunikliais). Kodėl juodųjų gandrų visada būdavo nedaug? Giriose stambių medžių lizdams trūko? Pelkių, upių upelių? Ne. Kodėl gervės naujos poros apsigyventi neprisileidžia arčiau kaip per porą kilometrų? Lesalo maža? Šimtui gervių – į valias. Bet ne, veja šalin. Kodėl taip daro – atrodo, tiksliau pasakyti niekas negali.

Taigi J. Elisonas, rašydamas apie lūšis, trupučiuką klaidino skaitytojus, jog kažkada jų buvę daug. Taip, lūšys būdavo vertinamos, bet tik dėl lūšenų. Puikesnių žiemos kepurių ar kailinaičių nesugalvosi. Kaip tik dėl to jos minimos Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos 1529 metų Statute. Poskyryje „Žvėrių kainos“ užrašyta: „Taip pat nustatome laukinių žvėrių kainas: už stumbrą – dvylika rublių grašių, už briedį – šeši rubliai grašių, už elnią, patiną ar patelę – trys rubliai grašių, už mešką – trys rubliai grašių, už arklį ar kumelę – trys rubliai grašių, už šerną, patiną ar patelę – rublis grašių, už stirną – puskapis grašių ir už lūšį – rublis grašių.“ (Rublis – tai 100 grašių, kapa – 60 grašių, grašis – 10 pinigėlių, – aut. pastaba). Legendų apie vilko garbinimą senovėje šalininkams tas dokumentas labai nepalankus – saugotinų ir šio to vertų žvėrių sąrašuose vilkai niekur neminimi.

Bet grįžkime prie lūšių. Ne visai pagrįstų tvirtinimų, panašių į J. Elisono, rasime ir daugiau. Antai knygoje „Lietuvos fauna“ (Vilnius, 1988) pastebima: „Lietuvoje vienas iš pagrindinių lūšių priešų yra vilkas. Įvairiose arealo vietose tyrimais įrodytas dėsningumas: intensyviai naikinant vilkus, visuomet padaugėja lūšių. Vilkas yra mitybinis konkurentas, bet palankiomis sąlygomis abi rūšys gali sėkmingai egzistuoti kartu. Kai maisto abiem rūšims neužtenka, paprastai pirmiausia sumažėja ne vilkų, o lūšių. Stebėjimai Lietuvoje rodo, kad toje miško dalyje, kur pasirodo vilkai, lūšys dingsta.“ Čia derėtų pastebėti, kad šio apibūdinimo autoriai rėmėsi garsių Rusijos mokslininkų nuomone, jų tyrimais. Net ir pasakymas „Stebėjimai Lietuvoje rodo...“ ne visai tikslus, nes nurodytas šaltinis – G. Karcovo knyga „Belovežo giria“ (1903).

Taip, kai vilkų daug, o maisto maža, lūšims būna prasčiau ar gana prastai. Tą ir matė tyrinėtojai didžiosiose Rusijos giriose. Lietuvoje medžiotojai ne sykį yra aptikę – viename kvartalo kampe miegojusi lūšis, kitame – vilkai. Maža to – vilkų sumedžiotą stirną ėdė ir lūšis, nors vilkai ilsėjosi visai netoliese. Bet buvo prisiėdę. Vilkai lūšį jei ir pasigauna, tai dažniausiai tik atvirame lauke. Įšokusi į medį ji net nuožmiausiai Striukio Beuodegio „brigadai“ gali rodyti špygą. Vilkus alkis ima kankinti anksčiau nei lūšį, nes ši, kaip katinams ir tinka, moka taupyti energiją. Taigi net alkaniausių vilkų būrys nelauks po egle, kol nukris iš bado nusilpusi lūšis. Jei ji ir imtų labai kentėti alkana, nelauks paskutiniosios, įsitvėrusi šakos, imsis ryžtingo, kartais beprotiško sumanymo išgelbėti savo kailį. Dar niekas ir niekada nerado vilkų prispaustos ir iš bado medyje numirusios lūšies skeleto...

