Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Uteniškį ryte pašiurpino veriantis katino rėkimas. Per naktį namo negrįžusio augintinio išėjęs ieškoti vyras pagal šaižų kniaukimą atėjo iki kaimyno kiemo vartelių. Šie buvo neužrakinti, taigi į vidų įžengęs vyras savo katiną rado prie malkinės padėtuose spąstuose, liaudyje vadinamuose „kapkanais“.Pirmiausia kilo pasipiktinimas dėl įžūlaus brakonieriavimo pačiame mieste.

Prie Aukštakalnio mikrorajone esančio nuosavų namų kvartalo teka Vyžuonos upė, tačiau Vyras abejoja, ar iki kaimyno (redakcijai įtariamai spąstus paspendusio vyro pavardė žinoma) namo ateitų bebrai.

„Galbūt jis sugalvojo pabrakonieriauti ir pasigauti čia kartais atklystančių zuikių“, – samprotauja vyras. Tačiau svarbiausia tuo metu buvo padėti sužalotam augintiniui, kurio klyksmo kaimynas savame kieme negirdėjo per visą naktį, nors gyvūno savininkas jį išgirdo per kelis šimtus metrų. O galbūt tuo metu nieko nebuvo namuose.

Sužalotą priekinę leteną apžiūrėję Utenos veterinarai patarė gyvūną migdyti arba vežti į Vilnių, nes čia atlikti amputacijos operacijos jie negali. Pati su gyvūnais dirbanti katino vardu Zuikis savininkė pasakoja mačiusi, kaip puikiai katinai ir šunys prisitaiko judėti su trimis galūnėmis, taigi abejonių dėl pasirinkimo nekilo.

Kitą dieną „Rekso“ gydykloje Vilniuje veterinarai patarė palaukti porą dienų – gal praeis tinimas ir jeigu neprasidės nekrozė, leteną būtų galima išsaugoti.

Tačiau nekrozė prasidėjo ir antradienį Zuikiui atlikta operacija. Katiną operavusi veterinarė Birutė Šalnaitė sako, kad gyvūnui su amputuota galūne svarbiausia sudaryti saugias sąlygas ir jis gali ilgai bei laimingai gyventi.

„Žinome, kad šis katinas išeina į lauką, todėl nusprendėme amputuoti koją ne iš peties, o tik leteną. Tikimės, kad žaizda gis gerai ir kitos operacijos neprireiks. Tačiau gyvūnai ir su visiškai amputuota galūne sėkmingai juda, užšoka ant aukštų paviršių, yra judrūs. Galbūt jiems sunkiau susimedžioti ėdesio, pasprukti nuo šuns ar apginti teritoriją nuo kitų katinų, todėl reikėtų juos laikyti namuose ir pasirūpinti saugumu.“

Gyvūnams su amputuota galūne kaip ir mažiau judantiems jų gentainiams padidėja rizika nutukti, todėl reikėtų neperšerti. Kadangi jie juda ne pagal fiziologiją, stuburas ar sąnariai patiria didesnę apkrovą, todėl į senatvę gali reikėti duoti maisto papildų sąnariams stiprinti.

Gamtos apsaugos departamento biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius sako, kad spęsti bet kokius spąstus savo kieme yra nelegalu, nes tai medžioklės įrankis ir jį galima naudoti tik su leidimu ir tik medžioklės plotuose.

Seniau medžiotojai naudodavo spąstus, kurie sugriebdavo gyvūno galūnę ir šis ilgai kankindavosi, kol nugaišdavo. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą leidžiama naudoti tik selektyvinius gyvūną iškart numarinančius spąstus. Jie visi sertifikuojami.

„Medžiotojams draudžiama šaudyti, spęsti spąstus ar kitaip naikinti naminių gyvūnų. Juos, žinoma, nesužeidžiant gali gaudyti atsakingos tarnybos. Savo kieme pagavęs svetimą augintinį žmogus turėtų jį gražinti kaimynui, gyvūnų prieglaudai ar pavyzdžiui Vilniuje - „Grindai“, – sako S.Paltanavičius.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus atstovė Danutė Navickienė sako pirmą kartą išgirdusi apie naminį gyvūną, kuris įkliuvo į laukiniams gyvūnams skirtus spąstus. Tačiau ji sako nemananti, kad taip nėra nutikę anksčiau – tiesiog žmonės niekam nepraneša, nes ne jų gyvūnas įkliuvo arba sužalotas valkataujantis katinas ar šuo, taigi ne visi jo gailisi. Kartais žmonės nežino, kur kreiptis dėl spąstų sužalotų augintinių.

D.Navickienė informuoja, kad dėl sužaloto augintinio reikia kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o jeigu tai laukinis gyvūnas – į Aplinkos ministeriją. Ir žinoma - į policiją, nes tai žiaurus elgesys su gyvūnais.

Pagal gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisykles Utenos mieste ir rajone, gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad visų gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, bus laikomasi higienos normų reikalavimų. Sužaloto katino savininkai sako, kad iš kaimyno nėra nė karto išgirdę nusiskundimų dėl jų katino, kuris po kiemą vaikštinėja laisvai.

Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S.Paltanavičius pabrėžia, kad gyvūnų laikymo taisyklės skiriasi įvairiuose miestuose, tačiau tai negali būti švelninančia aplinkybe: „Minėtasis atvejis, kai žmogus savo kieme pastatė spąstus, į kuriuos pakliuvo kaimynų katinas, yra grubus ir nežmoniškas nusižengimas“.

Vilniaus apskrities Vyriausio policijos komisariato ekologinės teisės pažeidimų prevencijos skyriaus atstovas teigia, kad šiuo atveju svarbu nustatyti pažeidėją ir surinkti įrodymus dėl jo motyvų. Mat gali būti baudžiama už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 250 litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taip pat teisės medžioti atėmimas iki vienerių metų. Jeigu asmuo jau yra baustas tam tikra administracine nuobauda, gali tekti pakloti nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. litų baudą.

Jeigu spęsdamas spąstus žmogus norėjo išnaikinti į kiemą lendančius naminius gyvūnus, anot sostinės vyriausiojo policijos komisariato atstovo Pauliaus Radvilavičiaus, jis būtų baudžiamas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Dabar už tai Baudžiamasis Kodeksas numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

P.Radvilavižius pažymi, kad mieste paspęsti spąstai kelia grėsmę ir žmonėms. Į juos gali pakliūti žaidžiantys vaikai.