Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Ūkininkai negali apsiginti nuo plėšrūnų, o kompensacijos už jų padarytą žalą nenumatytos. Aplinkosaugininkai linkę manyti, kad tai ne tikrųjų vilkų, o sulaukėjusių vilkšunių darbas, ir siūlo patiems savininkams labiau saugoti savo gyvulius. Siekiant tuo įsitikinti, šiemet rugpjūčio antroje pusėje Aplinkos ministerija (AM) išdavė leidimus penkiose

savivaldybėse nušauti po vilką genetiniams tyrimams. Kol kas dar nė vienas vilkas nesumedžiotas. Vilkų saugotojai priekaištauja AM, kad esą visos problemos kyla dėl netinkamo medžioklės organizavimo.

Išbaidė garsiniu šautuvu

Prie Šimonių girios gyvenantis kupiškėnas avių augintojas Alvydas Kavoliūnas vienas iš tų ūkininkų, kenčiančių nuo vilkų išpuolių. Jis jau nebesuskaičiuoja, kiek avių paskerdė plėšrūnai. Vien per pastaruosius dvejus metus jų neteko apie 100. Šiemet, sako, netekęs tik 15 avių.

„Palyginti su kitais metais, tai tikrai nedaug. Manau, kad nuo didesnių nuostolių išgelbėjo garsinis šautuvas. Kai tik jį nusipirkau ir pašaudžiau miško pusėn, skerdynės baigėsi“, – tvirtino avių augintojas.

Pasak ūkininko, vasaros naktys jam bemiegės. Vilkus iš ganyklų jis baidydavo keldamas triukšmą, kūrendamas laužus ir kt. Avių neapsaugojo ir elektriniai aptvarai, kuriuos parūpino AM.

A.Kavoliūnas pasakojo kartą naktį matęs, kaip grobio ištroškęs vilkas, minutę pauostinėjęs, lengvai peršoko aptvarą ir puolė avis.

Puola dėl netinkamų medžioklių

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vilkų tyrimų koordinatorius Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs, kad dažni vilkų išpuoliai prieš naminius gyvulius atsirado dėl netinkamai organizuojamų medžioklių Lietuvoje, kurių pasekmė – išblaškytos vilkų šeimos.

„Kai medžiotojai žiemą iššaudo ir išardo vilkų šeimas, likę pavieniai individai gali susiporuoti su šunimis. Be to, išblaškyti plėšrūnai lieka be savo teritorijos, vilkų šeimos juos išvaro, todėl jiems nelieka kitos išeities, kaip eiti į ganyklas. Pvz., viena palikuonis auginanti vilkė vilkiukus į ganyklas atsiveda ne mokyti medžioti, kaip dažnai sako medžiotojai, o iš bado. Vienas vilkas sumedžioti laukinį gyvūną nepajėgus, todėl ieško lengvesnio grobio“, – aiškino vilkų gynėjas.

Anot jo, dėl netinkamai organizuojamų medžioklių Lietuvoje beveik visos vilkų šeimos išardytos. A.Gaidamavičius mano, kad vilkai galėtų būti medžiojami tik ten, kur jie daro žalą. Pasak jo, pernai daugiausia vilkų buvo sumedžiota Varėnos ir Ukmergės rajonuose, kur naminiai gyvuliai nenukentėjo nuo šių plėšrūnų.

„Medžioklės kvota turėtų būti racionaliau paskirstyta. Agrariniuose rajonuose galima būtų laikinai leisti vasarą ir ginklu gintis nuo vilkų, jei šie puola. O žiemą kai kur galima būtų atsisakyti vilkų medžioklės. Žiemą medžioklė reikalinga tik medžiotojams, nes vilkas – vienas geidžiamiausių trofėjų. Tačiau taip ūkininkų problemos nesprendžiamos“, – tvirtino A.Gaidamavičius.