Čia prisiminiau taisyklę, anksčiau galiojusią JAV gaisrininkams. Kaip ir pas mus dabar, seniau jie vis važiuodavo į medį įsikorusių ir bijančių lipti žemyn katinėlių gebėti. Nežinau, kaip dabar, bet tada, įgrisus tiems skambučiams, gaisrininkai turėdavo teisę pasakyti:

- Pakniauks pakniauks ir pats nulips.

- Jūs beširdžiai! Katinėlis mirs iš bado.

- Ne. Nulips pats. Ar matėte kur nors iš bado medyje mirusio katino skeletą?

O kalbant apie lūšių ir vilkų santykius galima pasakyti paprastai: parodykite man tokį kvailą vilką, kuris pultų kautis su lūšimi, jei už puskilometrio ganosi stirnaitė ar elniukas, o aname kvartale kriuksi šiųmečiai šerniukai...

Taigi bent jau Lietuvoje ne vilkai yra didžiausi lūšių priešai. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorių Laimutį Budrį telefonu pagavau Šešuolėlių miškuose. Su vietos miškininkais savaitgalį vežiojo žvėrims pašarus, vaikštinėjo po mišką, ieškodamas kilpų. Paklausiau – kokią baudą dabar reikėtų užmokėti, sumedžiojus ar kilpa pagavus lūšį? Septyniolika tūkstančių litų! Net ir visas Lietuvos lūšis kilpomis išgaudžius, kailiukus brangiai pardavus, tokios sumos nesurinksi. Taigi neapsimoka, labai pavojinga. Geriau tegul į kilpas lenda stirnos, jauni briedžiai, elniai. Taip galvoja jauni ar pusamžiai vyrai pačiame jėgų žydėjime, nes būtent jie stato kilpas ir pagrįstai galvoja, jog prie piniginių socialinių išmokų valstybė privalo pridurti ir natūra... O jei pakliuvo lūšis – tegul ten ir supūva.
Šiaip L. Budrys, išgirdęs apie vėl pasirodžiusią Labanoro lūšį, pridūrė – jei prieš aštuonetą ar dešimtį metų lūšies pėdsaką pamatyti būdavo retenybė ir didelis džiaugsmas, tai dabar per medžiokles jos vis dažniau pasirodo medžiotojams. Drąsios, lyg žinodamos, jog yra neliečiamos.

O tas ožį patiesęs patinas, atrodo, bus padaręs ir itin puikų darbą. Vieną gerą žinią tuoj atsekė kita, dar džiugesnė. Per medžioklę Labanoro girioje ant kvartalinės linijos buvo pasirodžiusi motina su dviem jaunikliais. Pasirodė žmonėms, grįžo miškan, paskiau vėl visu gražumu išlindo.

Žinau tą girios vietą, kurią nuo senų laikų labiausiai mėgo Labanoro lūšys. Ir dabar jos ten kažkur sukiojasi.

Žinau, bet nesakysiu, kaip nesako ir medžiotojai. Prasitarsi – ir kaipmat įtrauks į lankomą turistinį maršrutą. Juk Europoje, norint parodyti vietą, kur dar gyvena laukinės lūšys, teks kopti į priekalnių miškus, bristi į Rusijos girias ar brautis per Skandinavijos uolynus. O čia – žmonių pašonėje.

grynas.lt

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Antradienis, 25 Sausis 2011 13:17
 

Komentarai  

 
0 #1 donatelas 2011-01-24 18:18
na cia taip kalbama kaip apie stebukla,pas mus ne per didziausi misko masyvai,bet kolegoms teko jau matyti keleta katyciu
 

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

  • 0
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
prev
next

Rūkytas "ožio" kumpis

Receptas: Stirnos kumpis (vientisas gabalas su kaulu); Česnakas ...

Plačiau

Ūkininkai: gal jau laikas sumedžioti vieną kitą stumbrą

Aplinkosaugininkai džiaugiasi kasmet gausėjančiomis valstybės saugomų stumbrų bandomis, tačiau ...

