Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Gali būti palengvintas žvejybos leidimų išdavimas, neribojama verslinė žvejyba. Tuo siekiama, kad nenueitų veltui jau ir taip pasmerktos uždusti žuvys.

Visgi mokslininkai, medžiotojai nemano, kad gamtai ši žiema padarys nepataisomą žalą. Mūsų platumose šaltuoju metu jau daug tūkstančių metų vyksta intensyvi atranka – pražūva silpniausieji, išlieka stipriausieji. Tačiau, norėdami išsaugoti skaitlingą žvėrių populiaciją, medžiotojai prašo ūkininkų pagelbėti žolėdžiams gyvūnams. Žvėreliams padeda ir mokyklų ekologų būreliai.

Gelbsti moksleiviai ir ūkininkai

Kauno šv. Kazimiero vidurinės mokyklos biologijos mokytojas ir jaunųjų ekologų būrelio vadovas Gintautas Mikalauskas pasakojo, kad su vaikais rengs jau antrą maisto rinkimo žvėrims ir paukščiams akciją.

„Gyventojai, maisto prekių parduotuvės per pirmą akciją paaukojo daug maisto: batonų, pyragų, daržovių, – sakė G. Mikalauskas. – Surinktą maistą nuvežėme į prie Kauno esančius miškus, pamaitinome Nemune prie hidroelektrinės ir Vytauto bažnyčios žiemojančias gulbes ir antis, pagaminome daug lesyklėlių.“

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga taip pat kviečia gyventojus, žemdirbius pagelbėti žvėrims. „Medžiotojai turi įrengę pakankamai šėryklų, pašarinių aikštelių miško žvėrims, žino, kur laikosi stirnos ir kurapkos“, – kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Eugenijus Tijušas.

Visų neišgelbėsime

E.Tijušas sakė, kad ūkininkai kviečiami sumeistrauti nedideles pašiūres nusilpusiems ir priklydusiems miško žvėrims. „Be to, privačių miškų savininkų prašome nukirsti menkaverčius krūmokšnius, kurie yra puikus maistas stirnoms, – kalbėjo medžiotojų vadovas. – Tik drebules, kurių šakas mėgsta šie gyvūnai, reikia kirsti su miškininkų pagalba, nes tai turi būti padaryta pagal tam tikras kirtimo taisykles.“

Antra vertus, E.Tijušas akcentavo, kad gamta yra žiauri ir žiemą vyksta natūrali atranka. „Žmogui skauda širdį matant nusilpusį žvėrelį, tačiau šis laikotarpis yra ir didysis apsivalymas: išlieka stipriausieji, kurių palikuonys bus sveikesni, taigi gyvūnų populiacijos genofondas tampa stipresnis.“

Gamtininkas ir Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius irgi mano, kad ši žiema didelio šoko gyvajai gamtai nesukels. „Dabar yra tikra lietuviška žiema, kokia būdavo ir prieš 12 tūkst. metų, taigi gamta prie tokių sąlygų seniai prisitaikiusi, – aiškino jis. – Net ir po labai sunkių bei pražūtingų daugeliui gyvūnų žiemų gamta atsikuria per 2–3 metus.“

Medžioklės su varovais – uždraustos

Pasak S.Paltanavičiaus, dabar palankiausias laikas plėšrūnams, kuriems nesunku medžioti sunkiai judančius ir nusilpusius žolėdžius. „Ypač energingi vilkai, – pasakojo gamtininkas. – Taip pat norėčiau paprašyti vienkiemiuose ir prie miškų gyvenančių žmonių nelaikyti palaidų šunų. Žolėdžiams žvėrims dabar ir taip sudėtingas laikotarpis, jie vis dažniau atklysta sodybų link.“
Pasak gamtininko, sudėtingiausia išgyventi stirnų, elnių, danielių, šernų jaunikliams, todėl uždrausta medžioklė su varovais. „Taip apsispręsta dėl to, kad medžiojant šernus su varovais baidomi kiti gyvūnai, paskui jie negrįžta prie ėdžių, – sakė S.Paltanavičius. – Taip pat apledėjusi sniego danga gali sužaloti žvėrių kojas.“

Grėsmė žuvims

Sudėtingas laikas ir ežeruose gyvenančioms žuvims. Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas sakė, kad šalyje yra 280 telkinių, kuriuose apledėjus ir pasidengus sniegu vandens paviršiui sustoja augalų vykdomas fotosintezės procesas ir žuvims ima stigti deguonies. „Pavyzdžiui, praėjusią žiemą Marijampolės rajone esančiame Žaltyčio ežere nugaišo apie 3 tūkstančiai kuojų, ešerių, o Pagėgių telkiniuose sumažėjo apie 15 proc. žuvų“, – pasakojo V.Graičiūnas.

Deguonies kiekį termooksimetrais dabar nuolat matuoja regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistai. V.Graičiūno teigimu, kritinė deguonies kiekio riba būna, kai litre vandens tėra 3 miligramai deguonies. „Kol kas žuvys dar nedūsta, kai kur randame netgi 10 miligramų deguonies litre, – tvirtino vedėjas. – Tačiau, jei ledo danga nesuplonės ir ji netaps skaidresnė, žuvų dusimo greičiausiai neišvengsime.“

Pagelbėti žuvims galimybių mažai. Ekečių išgręžimas pagelbsti tik labai nedideliam ežero plotui, nuvalyti nuo ledo sniegą visuose ežeruose irgi nėra galimybių. Mažesniuose tvenkiniuose efektyvus būdas naudoti deguonies tiekimo aparatus, kirsti eketes, nuvalyti sniegą.

Jei bus pasiektas kritinis deguonies kiekis ežeruose, Aplinkos ministerija supaprastins žvejybos tvarką. Mėgėjams žvejams dūstančias žuvis tada bus leista gaudyti rankomis ir tinkliniais samčiais, lengviau bus išduodami leidimai verslinei žvejybai. „Taip siekiama neleisti pražūti ištekliams, be to, išgaišusios žuvys dar labiau pablogina situaciją išgyvenusiai faunai“, – aiškino V.Graičiūnas. Pasak jo, masiniai žuvų dusimai yra nuostolis, tačiau vėliau telkinių žuvingumas atsikuria.

grynas.lt