Stebina žmonių neatsakingumas

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjui Selemonui Paltanavičiui argumentas dėl išblaškytų vilkų šeimų atrodo neįtikinamas.

„Netiesa. Tai nebiologiškas mąstymas. Vieni likę vilkai prisideda prie kitų šeimų, atskirai jie nebūna. Be to, leidžiamas kiekis (pernai leido sumedžioti 30, šiemet gali būti daugiau) gana greitai sumedžiojamas – iki sausio vidurio. O vilkų ruja prasideda sausio pabaigoje. Tad per medžioklę vilkų šeimos neišardomos“, – užtikrino žinomas Lietuvos gamtininkas.

S.Paltanavičius išreiškė abejonę, ar gyvulius ganyklose pjauna tikrieji vilkai. Anot jo, vilkas – labai atsargus ir įtarus žvėris, todėl neįmanoma, kad eitų pjauti gyvulių vos ne į kiemus.

Gamtosaugininkas pastebėjo, kad tvirtinimais, esą vilkai pjauna naminius gyvulius, yra suabejoję ir kinologai. Laikraščiuose išspausdinus prie sudraskytų gyvulių nufotografuotas plėšrūnų pėdas, kinologai užtikrino, kad jos yra ne vilkų, o šunų.

„Sulaukėję vilkšuniai savo plėšrumu lenkia vilkus. Šiemet pačiam teko matyti, kaip jie medžioja stirnas“, – tvirtino S.Paltanavičius.

Kad neliktų spėlionų, vilkai ar sulaukėję vilkšuniai pjauna naminius gyvulius, AM išdavė leidimus penkiose savivaldybėse (Pasvalio, Kupiškio, Biržų, Rietavo ir Telšių) sumedžioti po vilką genetiniams tyrimams. Leidimas galioja jau keliolika dienų, tačiau niekas dar nenušovė nė vieno vilko.

Patikimiausi – aviganiai

A.Gaidamavičius tvirtino, kad avių augintojus reikia mokyti saugoti savo gyvulius. To galima pasimokyti iš lenkų, kurie, anot jo, sėkmingai įgyvendina naminių gyvulių apsaugos priemonių sistemą.

„Lenkijoje yra apie 1,5 mln. avių ir apie 700 vilkų, o Lietuvoje apie 40 tūkst. avių ir porą šimtų vilkų. Tačiau abiejose šalyse užpuolamų avių skaičius panašus. Vadinasi, lenkai labiau apsaugo naminius gyvūnus“, – aiškino A.Gaidamavičius.

Pasak vilkų gynėjo, patikimiausi avių saugotojai – Podhalės aviganiai, populiarūs kaimyninėje šalyje. Kartu su avių banda išauginti šunys avis saugo nuo bet kokių plėšrūnų ar net žmonių.

Ganyklas dar galima saugoti vėliavėlėmis. Tik jas, anot A.Gaidamavičiaus, svarbu tinkamu atstumu ir tinkamame aukštyje rišti. Vilkai baidomi ir kvapais, elektros aptvarais.

Vilkas – vienas geidžiamiausių medžioklės laimikių

Bronislovas Domža, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus valdybos pirmininkas

Iš tikrųjų vilkas yra vienas geidžiamiausių medžioklės laimikių, tačiau ne taip lengva jį sumedžioti. Man nė karto neteko šauti į vilką. Pernai iš šalyje leistų sumedžioti 30 vilkų penki nušauti Kupiškio rajone. Manoma, kad Šimonių girioje pakaktų 4 vilkų, o jų čia yra daugiau nei dešimt.

Vilkų populiacija didėja, tad valstybė turėtų leisti daugiau jų sumedžioti. Jei draudžiama medžioti, ūkininkams turėtų būti atlyginta žala. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie patys deda pastangas savo gyvuliams saugoti, nes būna, kad žmonės nesirūpina savo turtu, o paskui reiškia pretenzijas. Prie kiekvieno ūkininko medžiotojo nepastatysi.