Ūkininkas nuo šernų ginsis ES pinigais

Sekmadienis, 20 Gruodis 2009 03:25

KONKURENCIJA. Ir dviejų hektarų daržovių ūkis gali išsilaikyti rinkoje ir išmaitinti gausią kaimiečio šeimą. Maišiagaloje (Vilniaus r.) gyvenantis Jonas Kvedaris kenčia nuo šernų. Jie išknisa jo auginamas daržoves. Ūkininkui skirta Europos Sąjungos parama, todėl jis ne tik pasistatys šiltnamį, nusipirks šienapjovę, įsigis laistymo sistemą, bet ir aptvers daržus. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos dar renka paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.
Paraiškas NMA teritoriniai skyriai rinks iki pat šių metų pabaigos.
Paraiškų rinkimas bus tęsiamas ir naujaisiais 2010 metais – ūkininkai paraiškas galės teikti nuo sausio 4 d.
Paramos gali kreiptis fiziniai asmenys, ne jaunesni kaip 18 metų, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir iki paraiškos pateikimo dienos nustatyta tvarka įregistravę valdą registre.
Vienas esminių reikalavimų pareiškėjams – valdos dydis. Ji turi prilygti 2-3,99 ekonominio dydžio vienetams (EDV).

EDV apskaičiuoja ir įregistruoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) pagal valdos duomenis – deklaruotas žemės ūkio naudmenas, laikomus ūkinius gyvūnus, registruotus ūkinių gyvūnų registre, standartinį gamybos pelną.

Netoli Vilniaus, Maišiagaloje, gyvenančio J.Kvedario ūkis atitiko visus pusiau natūriniam ūkiui keliamus reikalavimus – pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“ jam patvirtinta 25 tūkst. litų parama.

Augina lauko daržoves

J.Kvedario ūkis nedidelis – vos daugiau nei 2 EDV. „Daug sąlyginių vienetų duoda lauko daržovės. Kaip ir braškės“, – paaiškino ūkininkas.

Ūkininkas augina 2 ha daržovių. Likusi žemė, apie 10 ha, – pievos.
J.Kvedario daržovės – įvairių rūšių ir veislių. Tai kopūstai – ankstyvieji, vasariniai, vėlyvieji, žiediniai.
Pastarieji – ne tik įvairaus skonio, bet ir spalvos. Yra net apelsinų spalvos žiedinių kopūstų.
Be kopūstų, ūkininkas augina morkas, burokėlius, svogūnus, salotas, pankolius, kaliaropes, cukinijas ir net agurkus bei pomidorus.
Viską sėja į atvirą gruntą. Nedideliame šiltnamyje prie namų išsiaugina tik kai kurių daržovių daigus.

Parduoda sostinės turguje

Visą produkciją J.Kvedaris parduoda sostinės Kalvarijų turguje. Ten jis nuomojasi nedidelį kioskelį.
Dešimt metų daržoves auginantis ūkininkas sakė, kad pirkėjų nestinga.
Žmonės pradeda labiau vertinti lietuvišką prekę, žino, kad Lietuvos ūkininkų išaugintos daržovės švarios ir sveikos, neapdorotos chemija.Šiuo metu Maišiagalos ūkininko sandėlyje likę tik kopūstai.
„Viską parduodu per porą rudens ar vasaros mėnesių“, – sakė ūkininkas.

Pralenkė stambųjį ūkininką

J.Kvedaris sakė, kad iš nedidelio daržovių ūkio galima pragyventi. „Buvo laikas, kai daug kas tvirtino, kad tik stambūs ūkiai išliks, o išėjo ne visai taip“, – užsiminė jis.
Maišiagaloje kelis šimtus hektarų daržovių auginęs stambus ūkininkas jų jau nebeaugina.
„Aš daug neauginu, bet užtat ir nieko nesamdau. Be to, visą produkciją pats parduodu turguje“, – dėstė savo pranašumus smulkusis ūkininkas.
Darbymečiu, kai daržoves reikia sėti arba nuimti, ūkininkui padeda trys suaugę jo vaikai – daugiausia jaunėlis, šįmet abiturientas Gediminas.

Buvo jūreivis

Į Maišiagalą J.Kvedaris su šeima prieš daugiau nei 20 metų atsikėlė iš Klaipėdos. Baigęs Kaliningrado aukštąją jūreivystės mokyklą jis tapo jūreiviu.
Tačiau Klaipėdoje gauti butą buvo neįmanoma.
Tuometis Maišiagalos daržininkystės ūkio direktorius jam pasakė: „Laukiame“.
Prie Maišiagalos J.Kvedaris persikėlė ir savo senelio žemes.

Žemė – už 5 kilometrų

J.Kvedario žemė – 5 kilometrai nuo Maišiagalos, kur jis gyvena. Arčiau jos gauti nebuvo įmanoma – Maišiagalą apžergė sostinės statybos.
„Auginti daržoves toli nuo namų – velniškai nepatogu“, – sakė ūkininkas. Ne tiktai todėl, kad tenka toli važinėti, vežioti daigus, techniką.
Daržoves reikia saugoti ne tik nuo vagių, bet ir nuo šernų, kurie jas nuolat išknisa.

Pasistatė ūkinį pastatą

Vasaromis ūkininkas gyvendavo laukuose. Pasiėmęs vilkšunį miegodavo gale daržo.
Prieš metus jis pasistatė ūkinį pastatą. „Vagystės liovėsi: vagys nežino, ar aš ten esu, ar manęs nėra, ir yra atsargūs“, – pasakojo sargo pareigas einantis daržininkas.
Tačiau šernai ir toliau knisa jo bulves, kopūstus šlamščia stirnos, kiškiai, net lapės.
Ūkininkas seniai svajojo daržus užtverti tvora, tačiau ji nemažai kainuoja.

Kreipėsi paramos

J.Kvedaris rado sprendimą: nusprendė dalyvauti KPP priemonėje „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.

Pats parašė verslo planą („Nėra ten nieko sunkaus“, – sakė jis.), išdėstė, ką už paramą norėtų įsigyti, ir NMA Vilniaus teritoriniam skyriui pateikė parašką.

Paraiška buvo įvertinta teigiamai. Jeigu verslo planas bus sėkmingai vykdomas, ūkininkas per penkerius metus turėtų gauti apie 25 tūkst. litų paramos.

Stambiam ūkininkui tokia paramos suma gali atrodyti juokingai maža, o J.Kvedario pusiau natūriniam ūkiui ji – nemenka paspirtis. „Tai mano beveik visų metų uždarbis“, – sakė ūkininkas.Pirks ne tik technikos

Už paramos lėšas ūkininkas ketina įsigyti šienapjovę, kurią kabintų prie nedidelio traktoriaus ir kuri tiktų ne tik pievai, bet ir daržo tarpueiliams šienauti.

Dar jis planuoja statyti plėvele dengtą trijų arų šiltnamį, kuriame augins daržovių daigus ir jų nebereikės vežioti iš Maišiagalos miestelio.

Už paramos lėšas ūkininkas įsigis daržovių laistymo įrangą. O svarbiausia – nuo šernų aptvers daržus tvora.

Paramos lėšas galima naudoti ir statybinėms medžiagoms pirkti.

„Pridėsiu savų pinigų ir pasistatysiu trobą. Kelsiuosi ten nuolat gyventi“, – atskleidė savo planus ūkininkas.

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Šeštadienis, 02 Sausis 2010 20:57

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu

FATALITY

kontempletorius

ROMKA