Plačiau

Medžiotojams slapukiška vienatvė nedera

Medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus „Lėvens krantų” klubo nariai ja...

Plačiau

Kulkinio šaudymo varžybos lygiavamzdžiais šautuvais “Zala Arms-Leader

Varžybų vieta: Anykščių raj., Džiugų kaimas (prie Staškūniškio). Nuoroda: varžybos “Leader ...

Plačiau

Medžiotojo bokštelį supjaustė dalimis

Ignalinos rajone, Baušiškės kaime, praėjusią savaitę medžiotojas rado dalimis supjaustytą ...

Plačiau

DĖL KANOPINIŲ ŽVĖRIŲ, KURIŲ MEDŽIOKLĖ LIMITUOJAMA

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M ...

Plačiau

Aplinkos ministras supaprastino bebrų užtvankų ardymą

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sutinka, kad bebrų populiacijos gausėjimas jau ...

Plačiau

Belovežo girioje Lenkijoje skaičiuojami stumbrai

Palenkės vaivadijoje esančioje Belovežo girioje mokslininkai ir miškininkai jau nuo ...

Plačiau

Ar reikia leisti sumedžioti daugiau vilkų?

Vilkų gynėjai įtaria, kad šiuos žvėris medžioti leidusi Aplinkos ministerija ...

Plačiau

Bus tiriama, ar vilkai nėra susikryžminę su šunimis

Šiaurės Lietuvoje siaučiančių vilkų prigimtį išsamiau tirti pasiryžę mokslininkai netrukus ...

Plačiau

Nudirtų lapių maita privertė žiaukčioti Lazdijų gyventojus

Darbą penktadienio rytą Lazdijų mieste pradėję bendrovės „Lazdijų komunalinis ūkis“ ...

Plačiau

XVII respublikinė laikų paroda Kaune

XVII respublikinė (pavasarinė) laikų paroda Kaune vyks balandžio 5 d. ...

Plačiau

Klaipėdietės namuose auga lapiukas

Klaipėdietė Loreta Biliartienė iš gyvūnų prieglaudos parsigabeno ne tik katę ...

Plačiau

Dar apie bebrus

Keletą metų teko gaudyti šiuos gyvūnus, doroti jų kailius, susipažinti ...

Plačiau

Baltarusijos ir Kaliningrado atominė elektrinė - grėsmė žuvims

Baltarusijos AE statybai parinkta vieta – 20 km nuo Lietuvos ...

Plačiau

Palyginkim kalibrus

Taip, tai dar vienas straipsnis apie .30 + kalibro šovinius. ...

Plačiau

Medžioklės įstatymo pataisos

2005-10-12 d. IŠVADA (25(30)5)dėl Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ...

Plačiau

Po susidūrimo su briedžiu - teismų maratonas

Po susidūrimo su briedžiu žuvusios merginos motina dvejus metus vaikšto ...

Plačiau

Aplinkos apsaugos pareigūnai atlikdami patikrinimus keisis regionais

Pirmą kartą šalies istorijoje valstybinės kontrolės pareigūnams bus taikomas regioninis ...

Plačiau

Pabaigta laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Lietuvoje baigtas 2009 ...

Plačiau

Įdomus nutikimas

Jau nugrimzdo į tolimą praeitį laikai, kai mūsų literatūros klasikas ...

Plačiau

Į kovą su bebrais pasikvietė sprogdintoją

Dalis jauno beržyno virto lauku, kuriame priversta bebrų nugraužtų medžių. ...

Plačiau

Lenkijoje toliau siaučia paslaptingas plėšrūnas

Lenkijos policija, ugniagesiai ir medžiotojai ieško niekaip nepagaunamo paslaptingo plėšrūno, ...

Plačiau

Rūkytas bebras

Bebra (jei jau turi jį), supjaustai į atskirus gabalus, t.y. ...

