Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Sunkiausia stirnoms

Įsisiautėjant žiemai pavojaus varpais skambina miškininkai – jei žmonės nepadės, ši žiema gali būti paskutinė ne tik smulkiems žvėreliams. Sniego dangos storiui kai kur miškuose jau pasiekus rekordinį 30 cm lygį, urėdijos ir medžiotojai prašo gyventojų gelbėti laukinius gyvūnus nuo baltojo bado.

Medžiotojų ir žvejų draugija ragina žmones nevaikyti atklydusių žvėrių, parūpinti jiems pašaro ar net priglausti savo ūkiuose.

„Miškuose situacija įtempta – sniego gausa jau vargina žvėris“, – pažymi Panevėžio urėdas Daugirdas Lukoševičius.

Pasirūpinti maistu nebepajėgiančius žvėris nuo bado bandoma gelbėti ne tik vežant pašaro į šėryklas. Kad gyvūnai gautų natūralių pašarų, aktyviau kertami drebulynai.

Vien dėl maisto žvėreliams urėdijos miškuose šią žiemą iškirsta apie 40 ha lapuočių, kiek įmanoma valomi keliai iki šėryklų. Pasak D. Lukoševičiaus, sniegas ypač pavojingas stirnoms.

„Jei stirna nors kiek pagulės ant sniego, iš karto susirgs plaučių uždegimu ir neišgyvens“, – teigė urėdas.

Tačiau, anot jo, nors urėdijos miškų keliukus kasdien valo bent keli traktoriai, tačiau žmogus pralaimi kovą su snieginga žiema.

Pasak Panevėžio žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininko Petro Narbuto, gyvūnų gyvenimo sąlygas ypač pablogino trumpas atodrėkis. Palijus miškuose ant sniego susiformavus kietai, galūnes žalojančiai ledo plutai ypač kritinėje situacijoje atsidūrė stirnos, nepajėgiančios nei bėgti, nei pasirūpinti pašaro. Anot P. Narbuto, laukiniams gyvūnams baisiausia ne šaltis, o sekinantis badas.

„Stirnos maitinasi žaliu pašaru – uogienojais, želmenimis. Bet per tokią sniego plutą jų atsikapstyti nebėra jokių galimybių. Blogai ir mažiems šerniukams, bet šie dar laikosi – suaugę šernai sniege tikrus tunelius išrausia iki šėryklų. Problemų nėra ilgakojams briedžiams ir elniams, mintantiems šakelėmis“, – teigė P. Narbutas.

Badas atgena į miestą

Iš bado išsekusių ir kritusių žvėrių kol kas neaptinkama, bet neabejojama, kad jei ypač snieginga žiema užsitęs, aukų miškuose nebus išvengta.

Miškininkai ir gamtosaugininkai vis dažniau sulaukia pranešimų apie ne tik į vienkiemius, bet ir miestą atklystančius laukinius gyvūnus.

Panevėžyje jau daugiau nei savaitę žmonės pastebi dvi stirnas, klaidžiojančias netoli „Kalnapilio“ gamyklos. Prieš keletą dienų medžiotojų ir žvejų draugija sulaukė žinios apie Ramygalos gatvėje automobilio mirtinai partrenktą stirnaitę.

Draugijos pirmininko teigimu, žvėris pas žmones gena badas. Vienintelis būdas jiems padėti – užuot vaikius, pasirūpinti, kad šie nealktų.

„Gyventojų labai prašome į kiemą, sodą ar net miestą atklydusių žvėrelių neišvaryti, nebaidyti, padėti, ką turi – kopūstų, morkų ar burokų. Geriausia pagalba būtų, jei priglaustų juos iki pavasario savo ūkyje“, – pabrėžė P. Narbutas.

Kaimų, ypač netoli miškų esančių vienkiemių gyventojai prašomi nepjudyti atklydusių gyvūnų šunimis, pririšti kiemų sargus, kad šie nepultų ieškoti maisto arčiau sodybų ateinančių žvėrių.

Medžiokles ragina pamiršti

Dėl miškuose susikaupusį sniegą padengusios ledo plutos, trukdančios žvėrims judėti, Aplinkos ministerija uždraudusi medžioklę su varovais.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas mano, jog dėl medžiojamiems gyvūnams itin nepalankių gamtos sąlygų vertėtų uždrausti ir kitokio tipo medžiokles.

„Esant tokiai žiemai medžiotojams reiktų rūpintis, kaip nuvalyti takus iki šėryklų, nuvežti pašarų ir stebėti gyvūnus. Be abejo, labai gerai, jei gelbstint žvėris nuo bado prisidės gyventojai, bet pirmu smuiku privalo groti medžiotojai“, – pabrėžė A. Mikašauskas.

Gamtosaugininko nuomone, medžiotojai šautuvus į rankas turėtų paimti tik esant kraštutinėms situacijoms, kai nebėra galimybių išgelbėti sunkiai sergantį, sužeistą ar dėl kitokių priežasčių judėti nebegalintį žvėrį.

Ši žiema žvėrims kirto ne tik gausiu sniegu, bet ir ligų protrūkiu. Pasak A.Mikašausko, šiemet kaip niekad daug plėšrūnų – lapių, mangutų, sergančių niežais, nuplikusiomis uodegomis, nugaromis.

„Jie yra potencialūs ligų platintojai. Todėl gal nėra blogai, kad ministerija uždraudė tik medžioklę su varovais. Bet vis tiek pirmiausia medžiotojai privalo pasirūpinti, kad žvėrys nebadautų, o tik paskui imti geležį į rankas“, – įsitikinęs gamtosaugininkas.

Vienkartinis palesinimas pražūtingas

Be žmogaus pagalbos nebeišgyventų ir kurapkos, taip pat nebepajėgiančios atsikapstyti storu sniegu užkloto pašaro. Kol kas žiemos galybės nejaučia tik vandens paukščiai, besiglaudžiantys neužšalusiuose telkiniuose – jie dar randa lesalo. Tačiau geraširdžius jų lesintojus gamtosaugininkai perspėja: vieną kartą pamaloninus antis ar gulbes trupiniais, tą reikia daryti nuolat.

„Negalima ateiti patrupinti kartą per mėnesį. Gulbės, antys, kartą palesintos žmogaus, instinktyviai laukia ir kitąkart būti pamaitintos. Taip pat ir zylės, kartą radusios lesykloje trupinių, vėl atskris ir lauks tol, kol sušals“, – teigė A. Mikašauskas.

Žvėrių išgyvenimu susirūpinusi ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, raginanti technikos turinčius ūkininkus padėti urėdijoms valyti priėjimus iki žvėrių šėryklų, nuvalyti sniegą nuo želmenų, pievų, padėti medžiotojams parūpinti laukiniams gyvūnams pašarų: šakniavaisių, grūdų, šienainio rulonų, šieno ir jo pabirų.

grynas.lt