Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Šilalės rajono žemdirbiai ir privačių miškų savininkai skambina pavojaus varpais: aštriadančiai bebrai žudo miškus, pasėlius ir pievas. Pakėlę vandens lygį ir užtvindę didesnius plotus, mažieji užtvankų statytojai sukelia dirvos pelkėjimą ir medžių žūtį. Kaimo gyventojams gresia dideli ekonominiai nuostoliai. O šiandien galiojantys Medžioklės

įstatymai gina ne žmones, o šiuos žvėrelius.

Pamėgo melioracijos griovius
Šilalės sav. administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Tubutis sako, jog jų rajoną bebrai labai pamėgę. Čia daug melioracijos griovių yra krūmingose vietose. O kur krūmai, ten ir bebrai. Šiemet rajono laukuose pastebėtos net 156 šių žvėrelių užtvankos.

„Kai griovius rekonstruojame, ūkininkus įspėjame naikinti bebrų užtvankas: taip ir sakome – tu, žmogau, žiūrėk, kad bebrai neįsiveistų. Pranešk mums arba medžiotojams, nes melioratoriai – ne bebrų naikintojai“, – teigė S. Tubutis.

Žemdirbiai keiksnoja reto darbštumo gyvūnus dėl sugadintų melioracijos įrenginių, tvindomų melioruotų pasėlių laukų ir tvenkiamų miškų. Dėl bebraviečių ir bebrų naikinimo žemės ūkio skyrius jau išsiuntė raštus rajono medžiotojų klubams bei aplinkos apsaugos agentūrai. ,,Klubams nurodėme vietas, kuriose bebrai daro žalą drenažo sistemoms, melioracijos statiniams ir pasėliams. Raštus išsiuntėme ne dėl grasinimų apie žalos atlyginimą, o tikėdamiesi medžiotojų supratimo ir pastangų kuo greičiau mažinti bebrų skaičių“, – „ŪP“ aiškino žemės ūkio skyriaus specialistas S. Tubutis.

Apsilankę pas Jusaičių kaimo ūkininką Praną Martinkų sužinojome, jog šį rudenį dėl bebrų kaltės po vandeniu atsidūrė jo dirbami laukai. „Mano žemėje yra melioracijos griovys. Bebrai jame surentė keturias užtvankas. Jeigu jie griovyje vandens lygį pakelia 20 cm, tai vanduo aplinkiniuose laukuose telkšo šimtus metrų. Tad kol neišardžiau užtvankų ir griovyje nenuleidau vandens, negalėjau suarti savo 6 ha žemės“, – atviravo augalininkystės ūkio šeimininkas. Jo teigimu, panašioje situacijoje buvo atsidūręs ir kaimynas. Norėdamas nuimti kopūstus, jis taip pat buvo priverstas prašyti medžiotojų pagalbos, kad šie išardytų užtvanką ir nuleistų vandenį.

Užliejami miškai, džiūsta medžiai

Pasak Kalniškių II kaime gyvenančio ir per 420 ha privataus miško valdančio Antano Tarvydo, bebrai ypač uoliai darbuojasi pamiškėse esančiuose melioracijos grioviuose.

„Šiandien savo valdose turiu apie 15 bebrų užtvankų. Vienas bebras per gyvenimą nugraužia apie 500 medžių, kuriems išauginti reikia 50 metų. Šie gyvūnai – galvos skausmas, maždaug šešiasdešimtyje hektarų miško bebrai melioracijos grioviuose sukelia vandens lygį, kuris užlieja miškus. Todėl mažėja medynų prieaugis, džiūsta medžiai, o kartu krinta ir miško vertė“, – sakė A. Tarvydas.

Kai lankėmės jo miško valdoje, sutikome Antano kaimynę Laimutę Pocienę iš Jonaičių kaimo. Ūkininkė kartu su dviem talkininkais tądien ardė bebrų užtvankas nuosavame miške.

„Melioracijos griovys eina per mano miško vidurį. Matote, storiausi medžiai nugraužti, išvartyti, miškas užtvindytas. Kai atvažiavau čia ardyti užtvankų, galėjau valtimi plaukioti“, – neslėpė apmaudo L. Pocienė.

Jos teigimu, su bebrais ji kariaujanti nuo tos dienos, kai tik 1994 m. atgavo nuosavybę į 7 ha miško.

,,Tiesiog tragedija su tais žvėreliais. Viena palei melioracijos griovį net bijau vaikščioti. Sakau, įkrisiu į urvą ir kas mane ras? Todėl, kai važiuoju į mišką, kviečiuosi ir kaimynus. Šiandien trečia diena, kai su talka draskome tą užtvanką. Šiąnakt bebrai jau pradėjo kirsti suaugusias drebules naujai statybai. Jie daro daug nuostolių. O kas juos atlygins?“ – sielojosi L. Pocienė.

Pieno ūkio šeimininkė neslėpė, jog kol gyvas buvo vyras, bebrai jos miške taip nesiautėjo. Mat jis buvo medžiotojas.

