Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Panevėžietis taksidermijos (iškamšų) meistras atgaivino prieš kurį laiką kauniečio verslininko Pietų Afrikoje nušautą gražuolę žirafą. Per pastaruosius keliolika metų tai – pirmoji šio gyvūno iškamša, padaryta Lietuvoje. Auksarankis meistras nebijotų imtis ir dramblio iškamšos, jei tik kas jį sumedžiotų.

53 metų Egidijaus Vendelskio dirbtuvėse stovi ilgakaklė gražuolė žirafa, ilgesingą žvilgsnį nukreipusi į langą, tarsi pro jį regėtų savo gimtinės Pietų Afrikos savaną.

Taip ir norisi paglostyti jos kaklą. Rodos, tuoj tuoj gyvūnas sujudės. Bet nuveji tokias mintis šalin: juk negyva, tai – tik iškamša.

Jau kitą savaitę žirafa bus išvežta į Kauną pas ją prieš maždaug dvejus metus sumedžiojusį verslininką. Porą mėnesių prie šio egzotiško gyvūno iškamšos dirbusiam E.Vendelskiui beliko tik jai padaryti „makiažą“ – pagražinti blakstienos, akis apvesti specialiomis priemonėmis.

Žirafos kailį meistrui verslininkas atvežė prieš porą metų. Darbais apsikrovęs E.Vendelskis klientą įspėjo, kad teks palaukti.
Pasak vieno iš nedaugelio šalyje taksidermijos aso, išdirbti žirafos kailį reikia laiko ir kantrybės.

Maždaug 2,5 centimetro storio kailį reikia nudailinti iki 2,5 milimetro. Lietuvoje žirafų kailio neišdirba joks fabrikas. Tai – kruopštus rankų darbas.

Šio gyvūno muliažą E.Vendelskis parsivežė iš savo bičiulio, taksidermijos meistro, kauniečio Kęstučio Bybarto. Jis maždaug prieš 17 metų žirafos iškamšą yra pagaminęs Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejui.

Tačiau muliažas buvo pritaikytas patinui, o E.Vendelskiui atvežtos žirafos kailis buvo patelės. Panevėžiečiui teko susipjaustyti muliažą ir iš naujo susirinkti, kad atitiktų kailį.

Iškamšai akis jis parsisiųsdino iš JAV. Pasak meistro, apskritai visos bet kokioms gyvūnų iškamšoms gaminti naudojamos medžiagos, išskyrus adatą ir siūlą, yra nelietuviškos.

E.Vendelskis tikina, kad gaminti žirafos iškamšą yra toks pat darbas, kaip ir daryti kurio nors kito didelio gyvūno, tik kailį išdirbti reikia kitaip.
Meistrui teko paprakaituoti ne tik prie šios gražuolės kailio. Prieš mėnesį jis išdirbo dar vienos žirafos kailį. Ją sumedžiojęs verslininkas pageidavo namuose turėti kilimą iš jos odos.

Paklaustas, ar nesudrebėjo ranka bijant sugadinti dirbinį, E.Vendelskis tik atlaidžiai nusijuokė.

37-erius metus taksidermija užsiimantis vyras yra, kaip sakoma, atmušęs ir ranką, ir akį.
Meistras tarp klientų yra pelnęs gerą vardą ir jų pasitikėjimą. Jam savo trofėjus, tarp jų ir kainuojančius pasakiškus pinigus, veža verslininkai ir politikai iš visos Lietuvos.

E.Vendelskis juokauja, kad sugadinti žirafos ar, tarkim, baltosios meškos iškamšą meistrui reikštų pasirašyti sau mirties nuosprendį.

„Jeigu per visą gyvenimą klientui ir atlyginsi materialinę žalą, tai moralinės – niekaip“, – „Sekundei“ sakė vienas skulptūrinės taksidermijos pradininkų šalyje.

Turtuoliams – irgi krizė

E.Vendelskis jau seniai nebeskaičiuoja, kiek yra pagaminęs Lietuvoje gyvenančių gyvūnų ir paukščių iškamšų. Jis neprisimena, kiek atkūrė egzotiškų gyvūnų.

Ypač daug darbo meistrą užgriuvo, kai pasiturintys mūsų šalies verslininkai ir politikai pradėjo važiuoti medžioti į Afriką ir iš ten parsivežti egzotiškų gyvūnų kailių.

Panevėžiečiui teko gaminti zebrų, antilopių, tarp jų ir vieną toną sveriančios didžiosios kanos, krokodilo iškamšų, rudųjų ir baltųjų meškų.

Daug jo atkurtų žvėrių yra Kauno zoologijos muziejuje. Viena iš įspūdingiausių ir E.Vendelskio širdžiai maloniausių – 4 stumbrų šeimyna. Juos padaryti jis užtruko devynis mėnesius.
Afrikoje medžiojantys lietuviai meistrui atveža ir sudžiovintų, ir susūdytų kailių. Pasak E.Vendelskio, neretai pasitaiko, kad iš jų nebeįmanoma pagaminti kokybiškos iškamšos, nes jie būna pažeisti ligų.

