Grybautoją iki alpulio išgąsdino grobį draskantys vilkai

Pirmadienis, 06 Rugsėjis 2010 20:48

Mikalauciškių kaimo (Kaišiadorių r.) gyventoja Stasė Kveragienė prarado norą grybauti, nors kaimynai iš netoliese esančių miškų kasdien parsineša šimtus baravykų. „Man iki šiol akyse stovi vilkai. Bijau ir pagalvoti apie mišką“, – DELFI sakė Mikalauciškių parduotuvėje dirbanti moteris. S. Kveragienė su sūnumi Žydrūnu grybavo šalia Neries esančiame Čiobiškio miške.

„Su sūnumi nusprendėme, kad jis eis palei plentą, o aš miško takeliu – į gilumą. Nuėjau tolokai, apie tris, o gal keturis kilometrus. Dieną prieš tai šioje vietoje grybavau su drauge Janina. Prisiminiau jauną beržinėlį, kuriame prie išvirtusio medžio buvau radusi baravykų. Perėjau miško takelį ir įžengiau į beržinėlį. Iš pradžių pamaniau, kad prie išversto medžio stovi didelis pilkas šuo. Priešais jį stovėjo dar vienas, ir jie kažką parsivertę draskė. Supratusi, kad tai vilkai, bandžiau bėgti. Tačiau kojos neklausė. Pradėjau alpti. Praradau visas jėgas. Griūdama šiaip ne taip pasiekiau už kelių metrų esantį miško keliuką ir atsisukau. Jie manęs nesivijo. Klupdama, griuvinėdama bandžiau bėgti miško takeliu, tačiau beveik nejudėjau iš vietos, tik voliojausi purvyne. Laimei, netrukus pamačiau automobilį. Atsiklaupiau ir prašiau sustoti. Ilgai vairuotojui nieko negalėjau paaiškinti, nes pradėjau mikčioti“, – apie alpulį sukėlusius įvykius miške pasakojo S. Kveragienė.

Silpną širdį turinti ir dėl šio negalavimo į Kauno universitetines klinikas nuolat važinėjanti moteris džiaugėsi, kad neištiko širdies smūgis. Grįžusi namo gėrė raminančius vaistus, tačiau visą naktį negalėjo užmigti.

Vilkai Mikalauciškių apylinkėse ypač daug bėdų pridarė praėjusiais metais. S. Kveragienės bendradarbė Vilija Kanevičienė pasakojo, jog grobuonys sudraskė ne vieną veršelį, stambesniems galvijams iškando mėsos gabalus.

„Prieš keletą metų vilkai sudorojo mūsų telyčią. Medžiotojai patarė, kad gyvulius apsaugoti galima jiems ant ragų užrišus raudonas medžiagos skiautes. Kai kurie taip ir daro“, – sakė V.Kanevičienė.

250 hektarų ploto Čiobiškio miškas laikomas gana saugiu, nes jį išraizgęs tankus keliukų tinklas, kuriuo važinėdami automobiliai vilkus verčia pasitraukti į atokesnes, ramesnes vietas.

Čiobiškio girininkas Alvydas Kazlauskas teigė pastaraisiais metais vilkų pėdsakų miške neaptikęs.

Girininkai vilkus yra pastebėję toliau nuo Čiobiškio miško – Šešuolių girioje, kurios plotas – per du tūkstančius hektarų.

Šešuolių girininkas Virginujus Šalčiūnas DELFI sakė, kad ryškius vilkų pėdsakus ant smėlio jo kolega aptiko praėjusią savaitę.

Balelių girininkas Vytautas Buzys pasakojo, kad prasidėjus grybavimo sezonui, sutikti vilkus – nedidelė tikimybė, nes grybautojų keliamas šurmulys juos atbaido.

S. Kveragienė vilkus sutiko praėjusį trečiadienį, kai Mikalauciškės apylinkėse dar nebuvo prasidėjusi grybavimo karštinė. Minėtą trečiadienį labai smarkiai lijo. Po šio lietaus prasidėjo baravykų dygimas.

Pasak prie Čiobiškio miško esančio kelto savininko Gedimino Dzeventausko, po trečiadienio grybautojai į mišką patraukė būriais ir baravykų prirenka ne tik pilnus krepšius, bet ir automobilių bagažines.

delfi.lt

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Ketvirtadienis, 09 Rugsėjis 2010 11:19