Vos nepražudė 4 ha jaunuolyno

Pasak VĮ Rietavo miškų urėdijos Tenenių girininkijos girininko Stasio Eitučio, jo valdose yra beveik 3,5 tūkst. ha valstybinių miškų. ,,Nors mūsų miškų masyvuose labai apčiuopiamos žalos medynams bebrai ir nepadaro, tačiau jie gadina melioracijos įrenginius: išrausia sankasas, užkasa pralaidas ir sugadina sausinimo sistemas. Todėl miške susidaro drėgmės perteklius, kuris atneša ir didelių ekonominių nuostolių“, – aiškino S. Eitutis.

Jo teigimu, miške kanalas padarytas ne dėl grožio. Jį žmonės kasė dėl to, kad, nusausinus mišką, iš jo būtų galima gauti kuo didesnės ekonominės naudos.

„Kai bebrai kanalą užtvenkia, jis savo paskirties jau neatlieka. Dėl drėgmės pertekliaus medis vargsta, skursta ir nudžiūsta, todėl mažėja medyno vertė ir prieaugis. Ir jeigu prasnaudei, laiku neišardei bebrų užtvankos, tai ir didesnių bėdų gali sulaukti, – kalbėjo Tenenių girininkas S. Eitutis. – Mano valdose yra draustinis, kuriame per vasarą jokios veiklos nevykdome. Dėl to į tą vietą šią vasarą mes nevykome porą mėnesių. Per tą laiką bebrai kanale surentė ne vieną užtvanką. O kai nuvykome, pašiurpome: 4 ha jaunuolyno buvo po vandeniu maždaug pusmetrį. Jei dar mėnesį būtume nenuvažiavę visas jaunuolynas būtų žuvęs.“

Medžioklės ypatumai

Miško savininkas A. Tarvydas neslepia: ardyti bebrų užtvankas – bergždžias darbas. Kad išardytų vieną bebravietę, du žmonės turi dirbti visą dieną. „Nors pats esu medžiotojas, išardau užtvanką, bet bebrai ją sugeba atstatyti per vieną naktį,– aiškino A. Tarvydas.– Todėl vien užtvankų ardymas bebrų populiacijos tikrai nesumažins. Vienintelis kelias – naikinti šeimynas. Tačiau pagal dabar galiojantį Medžioklės įstatymą žemės ar miško savininkas negali pats net išardyti bebravietės. Tokia teisė suteikta tik medžioklės plotų valdytojams.“

Todėl Šilalės r. žemdirbiai ir privačių miškų savininkai jau skambina pavojaus varpais ir sako, jog, nesumažinus bebrų, jiems gresia dideli ekonominiai nuostoliai.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės r. agentūros vedėjas Antanas Leščiauskas „ŪP“ pripažino, jog situacija tikrai sudėtinga, nes bebrų populiacija rajone plinta nevaldomai, o išgaudyti juos sudėtinga. Galioja nemažai draudimų pasirenkant naikinimo būdus.

„Bebrai gamtoje neturi natūralių priešų. Pastaruoju metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 42 tūkst. bebraviečių. Vienoje bebravietėje gali gyventi nuo trijų iki aštuonių bebrų. Jie šiandien daro didelę žalą miškui, gadina melioracijos inžinerinius įrenginius, o upėse per bebrų užtvankas negali praplaukti į nerštavietes žuvys, ypač lašišinės“, – priminė A. Leščiauskas.

Jo teigimu, bebrų medžioklės nepopuliarios dėl keleto priežasčių. Pirma – šiandien niekam nereikia kadaise buvusio labai vertingo bebro kailio, todėl medžiotojai neturi motyvacijos juos medžioti. Antra – šiuos žvėrelius sunku sumedžioti, nes bebrai aktyvūs būna naktį, o jų medžioklę pasišviečiant medžiokliniu prožektoriumi taisyklės draudžia.

„Nuo sovietinių laikų daugelis medžiotojų yra išsaugoję nemažai bebrams gaudyti tinkamų spąstų, tačiau šiandien jų neleidžia naudoti Europos Sąjungos patvirtinti gamtosaugos reikalavimai,– atviravo Šilalės r. agentūros vedėjas.– Tuo tarpu daugelis medžiotojų mano, kad medžioklė naujaisiais selektyviniais spąstais neveiksminga – jie kainuoja apie 70–80 Lt ir, deja, ne kiekvienoje bebravietėje juos dar galima pastatyti. Yra ir kita bėda. Dauguma medžiotojų gyvena toli nuo medžioklės plotų ir neturi galimybės spąstus nuolat tikrinti. O per tą laiką jie ir pavagiami...“

Anot A. Leščiausko, veiksmingas bebrų medžioklės būdas – urviniais šunimis. Tačiau šiandien tokį medžioklės būdą praktikuoja labai mažai medžiotojų, nes šuo turi būti tam tikros veislės, o pati medžioklė – labai varginanti.

„Manau, kad turėtų būti nedraudžiama medžioti bebrus urvuose su šunimis ir naktį pasišviečiant prožektoriais, nes, išardžius užtvanką, kol nubėga vanduo, dažnai sutemsta, medžioklę tenka nutraukti, o bebrai išeina kitur“,– aiškino vedėjas.