Taksidermijos specialistas prasitarė, kad yra tekę išbrokuoti žinomo politiko ir verslininko Antano Boso sumedžiotų antilopių dalį kailių.

Panevėžietis siekia, kad iškamša būtų tobula. Ne klientų, o profesionalių meistrų akimis.
Eilinis žmogus gali aikčioti iš susižavėjimo žiūrėdamas į atkurtą gyvūną, o meistras pasakys, kad iškamša – šlamštas. Štai tokios yra to paslaptingo taksidermijos pasaulio taisyklės.

Kai E.Vendelskiui klientas atvežė pagaminti antilopės milžinės kanos iškamšą, meistras šio gyvūno muliažą atsisiuntė iš JAV. Tačiau jam jis pasirodė nepakankamai tobulas. E.Vendelskis pats perdarė muliažą ir tik tada ėmėsi mauti ant jo gyvūno kailį.

Panevėžietis – vienas iš nedaugelio taksidermijos meistrų, kurie dar patys lipdo molio formas iškamšoms. Paskui gamina tuščiavidurį muliažą – griaučius. Pasak E.Vendelskio, muliažas turi milimetro tikslumu atitikti gyvūno kailio formą.

Prieš gamindamas iškamšą, meistras stengiasi susirasti filmuotą medžiagą arba bent jau pavartyti albumus, kad susidarytų įspūdį, kaip gyvūnas atrodo gyvas.
Pastaruoju metu panevėžietis rečiau sulaukia klientų su egzotiškais trofėjais. „Matyt, lietuviai nedažnai išvažiuoja medžioti į Afriką ar kitus tolimus kraštus. Tokia medžioklė – labai brangus malonumas“, – kalbėjo jis.
Artimiausiu metu meistras žada kibti į jau kuris laikas pas jį gulinčius du vilko kailius.

Pats šautuvo į rankas neima

E.Vendelskis anksčiau medžiojo, bet jau daug metų, kai padėjo šautuvą. Vyras sako, kad pradėjo kitomis akimis žiūrėti į žvėrį. Jam pasidarė gaila žudyti.
Panevėžietis nuo pat vaikystės labai domėjosi gamta, lankė ornitologijos būrelį, nuo 16 metų dirbo Kauno T.Ivanausko zoologijos sode.

Ten jis susidomėjo iškamšų gamyba ir pradėjo mokytis pas tuomečius meistrus. Jaunuolis mokėsi ir dirbo fanatiškai, tad netrukus pranoko savo mokytojų.
„Kai palygini dabartines taksidermijoje taikomas technologijas su tarybinėmis, verkti norisi. Dabar sunku įsivaizduoti, kaip galėjom dirbti“, – kalbėjo jis.
Taksidermijos specialistų neruošia nė viena mokykla Lietuvoje, o JAV tokių įstaigų netrūksta.

E.Vendelskiui ir pačiam yra tekę mokyti norinčiuosius taksidermijos paslapčių. Vyras tikina, kad vien noro nepakanka. Žmogus turi turėti menininko gyslelę, labai domėtis gamta.
Iškamšų meistro žmona Virginija juokauja neturinti ambicijų iš vyro atimti duonos, bet lydekų iškamšas galinti pagaminti.
Vis dėlto taksidermijos virtuozas daro ne visų gyvūnų iškamšas. Jis griežtai atsisako atkurti naminius gyvūnėlius.

„Tai, kad paskui su jais tektų „apsiženyti“, – šmaikštauja vyras.
Pasak E.Vendelskio, kol pagamins iškamšą, praeis laiko, o jis gydo gyvūnėlių šeimininkų širdies žaizdas. Paprastai jie įsigyja naują ir nugaišusį pamiršta.
Meistro nuostatos nepakeičia net moterų ašaros. Kartą vieną moteriškė glėbyje atsinešė nugaišusią bolonę ir verkdama maldavo E.Vendelskio padaryti jai šunelio iškamšą. Jis nesutiko.

Konkursui – ožiuko iškamša

Šiemet pavasarį Panevėžio rajone, Krekenavoje, vyko pirmosios Lietuvoje taksidermininkų varžybos, joms teisėjavo garsus Rusijos taksidermijos meistras Vladimiras Sucharevas.

Konkurso dalyviai rungėsi trijose kategorijose: meistrų, profesionalų ir mėgėjų. E.Vendelskis aukščiausioje, meistrų, kategorijoje turėjo tris varžovus.
Panevėžietis vertinimui pateikė ožiuko iškamšą. Jo darbas buvo įvertintas trečia vieta.
„Matai, kolega, ožiuko ausies vidinio griovelio įlinkis ne visai pavykęs“, – paaiškino teisėjas, kodėl jam neskyrė aukštesnės vietos.

delfi.lt