Miškininkai degtukų dar neatiminėja, bet lankytojų bijo

Pirmadienis, 19 Liepa 2010 08:59

Tvyrant karščiams padidėjo gaisrų pavojus. Miškininkai ragina nenaudoti atviros ugnies miškuose, tačiau kol kas nežada apriboti lankymosi juose – dar nepasiekta pati pavojingiausia gaisringumo klasė. Trūksta labai nedaug Pastarosiomis dienomis miškininkai su nerimu stebėjo savo valdas. Kai kuriose vietose miškų gaisringumas jau buvo pakilęs iki 4 gaisringumo klasės – t. y. didelio gaisrų pavojaus.

Panevėžio rajone gaisrų pavojus praėjusios savaitės viduryje buvo vidutinio lygio, tačiau kasdien laukta paskelbiant aukštesnio – 4 klasės gaisringumo. Kad taip bus, jei tvyros karščiai ir nepalis, net neabejota, mat iki pavojingo lygio nedaug trūko. Jei tokie orai nusistovėtų ilgiau, būtų paskelbtas ir penktos klasės – pavojingiausias gaisringumas. Tačiau savaitės viduryje smarkiai palijus, gaisrų pavojus nukrito iki nedidelio.

Panevėžio miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei Gintaras Raškauskas džiaugiasi, kad kol kas miškuose nėra tokios padėties kaip anksčiau per sausras – viskas dar neišdžiūvę. Kol kas dar balos užsipildžiusios vandeniu, vandenyje ir durpynai. Tačiau jei dar pabus tokie karšti ir sausi orai, neabejojama, jog padėtis smarkiai pablogės.
Ugnį kuria bet kur

Gaisras miške gali kilti nuo menkiausios kibirkšties ir daugiausia gaisrų įsiplieskia dėl neatsakingo žmonių elgesio.

Pasak G. Raškausko, šiemet Panevėžio rajone didesnių gaisrų dar nebuvo kilę, tačiau keturis mažesnius jau teko gesinti – žmonės poilsiavo ir neužgesino laužų. Laimė, tuo metu sąlygos išplisti ugniai nebuvo palankios, tad didesnės nelaimės pavyko išvengti.

Urėdo pavaduotojo teigimu, žmonės dažniausiai neatsakingai susikuria laužus jaunuolynuose, durpingose vietose. Tose vietose, pasak jo, kur yra specialiai įrengtos laužavietės, gaisrai paprastai nekyla. Tiesa, ir jas miškininkai dabar apžiūri kas dieną – maža kas.

Kaltuosius dėl miškų gaisrų nustatyti labai sunku – tam reikia konkrečių įkalčių, tačiau kartais vis dėlto pavyksta juos pričiupti. Tuomet, pasak G. Raškausko, jiems tenka sumokėti baudą ir atlyginti gamtai padarytą žalą.

Grybautojai – nesulaikomi

Šiemet Panevėžio rajone didelių miškų gaisrų kol kas nebuvo kilę. Apskritai, tokių gaisrų, kad degtų daugiau nei vienas hektaras miško, mūsų krašte būna retai. Didesni gaisrai užfiksuoti tik maždaug prieš 3–4 metus.

„Pavyko išvengti didesnių gaisrų“, – pasidžiaugė urėdo pavaduotojas miškininkystei. Tiesa, pasitaikė, kad degė ir 2–3 hektarai miško.

Kol kas miškininkai Panevėžio rajono savivaldybės neprašo uždrausti lankytis miškuose – dar nėra tokio poreikio, tačiau galimybė padaryti tai jau artimiausioje ateityje neatmetama. Tuomet ne tik būtų apribotas poilsiautojų lankymasis miškuose, bet ir nutraukti medienos ruošos darbai – kad nekiltų pavojus miško gaisrui kilti ir nuo mechanizmų.

„Budėjimą intensyvina ir miškininkai, užtveriame kelius – apribojame judėjimą miškuose tiek, kiek įmanoma“, – aiškino miškininkas.
Anot G. Raškausko, negalima sakyti, kad žmonės į prašymus mažiau lankytis miškuose visiškai nekreipia dėmesio, tačiau jei taip nutinka uogų, grybų sezono metu, jų nesulaikys jokie draudimai.

Faktai

Preliminariais duomenimis, iki šio pirmadienio šalyje buvo užregistruoti 85 miško gaisrai 16,6 ha plote. Daugiau kaip pusė šių gaisrų kilo privačiuose miškuose.

Pernai per tą patį laiką buvo užregistruota penkis kartus daugiau miško gaisrų – 433.

Šiemet didžiausi gaisrai buvo kilę balandžio mėnesį Šalčininkų ir Telšių urėdijose privačių savininkų miškuose. Abu buvo apėmę po 0,9 ha plotą.
Praėjusią savaitę miškai degė penkis kartus ir liepsnojo 0,15 ha plotas – po du miško gaisrus kilo Mažeikių bei Varėnos urėdijose ir vienas – Jurbarko urėdijoje.

delfi.lt

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Pirmadienis, 19 Liepa 2010 10:34

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Paieška

Informacijos Meniu