Plačiau

Žvėriena su džiovintais obuoliais

Ingredientai: 1 kg žvėrienos. Marinatui: 0,5 l raudonojo vyno, kadagio ...

Plačiau

Keptas kiškis

Ingredientai: kiškiena, grietinė, taukai (kiaulių), kiaulienos lašiniai, morkos, svogūnai, petražolės, ...

Plačiau

Po automobilio ratais – lūšis

Trečiadienio naktį Panevėžio rajone automobilis partrenkė retą žvėrį – lūšį. ...

Plačiau

Viešvilės rezervato veislyne - kurtinių jaunikliai iš Lenkijos

Iš Lenkijos į Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato veislyną atvežti šeši pi...

Plačiau

Varnos Biržuose ėmėsi keršto

Uždarius sąvartynus Biržų rajone, varnos neteko išgyvenimo šaltinio ir ...

Plačiau

Atsirūgo šūvis

Panevėžietis Rimantas J., paleidęs neteisėtą šūvį į šerną, trejiems metams ...

Plačiau

Padėkime gamtai!

Kaip visi puikiai žinome, situacija Lietuvoje šiandien ne iš pačių ...

Plačiau

IŽ 27 EM-M

Šis modelis yra populiariausias iš klasikinių medžioklinių lygiavamzdžių šautuvų, kurie ga...

Plačiau

Elnienos troškinys

Patiekalui reikės:300-400 g elnienos kumpio arba nugarinės, 25 g alyvų ...

Plačiau

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMAS 2002 m. sausio ...

Plačiau

ZAFER O1612

Patvarumas, elegancija ir funkcionalumas – štai trys pagrindiniai principai, kuriais re...

Plačiau

Geriausio straipsnio konkursas

Sveiki, gerbiami medžiotojai, išanalizavus tinklapio narių pateiktą informaciją ir pasinaudojus ...

Plačiau

Kaip veikia naktinio matymo prietaisai

Naktinio matymo prietaisai renka esamą aplinkos šviesą (žvaigždžių, mėnesienos ar ...

Plačiau

ТОZ-88

      Saviame užsitaisinėjančio ginklo mechanizmas veikia dėl sudegusių dujų ateinančių iš va...

Plačiau

Gulbė nuskandino vyrą.

Latvijos sostinėje užpultas gulbės Sarkandauguvos upėje nuskendo žmogus.Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo ...

Plačiau

Šėryklų vaizdo kameros - Wild animals cameras

Skubame pranešti, kad ir vėl veikia vaizdo kameros žvėrių šėryklose. ...

Plačiau

Klaipėdoje šeimininkaujanti briedžių šeimyna kelia paniką

Trijų briedžių šeimyna jau visą savaitę kelia siaubą šiaurinės ...

Plačiau

PROJEKTAS NR. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „LŪŠIŲ IR DIDŽIŲJŲ APUOKŲ VEISIMA

PROJEKTAS NR. VP3-1.4-AM-02-V-01-006 „LŪŠIŲ IR DIDŽIŲJŲ APUOKŲ VEISIMAS NELAISVĖJE“   Projekto vykdytojas. ...

Plačiau

Klaipėdos gatvėse – briedžių klajonės

Trečiadienio vakarą po Klaipėdos gatves lakstė briedžių porelė.Didinti straipsnio tekstą ...

Plačiau

Gyvūnus prikelia iš mirusiųjų

Panevėžietis taksidermijos (iškamšų) meistras atgaivino prieš kurį laiką kauniečio verslininko Pi...

Plačiau

Ūkininkas nuo šernų ginsis ES pinigais

KONKURENCIJA. Ir dviejų hektarų daržovių ūkis gali išsilaikyti rinkoje ir ...

Plačiau

Kas svarbiau: agresyvūs šunys ar gyvos karvės?

Raseinių r. Žaiginio kaimo ūkininkė Zita Žickienė skundėsi, jog du ...

Plačiau

Užprogramuota stirnos žūtis

Į darbą važiuojančios kaunietės Eglės akyse vakar po automobilio ratais ...

