Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Kasmet Lietuvos greitkeliuose žūva apie 6 tūkst. ežių, 5,5 tūkst. mangutų, apie 2,3 tūkst. lapių, apie 2,2 tūkst. kiaunių. Aktyviausiuose keliuose neišvengiamai žūva apie 65 proc. jį bandančių įveikti gyvūnų. Pasak šiuos duomenis DELFI pateikusio Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) inžinieriaus Tomo Ratkevičiaus, realiai šie skaičiai yra maždaug ketvirtadaliu didesni:

 ne visus partrenktus gyvūnus suspėjama užregistruoti, nes juos nuo kelio skuba pašalinti kelių priežiūros tarnybos.

Šimtai gyvūnų žūva ir perbėgdami nuošalesnius, vadinamuosius respublikinės ir rajoninės reikšmės kelius – iš viso apie 35 procentus bandančių įveikti šią kliūtį. Tarp gyvūnams pavojingiausių respublikinės reikšmės kelių specialistai mini kelius Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys ir Radiškis – Anykščiai – Rokiškis.

Pasak Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, Lietuvoje ties autostradomis atsidūrę gyvūnai yra saugesni nei kitose Baltijos šalyse, tačiau ne tokie saugūs kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje.

„Lietuvoje po keliais pastatyta nemažai vadinamųjų pralaidų gyvūnams, tačiau jos tokios siauros, kad ne visiems žvėrims pakanka drąsos į jas lįsti. Tik patiems mažiausiems. Manau, kad siauros pralaidos nėra efektyvios. Kur kas naudingesnės yra Vokietijoje gyvūnams virš kelių įrengiamos estakados, kurios siekia net iki 60 metrų pločio. Gyvūnai tokiais įrenginiais mielai naudojasi: savo akimis Vokietijoje mačiau tose estakadose žvėrių išmindžiotus takus, kurie nuo intensyvaus naudojimo tapo panašūs į griovius“, - pasakojo S.Paltanavičius.

Jo nuomone, bandant apsaugoti gyvūnus nuo automobilių kelių grėsmės, Lietuvoje pasiekta akivaizdi pažanga: nuolat statomos tvoros ir kiti saugumą užtikrinantys įrenginiai.

Panašiems pastebėjimams pritaria ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) vadovas Benas Noreikis: „Manau, kad Lietuvos kelininkai nesnaudžia ir diegia visas pasaulyje išbandytas naujoves. Tiesa, Lietuvoje dar neteko matyti, kad kas nors naudotų ant automobilių pritaisomus ultragarsinius švilpukus, kurie automatiškai įsijungia automobiliui pasiekus tam tikrą greitį ir ima baidyti gyvūnus. Tokie švilpukai labai populiarūs Amerikoje“, - dalijosi pastebėjimais B.Noreikis.

Nukenčia ir žmonės

Išbėgę į automobilių kelius gyvūnai sukelia grėsmę ir žmonėms. Praėjusiais metais Lietuvos keliuose užregistruoti 298 eismo įvykiai, kuriuos išprovokavo gyvūnai. 98 proc. šių įvykių apibūdinami kaip techniniai – apgadinamos tik transporto priemonės.

Praėjusiais metais dėl gyvūnų įvyko 18 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 2 žmonės žuvo ir 22 buvo sužeisti. Tokias avarijas dažniausiai sukelia ant važiuojamosios dalies išbėgę stambūs gyvūnai -- briedžiai, elniai, stirnos arba šernai. Žmonėms tragiškai pasibaigusios avarijos sudaro mažiau nei 3 proc. visų eismo įvykių.

Pasak T.Ratkevičiaus, pastaraisiais metais avarijų dėl gyvūnų sumažėjo. Tai lėmė dėl krizės poveikio sumažėjęs automobilių srautas keliuose ir kelininkų pastangos, diegiant gyvūnų saugumui skirtas priemones.

„Iki 2009 metų Lietuvoje buvo įrengta 463 kilometrai apsauginių tvorų. Šiais metais tokių tvorų bus įrengta 97 kilometrai. Aptvertuose kelių ruožuose yra 11 požeminių pralaidų, skirtų gyvūnų migracijai“, - informavo T.Ratkevičius.

„Važinėjant po Latvija ar Etsiją, akivaizdu, kad šiose šalyse gyvūnų apsaugai skirtų tvorų daug mažiau nei Lietuvoje. Tačiau kartais tos tvoros dėl atsainaus žmonių elgesio gyvūnams tampa tikrais spąstais. Jei kas nors palieka tvoros vartelius neuždarytus, gyvūnai pro juos patenka į kelio teritoriją ir jau nebegali rasti išėjimo“, - sakė S.Paltanavičius.

Spalis – pavojingas mėnuo

Daugiausia gyvūnų automobilių keliuose žūva gegužės ir spalio mėnesiais. Tyrimais nustatyta, jog briedžiai dažniausia žūva – 20 – 23 val. šernai – 18 – 24 val., stirnos – apie 7 val. ir 21 – 23 val., taurieji elniai – 19 – 20 val.

LGGD pirmininkas B.Noreikis mano, kad rujos metu nustatyti kažkokius dėsningumus – neįmanoma. „Pavyzdžiui, jei ant kelio rasite partrenktą šunį, tai greičiausiai bus patinas, nes rujos metu jis pagal uoslę eina kaip koridoriumi ir nieko aplinkui nemato. Patelės yra atsargesnės“, - dalijosi pastebėjimais gamtosaugininkas.

Pagal susitarimą su kelininkais ant važiuojamosios dalies esančias gaišenas turi surinkti medžiotojai: būrelio, kuriam priklauso gyvūno žūties vieta, nariai.

Tačiau medžiotojai DELFI prisipažino, kad atvažiuoja paimti tik stambiųjų gyvūnų. Mažuosius dažniausiai surenka kelių priežiūros darbuotojai.

Tam tikra prasme gyvūnų žūties mąstai automobilių keliuose yra suplanuoti: mokslininkai paskaičiavo, kad kelyje, kuriuo per parą pervažiuoja nuo 2,5 tūkst. iki 10 tūkst. automobilių, neišvengiamai žūva apie 65 proc. jį bandančių įveikti gyvūnų. Keliuose kurių intensyvumas nesiekia 2,5 tūkst. automobilių per parą, žūčių būna maždaug dvigubai mažiau. Pavyzdžiui, magistrale Vilnius – Kaunas – Klaipėda per parą vidutiniškai pravažiuoja apie 7 tūkst. 278 automobiliai, tipiniu krašto keliu – 1998 automobiliai, rajoniniu – 357 automobiliai.

„Besiplečiantis kelių tinklas, keičiama žemės naudojimo paskirtis, miškų kirtimai sujaukia gyvūnų migracijos kelius, todėl nenuostabu, kad jie dažnai atsiduria prieš automobilius. Natūralu, kad gyvūnai nejaučia atstumų taip, kaip vairuotojai, todėl atsidūrę ant kelio jie tampa aukomis“, - apie tragišką magistralių poveikį keturkojams kalbėjo B.Noreikis.

delfi.lt