Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Rugpjūtį gerokai pasipildo medžioti leidžiamų gyvūnų sąrašas: nuo 1 d. prasideda bebrų, nuo 15 d. – tauriųjų elnių patinų, didžiųjų, rudagalvių ančių, dryžgalvių ir rudagalvių kryklių bei klykuolių medžioklės. Baigėsi dėl savo veiklos prieštaringai vertinamų bebrų trumpos atostogos. Ne visos bebrės spėjo paauginti savo palikuonis tiek, kad jie jau galėtų gyventi savarankiškai.

Gerai tik tai, kad nuo rugpjūčio pirmosios mažai šaulių puls tykoti darbštuolių graužikų. Medžiotojai šiuo metu labai užsiėmę šernų, stirninų ,,ganymu“. Kiek daugiau bebrų nušaunama tik prasidėjus ančių medžioklėms. Bebrus tikslinga pradėti medžioti tik nuo spalio pradžios. Tada ir jų kailiai ima įgyti reikiamą kokybę.

Vyresni medžiotojai prisimena, kokios šventės būdavo ančių medžioklės sezono atidarymas. Manau, kad dauguma senųjų šaulių savo medžioklės karjeras pradėję būtent paukščių medžioklėmis. Tik šiuolaikiniai jauni medžiotojai, vos spėję įsigyti šautuvus, veržiasi nukauti kuo stambesnį žvėrį – šerną, elnią ar bent stirną. Mano pirmoji medžioklė lygiai prieš pusšimtį metų taip pat buvo paukštinė, o pirmieji laimikiai tokie ,,stambuoliai“ kaip nendrinės ir ilgasnapės vandens vištelės, laukiai bei keršuliai.Vėliau atėjo eilė zuikeliams, lapėms bei stirnoms ir tik po kelerių metų teko susidurti su šernais, elniais ir briedžiais, nes medžioti pradėjau Vilkaviškio bemiškėse lygumose, kur šių žvėrių tada retai tepasitaikydavo. Taigi laimikiai stambėjo pamažu, vis įgyjant medžiotojo patirties. Iki dramblio, manau, neprisikapstysiu, o ir afrikinės medžioklės manęs visai nevilioja – tai tik trofėjų ,,grybavimas“, kad po to galėtum tuščiai didžiuotis prieš draugus.

O į pirmąją savo gyvenime medžioklę – paukščių medžioklės atidarymą, nepavykus užmigti, patraukiau vidurnaktį. Pelkėje, prie kurios glaudėsi tėvų sodyba, įsitaisiau prie atviro vandens ,,akies“, apsuptos vešlios pelkių augmenijos, ir pradėjau laukti aušros. Kad papasakočiau apie pelkės vasaros nakties gyvenimą, garsus ir patirtus jauno medžiotojo įspūdžius, daug reikėtų ,,primarginti“ puslapių...

Tačiau tada mane labiausiai jaudino nakvojančių pelkėje ančių krykštimas, plasnojimas sparnais, pliuškenimasis vandenyje. Bet kiek tos rugpjūčio nakties. Paryčiais laukų keliukais prie pelkės priburzgė daugybė motociklų ir automobilių. Į ančių medžioklės sezono atidarymą rinkdavosi daug šaulių iš Vilkaviškio ir aplinkinių kaimų.

Kai pelkę užliejo švininė priešaušrio pilkuma, pilkame vandens veidrodyje visai netoli manęs pamačiau plūduriuojančias antis, o iš laukų grupelėmis pradėjo atskristi naujų paukščių.
Besileidžiančios antys triukšmingai pliumpsėjo vandenin ir čiuožė lygiu jo paviršiumi. Galėjau jau pradėti šaudyti, tačiau bijojau išsišokti pirmas, nes kiti labiau patyrę šauliai vis dar tylėjo. Ir tik kai rytuose virš geležinkelio apsauginės želdinių juostos eglių viršūnių nuo tekančios saulės vos vos paraudo dangus, pelkėje supyškėjo, sutratėjo šūviai.

Nuo šūvių trenksmo maniškės per naktį ,,ganytos“ antelės debesėliu šoko į vis dar pilką priešaušrio dangų. Mačiau, kaip iš mano šautuvo vamzdžių lyg slibino liežuviai nutyso liepsnos, tačiau antelė nenukrito nė viena. Na, ir prasidėjo... Didesni ir mažesni ančių pulkeliai nardė virš karklynų. Paukščiai suko ratus, žvalgydamiesi, kur galėtų nusileisti, o iš krūmų trankėsi šūviai ir garsiai pliumpsėjo vandenin krintantys nušauti paukščiai. Nežinau, gal kai kur dar ir dabar būna tokių ančių medžioklės sezono atidarymų, bet turbūt mažai...

Beje, daugelis jaunųjų medžiotojų visiškai nepažįsta ančių. Kaip įsitikinau nemažai metų dalyvaudamas Kauno apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos darbe, stojantieji į medžiotojus ne tik negali atpažinti anties iš nuotraukų, bet nežino netgi Lietuvoje gyvenančių ar migruojančių per mūsų šalies teritoriją ančių rūšių pavadinimų. Nežino netgi labiausiai paplitusios ir daugiausiai sumedžiojamos didžiosios anties pavadinimo, vadindami ją pilkąja, paprastąja ar tiesiog laukine antimi. Tad kaip tokie medžiotojai gali atskirti paukščius medžioklės plotuose, nes juk daugelį ančių rūšių medžioti draudžiama.

Nesuprantama, kam medžioklės taisyklių koreguotojams prireikė įvesti atskirą medžioklės terminą kuoduotosioms antims (nuo rugsėjo 15 d.), kai tuo tarpu praėjusį medžioklės sezoną Lietuvoje jų tesumedžiota tik 61. Ar toks negausus laimikių skaičius gali turėti įtakos šių paukščių vietinės populiacijos gausai?

Nuo rugpjūčio 15 d. prasideda įspūdingos tauriųjų elnių patinų medžioklės sėlinant ar tykojant. Tačiau reikės palaukti rugsėjo, kai atvėsta orai, kai pailgėjusiomis naktimis tarpumiškių pievas užgula rūkai, o pamiškių žolynus pasidabruoja pirmosios šalnos, kai prasideda tauriųjų žvėrių vestuvių metas...

Kauniečių medžioklės plotai tauriaisiais elniais nėra labai turtingi. 2010–2011 metų medžioklės sezonu numatyta sumedžioti tik 13 šių žvėrių patinų. Tačiau kauniečių medžiotojų tauriųjų žvėrių trofėjai gan neprasti. Iš 2009–2010 metų sandūroje Lietuvos medžioklės trofėjų parodai, vykusiai Bistrampolio dvare (Panevėžio r.) iš kauniečių pristatytų 11 tauriųjų elnių ragų du įvertinti aukso, septyni – sidabro ir du bronzos medaliais.

delfi.lt