Plačiau

Brakonieriai: kilpininkai, tinklininkai, elektrikai...

Kasmet brakonieriai mūsų gamtai padaro žalos tiek, kiek aplinkos apsaugos ...

Plačiau

Išsiplėtusi ozono skylė grasina Saulės spinduliais ir Lietuvai

Per pastaruosius mėnesius žemę nuo žalingų saulės spindulių dengiančiame ozono ...

Plačiau

Bebrienos receptai

Bebrienos šašlykai su mineraliniu Ingredientai:     * Bebriena    * Žvėrienos prieskoniai    * ...

Plačiau

Ar bus atkurtas Biržulio ežeras?

Kadaise buvęs vienu iš didžiausių Žemaitijos ežerų Biržulis tapo ...

Plačiau

Gelbstint žvėris nuo bado būtina prisilaikyti kirtimų privačiuose mišk

Gerų ketinimų vedini gelbėti žvėris nuo baltojo bado  privačių miškų ...

Plačiau

Gamta Vilkai pasiima tik tai, kas blogai padėta

Tyrė užpuolimo tikimybę taikant skirtingas priemones Lenkijos laukinės gamtos ...

Plačiau

Kurtinys

Stambus miško paukštis. Patelės kūno masė 2,5 kg, o patino ...

Plačiau

Kiškių - jau mažiau nei stirnų

Kai kur Lietuvoje kiškių per pastaruosius metus sumažėjo tiek, kad ...

Plačiau

Vilkai papjovė du briedžius

Užvakar anksti ryte Musteikos kaimo (Varėnos r.) miške rasti vienas ...

Plačiau

Z.Butkevičius. Kam rūpi kiškių noras plėstis?

2010-ieji buvo paskelbti Biologinės įvairovės metais. Jungtinės Tautos turi tokį ...

Plačiau

Vilniuje nugaišo į miestą atklydęs briedis

Ketvirtadienio popietę Vilniaus Pašilaičių mikrorajone policijos ir gamtos apsaugos pareigūnai ...

Plačiau

Žolininkė: ateinanti žiema bus ypač šalta

Stebėdama, kaip gamta ruošiasi sezono pokyčiams, žolininkė Adelė Karaliūnaitė ...

Plačiau

Šernienos nugarinė su grybais ir spanguolių padažu

Reikės: Šernienos nugarinės. Marinatui: Kadagių uogų, Laurų lapų, Aliejus. Garnyrui: ...

Plačiau

Lapių vasara

Gamtoje dažniau stebime gimimą ir augimą, bet ne brandą. Jai ...

Plačiau

Medžioklės terminų kalendorius

Medžioklės terminų ka...

Plačiau

Kiaunė žvejus suvijo į marias

Kauno pakraštyje kiaunė užpuolė iš žvejybos grįžtančius šešis vyrus. Vienas ...

Plačiau

Šautuvo netekęs medžiotojas: žvėriena - teisė į tinkamą mitybą

Aplinkosaugininkai Kalvarijos agentūros kontroliuojamoje teritorijoje skelbia sulaikę du medžiotojus, ...

Plačiau

IŽ 27 M-M

Šis modelis yra populiariausias iš klasikinių medžioklinių lygiavamzdžių šautuvų, kurie ga...

Plačiau

Kaip išsirinkti žiūronus

Kaip pasirinkti tinkamus žiūronus? Į ką reikia atkreipti dėmesį prieš ...

Plačiau

Sužeidė šunį

Šių metų sausio 9 dieną vykusioje medžioklėje Utenos rajone Tauragnų ...

Plačiau

Pilkasis Kiškis

Kiškis dažniausias medžioklės objektas. Aptinkamas derlinguose laukuose, vengia drėgnų, pelkėtų ...

Plačiau

Gamtos mylėtojai protestuoja prieš didinamą vilkų medžioklę

Trečiadienį prie Aplinkos ministerijos Vilniuje gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ ...

