Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Beveik 90 proc. žvėrienos ar laukinių paukščių mėsos kokybė priklauso nuo to, kaip jie nušauti, kada rasti, išskrosti, kaip laikyti ir kaip keliavo iki virėjo ir – ant stalo. Juk dažnai būna, kad tik įkopus į bokštelį pasirodo šautinas šernas, elnias ar stirna. Šūvis taiklus, žvėris krito vietoje. Iki prieblandos dar toli, laimikį būtų galima išskrosti, pakabinti. Bet tada reikės baigti medžioklę – sukeltas šurmulys išbaidys žvėris ne tik prie jūsų bokštelio, bet ir kaimynams. Deja, po 2–3 valandų neišskrosto žvėries mėsa, ypač šiltuoju metu, jau bus sugadinta. Net ir per vidurius peršautos stirnos mėsa nesuprastės, jei ji bus tuoj pat rasta, išskrosta, iššluostyta švaria skepeta, o ne žolių kuokštu ir pakabinta atvėsti. Reikia įsidėmėti, kad net taikliai į galvą nušauto, bet nenukraujavusio ir pavėluotai išskrosto žvėries mėsa daug greičiau sušunta nei nukraujavusio. Net laiku išskrosto žvėries skerdienos negalima tuoj pat kimšti į polietileninį maišą ir grūsti į bagažinę. Ją dera išramstyti, ypač pilvo srityje, ir pakabinti, kad atvėstų.
Ne pats geriausias būdas kolektyvinėse medžioklėse nuo pat ryto nušautus ir neskrostus žvėris visą dieną vežioti sumestus vienas ant kito kėbule. Dabar gausu visokiausių gervelių, įtaisų žvėrims į sunkvežimius įkelti, sukabinti, tad nesunku įsirengti tinkamą kabyklą ne tik stambiems, bet ir kiškiams bei paukščiams – juos taip pat reikia laikyti pakabintus. Dar geriau nušautą kiškį, stirną, elnią ar šerną tuoj pat nulupti, išskrosti, sukapoti porcijomis ir, užrašius datą, sudėjus į maišelius, užšaldyti. Beje, šaldoma žvėriena ne tik nepraranda savo kokybės, kaip naminių gyvulių, bet jos maistinės savybės dar pagerėja. Net patikrintą šernieną patartina tris savaites palaikyti 18 OC temperatūroje – užsilikusi trichinela gaus galą. Juk amerikiečiai kiaulienos net netiria, ar mėsa neužkrėsta trichinelioze – visa kiauliena turi būti ilgai šaldyta. Žiemą, ypač tokią kaip praėjusi, užšaldytą žvėrieną galima laikyti lauke, tik reikia žiūrėti, kad neatšiltų per atodrėkį. Itin patogu taip laikyti kiškius, laukinius paukščius. Paukščius geriausia pešti dar šiltus, bet pirmiausia (išskyrus slankas ir perkūno oželius) reikia pašalinti vidurius. Tai geriausia atlikti specialiu kabliuku. Bene dažniausiai medžiotojai trichinelėmis užsikrečia kepdami netirtų šernų kepenėles. Taip, pačiose kepenyse jų nėra ir negali būti. Užsikrečiama tada, kai nuo kepenų neatidžiai pašalinamos dia-fragmos, kitų audinių liekanos. Jei jus kas nors pavaišins nežinomos kilmės namine dešra, nors ir neskatinu kitais atvejais to daryti, bet išlenkite didesnę taurelę degtinės – tostas „Į sveikatą!“ gali išties būti prasmingas...

Išsivirkite miške

Netrukus prasidės didysis medžioklės sezonas. Miškai aidės nuo varovų šūkavimo ir šūvių. O kaip malonu po tokios medžioklės susėsti prie stalo medžioklės namelyje ar prie laužo, pasidalyti įspūdžiais, aptarti medžioklės reikalus ir gardžiai papietauti. Dabar vis dažniau į tokias medžiokles vykstame su šeimos nariais – smagu dieną praleisti miške ir sveikai pavargti. Tokia proga vyrai gali maloniai nustebinti savo antrąsias puses, patiekdami išskirtinį, pačių pagamintą patiekalą. Kaip ten bebūtų, nors moterys verda puikiai ir skaniai, bet pasaulinio garso kulinarai - vyrai. Tai ir įrodykime. Kelis kartus teko svečiuotis pas Lenkijos medžiotojus Olštyno vaivadijoje. Ir po kiekvienos medžioklės mano bičiuliai virdavo medžiotojišką, kaip jie vadina, guliašinę sriubą. Nusirašiau receptą.

Medžiotojiška sriuba

Mėsinėjant šernus, stirnas ar elnius visada lieka nuopjovų, ypač nuo kaklo, galvos, peršautų menčių, kulnelių. Tai puikiausia žaliava medžiotojiškai sriubai. Ne visada tą dieną jų būna tiek, kad būtų galima pasotinti būrį medžiotojų. Ne bėda. Išpjausčius pakraujavusias vietas, likusius mėsgalius reikia smulkiai supjaustyti ir, sudėjus į maišelį, užšaldyti. Po kelių medžioklių jų prisirinks tikrai nemažai medžiotojiškai sriubai visam būriui po kolektyvinės medžioklės su varovais. Ir kuo įvairesnė bus mėsa, tuo gardesnė išeis sriuba. Dešimčiai litrų sriubos reikia 3,5–4 kg jau minėtos smulkiai supjaustytos ir užšaldytos mėsos. Ją pakepinkite kartu su svogūnais, malta paprika, kadagiu, pipirais ir druska. Į puodą sumeskite smulkiai supjaustytas penkias vidutines morkas, vieną porą, dvi petražolės šaknis, didelį salierą, penkias dideles paprikas, 1,5 kg bulvių, įberkite druskos, pipirų, įmeskite kelis laurų lapus, mairūno ir užpilkite vandeniu. Į taip paruoštą ir verdantį sultinį sumeskite pakepintą mėsą ir pusantros valandos virkite. Kol ji verda, iš 0,8 kg miltų, 2 kiaušinių ir 2 stiklinių vandens suminkykite kietą tešlą sriubos kukuliukams. Padarytus kukuliukus sumeskite ant aliejumi pateptos skardos ir pakepinkite, kol pagels. Paskrudusius sumeskite į sriubą, įpilkite raudonojo vyno, įberkite kmynų ir kvieskite visus prie stalo.

Karališkas patiekalas - troškintas liežuvis

Viduramžiais nė viena kunigaikščių puota neapsieidavo be troškintų briedžių, stumbrų liežuvių. Patiekalai iš jų būdavo garbingiausioje vietoje. Kaip tokiu patiekalu pasmaguriauti šių laikų medžiotojui? Briedžio ar elnio liežuvį valandą pavirkite pasūdytame vandenyje ir išvirusį nulupkite. Prieskonines daržoves, dvi supjaustytas morkas ir svogūną pakepinkite riebaluose. Tuose pačiuose riebaluose apkepkite liežuvį. Įmeskite kelis kvapiuosius pipirus, laurų lapą, du šaukštus pomidorų tyrės, pabarstykite miltais ir kiek pakepę užpilkite sultiniu, kad apsemtų iki pusės, uždenkite ir patroškinkite. Perkoštą skystį, kuriame jis buvo troškintas, sumaišykite su 150 g grietinės ir užpylę ant liežuvio dėkite ant stalo.

www.delfi.lt