Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Esu gamtininkas nuo dešimties metų amžiaus. Manau, kad man netinka tokie apibūdinimai: „domiuosi gamta", „myliu gamtą". Gamta - mano veikla, pomėgis ir gyvenimo būdas. Nors nesu medžiotojas, iš medžioklinio šautuvo tešoviau tik kartą vaikystėje ir tai tik į konservų dėžutę, tačiau norėčiau pasididžiuoti savo trofėjais bei pakviesti

kitus pasekti mano pėdomis. Iš karto tikriausiai nustebote: ko čia gamtininkas gali medžiotojus pamokyti? Taigi, apie viską nuo pradžių.
Tūkstančius metų mūsų protėviai buvo žvejai ir medžiotojai. Jei moterų misija buvo prižiūrėti bendruomenės stovyklą, rūpintis palikuonimis, apsirūpinti augaliniu maistu, tai vyrų priedermė - aprūpinti bendruomenę žuvimi ir mėsa bei ginti savo giminę nuo žvėrių. Išlikdavo tik tie, kurie tą išmanė ir darė geriausiai. Taigi, tikras vyras ir šiomis dienomis neturėtų būti praradęs tūkstantmečiais ugdyto ir kiekvieno mūsų genuose esančio domėjimosi gyvūnais, medžiotojiško ar žvejybinio azarto, įgūdžių, nors, žinoma, juos dažniausiai realizuojame jau kitose veiklos srityse. Medžioklė, šalia pagrindinio tikslo - mėsos, visada turėjo ir kitą - trofėjus. Trofėjai, pirmiausia kailiai, ragai, kaulai, buvo būtini pirmykščio žmogaus buityje, tačiau visada buvo svarbūs ir socialine prasme, kaip medžiotojo sugebėjimų, pasiekimų matas. Didžiulių ragų, ilčių, nagų gausa ir dydis bylojo apie neeilinius žmogaus sugebėjimus, jėgą, protą ir, be abejo, buvo socialinės padėties garantas.
Šiandien, kada mėsos ar kito maisto poreikį tenkiname parduotuvių lentynose, trofėjų reikšmė mūsų gyvenime tampa ypač svarbi. Kiekvienas, skaitantis šias eilutes teprisipažįsta sau, kaip instinktyviai stengiasi savo asmenybės vertę pademonstruoti perkeldamas ją į savo daiktus: ištaigingą namą, prabangų automobilį, banko sąskaitą, drabužius ar kitokius blizgučius, na ir, aišku, gražią moterį šalia. Ta vyriškosios visuomenės dalis, kuri tęsdama protėvių tradicijas liko medžiotojais, kaupia ir didžiuojasi ragais, iltimis, kailiais. Nūdienos informacinėje visuomenėje savo „trofėjus" - sugebėjimus, išgyvenimus ar pasiekimus gamtoje galima pademonstruoti ir kitais būdais - spausdintu žodžiu, filmais, nuotraukomis.
Taigi, fotografuoju žvėris. Daugybę metų gamtininko keliai vedžiojo po paukščių, augalų, vabalėlių pasaulius, siekiant juos pažinti, stebėti, suprasti ir įamžinti. Pastaruosius pora metų apsistojau ties žvėrimis. Puikiai suprantate, kad viena yra nufotografuoti vabzdį, augalą, grybą ar galiausiai paukštį ir visai kas kita žvėrį, pavyzdžiui, elnią, šerną ar briedį. Nepaprašysi sustoti, palaukti, papozuoti, išeiti maitintis kur nors į miško aikštelę ankstėliau, kol dar nesutemo. Taip pat puikiai suprantate, jog norėdamas tai kuo efektyviau padaryti, nešvaistant veltui laiko, turi žinoti, kur žvėrys dienoja, kur eina maitintis, kur jų takai, koks gyvūnų judėjimo paros ritmas ir kaip visa tai keičiasi metų bėgyje. O tam reikia nuolat klajoti miške, stebėti žvėris, išsiaiškinti pamėgtas vietas ir laukti, tikintis sėkmės. Neatsiejamas sėkmės palydovas - laikas, tad savo vakarų, naktų, rytų ir savaitgalių sąskaita pastaruosius du metus miške praleidžiu daugiau laiko nei biure ar namuose. Norint nušauti žvėrį, užtenka prislinkti prie jo ar sulaukti kol jis priartės bent 100 metrų atstumu, netgi netrukdo tai, jog jau gerokai sutemo. Fotografavimui, tiksliau sakant gerai nuotraukai padaryti, tokios sąlygos netinka. Aktualiausia problema - šviesos trūkumas. Žvėrių gyvenimas verda naktimis, tad tenka gaudyti tas akimirkas, kada gyvūnai traukia maitintis ankstėliau, saulei dar nenusileidus ar dėl įvairių priežasčių juda miške šviesiu paros metu. Palankus atstumas tinkamai nuotraukai padaryti -30-50 metrų. Taigi, suprantantis medžiotojas, išmanantis žvėrių, pavyzdžiui elnių, akylumą, gerą uoslę, pavojaus pojūtį ir matydamas, kokias pavyksta padaryti nuotraukas, supras, kokias savybes ir sugebėjimus prisiartinti prie žvėrių pademonstravo fotografas. Ar tokios originalios nuotraukos vertė nepranoksta ragų, kabančių ant Jūsų sienos, vertės? Ar tokius medžiotojiškus sugebėjimus demonstruojantis žmogus nėra geresnis medžiotojas už Jus?
Tai ir yra mano trofėjai. Kas susidomėjo keistuoliu šių eilučių autoriumi, jo, o taip pat ir kitų kolegų trofėjus gali išvysti internetinėje leidyklos „Lututė" gamtos fotografijų svetainėje www.naturephoto.lt. Jais taip pat gali pasidžiaugti tūkstančiai kitų gamtos mylėtojų, o patys „fotomodeliai" dar ir dabar tebelaksto gyvi gamtoje. Susidomėjote? Norėtumėte ir Jūs tai išbandyti? Jei mėgstate leisti laiką gamtoje, stebėti žvėris, tai nėra jau taip sunku. Kažkokios itin brangios foto-aparatūros tam nereikia, gal kiek svarbiau geras objektyvas, bet visa tai tikrai kainuoja pigiau nei gera medžioklinė amunicija. Kur kas svarbiau - užsispyrimas, kantrybė, geras žvėrių elgsenos išmanymas. Ką gi, lauksime Jūsų fototrofėjų!

Romualdas BARAUSKAS

Šaltinis: "Medžiotojas ir medžioklė" Nr.4(140)/2009

Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta informaciją griežtai draudžiama.