Plačiau

Kilpininkas įkliuvo nešinas stirnos skerdieną

Utenos rajone sulaikytas vyras pasigavęs stirną ir draudžiamu laiku, ir ...

Plačiau

Ar iš tikrųjų artėja saulėlydis?

Šį rašinį parašyti paskatino mūsų kolegos Iš Lazdij ų skyriau ...

Plačiau

Žvėris medžiojo pro namo langą

Trakų miškų urėdijos pareigūnai visus metus aiškinosi, kas brakonieriauja profesionalios ...

Plačiau

Apkaltintas medžiotojas ginasi

Mūšos upės teršimu medžioklės liekanomis apkaltintas Vaškų būrelio medžiotojas Rolandas ...

Plačiau

Lietuvoje leista sumedžioti 60 vilkų

Lietuvoje šiemet leista nušauti 60 vilkų - dvidešimčia daugiau nei ...

Plačiau

Švedams dėl vilkų medžioklės gresia sankcijos

Europos Komisija (EK) planuoja imtis teisinių veiksmų prieš Švediją dėl ...

Plačiau

Už kilpa pagautą taurųjį elnią brakonieriui gresia 5 tūkst. litų bauda

Aplinkosaugininkų sučiuptam brakonieriui už kilpa sugautą ir išdorotą taurųjį elnią ...

Plačiau

Pernai gyvūnų apsaugos reikalavimai pažeisti daugiausiai kartų per ket

Lyginant pastarųjų ketverių metų duomenis 2009-aisiais Gyvūnijos apsaugos reikalavimų pažeidimų ...

Plačiau

Rūkyta bebro uodega

Ingridientai: Bebro uodega (ne tik žvynuotoji , bet ir po ...

Plačiau

Prožektorių testai

Siūlome jums pasižiūrėti kaip šviečia skirtingi prožektoriai skirtingoje aplinkoje. Informacija ...

Plačiau

Rudoji Lapė

Selekcijos būdu zoofermose išvesta juodsidabrių, platininiu, ir kitų atspalvių lapių.Šeriasi ...

Plačiau

Įkliuvo medžiotojai brakonieriai

Vieną negarbingai pasielgusį medžiotoją išdavė šunų tąsoma tauriojo elnio galva, ...

Plačiau

Generalinis urėdas: ritamės į „trečiojo pasaulio“ valstybių gretas

Pastaruoju metu vis dažniau keliami klausimai: kas turi valdyti ir ...

Plačiau

Dėl trichineliozės uždrausta medžioklė Alūkėnų miške Anykščių r.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktorius Vilius Juodelis uždraudė komercinę medžioklę Alūkėnų miške. Ji...

Plačiau

Nevyriausybininkai dalyvavo vilkų ir lūšių apskaitoje

Kiek vilkų gyvena Lietuvos miškuose ir kaip jų skaičius kinta ...

Plačiau

Radviliškio rajone medžiotojai sulaikė įtariamus brakonierius

Kaip informuoja Policijos departamentas, sekmadienį apie 19 val. Radviliškio rajone, ...

Plačiau

Airiu seteris

Kilmė ir paskirtis Pagal spalvą airių seteriai yra dviejų rūšių: ...

Plačiau

Radviliškio r. vilkai papjovė 10 ožkų

Į Radviliškio rajono Gulbinų kaimą atklydę vilkai papjovė 10 vienos še...

Plačiau

Žiemai baigiantis paukščiams ir žvėrims išgyventi dar sunkiau

Kai iki pavasario lieka mėnuo ar mažiau laiko, gyvūnai savaip ...

Plačiau

Molėtų rajono medžiotojų klube „Rudesa“ - įtarimai brakonieriavimu ir

Nebaudžiamas brakonieriaujantis inspektorius ar medžiotojų klubo vadovo susidorojimas su ...

Plačiau

Paroda "Sprendimų ratas 2009"

Spalio 1-3 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija dalyvaus Lietuvos ...

Plačiau