Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Gamtosaugininkai perspėja – šylant orams aktyvėja laukinių gyvūnų migracija. Žvėrys vis dažiau pastoja vairuotojams kelią, atklysta į miestą. Tačiau akistatai su laukiniais gyvūnais nepasirengę nei gyventojai, nei atsakingos tarnybos.
Prieš keletą dienų sostinę sukrėtęs incidentas su briedžiu apnuogino tarnybų bejėgiškumą, kuomet dešimtis skambučių sulaukęs Bendrasis pagalbos centras dėl nesusikalbėjimo su kitomis institucijomis leido gyvūnui nugaišti vaikų darželio teritorijoje. Pareigūnai tvirtina pamoką išmokę.

Tapo proga pasitempti

Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas sakė, kad Vilniuje įvykęs nesusipratimas – proga pasitempti ir susitvarkyti vidaus problemas. „Kai įvykiai su gyvūnais nutinka mieste, jais pasirūpinti – savivaldybės kompetencija, o „briedžio atveju“ net po ilgų paieškų, mes jokių atsakingų asmenų Vilniaus savivaldybėje neradome“, – sakė T.Maroščikas.

Jo teigimu, vėliausiai kitą savaitę Bendrasis pagalbos centras ir jo teritoriniai padaliniai kreipsis į savivaldybes. „Prašysime, kad visur būtų paskirta atsakinga įmonė, kurios kontaktą mes turėtumėme ir neklaidžiotume. Pavyzdžiui, nereikėtų į Vilnių kviesti specialistų iš Kauno, kaip kad buvo daroma“, – aiškino pašnekovas. Anot T.Maroščiko, nors „gyvūnų greitoji pagalba“ neegzistuoja, tačiau Bendrasis pagalbos centras dabar jau turi Gyvūnų globėjų asociacijos bei veterinarijos klinikų kontaktus, o budėtojai paskambinusiems asmenims galės patarti, kaip elgtis susidūrus su miško gyvūnais ir kur kreiptis.

Pikas dar nepasiektas

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, daugumos laukinių gyvūnų natūralūs migracijos keliai yra pakeisti ar apriboti, nes yra pristatyta daug tvorų, neleidžiančių gyvūnams išbėgti, pavyzdžiui, į greitkelį. Gamtininkas kaip pavojingiausias vietas įvardijo greitkelius Vilnius – Panevėžys ir Vilnius – Klaipėda. Anot jo, pavojingiausios vietos tos, kur nėra užtvarų pasibaigus miškui.

„Žvėrys juk ir tolėliau paeina, o kelią kerta, kur jiems patogu. Dieną nei briedis, nei šernas, nei stirna į kelią nelenda. Blogiausia vairuotojams, kai tamsu ar prieblanda. Didelė tikimybė, kad žvėris šoks ant kelio, jei vienoje pusėje miškas, o kitoje laukai – čia jis ganosi ir pamatęs pavojų – automobilį – skuba nerti į mišką išbėgdamas ant kelio“, – vairuotojus būti budrius skatino S.Paltanavičius. Jis ragino rinktis saugų greitį, nes kasmet nutrenkiama šimtai stambių gyvūnų, o kiek dar tokių atvejų nepranešama. S.Paltanavičius tikino, kad automobiliais sunaikinama apie 10 tūkst. vien tik ežių, o dar kiek pelėdų, kiškių. „Automobiliai nuo tokių gyvūnų nenukenčia, bet žala gamtai didžiulė“, – tvirtino gamtininkas. Susirūpinimą gyvūnų likimu išreiškė ir Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis. Jo tvirtinimu, laukinių gyvūnų migracijos pikas dar nepasiektas. „Tie gyvūnai, kurie dabar atklysta į miestą ar magistralinius kelius, yra praėjusių metų vados. Vėliau prasidės dar viena banga – šiųmetinių jauniklių. Tada bus prasčiau“, – kalbėjo specialistas.

Patyrė savo kailiu

Pašnekovas pasakojo savo kailiu patyręs, kaip jaučiasi magistraliniu keliu važiuojantis vairuotojas, prieš savo automobilį išvydęs laukinį gyvūną: „Neseniai važiavau iš Kėdainių, kai į kelią išėjo briedis. Baisu vien nuo minties, kad galėjau susidurti su juo. Manau, negerai būtų tiek man, tiek jam baigęsi.“

Anot V.Gustaičio, mažiau pavojingi yra lapės, usūriniai šunys, lūšys. Jie – vikresni, todėl po automobilio ratais net ir išbėgę į kelią patenka retai. Stambūs žvėrys, pavyzdžiui, briedžiai, reaguoja lėčiau. „Apakinti automobilio šviesos, jie nežino, ką daryti. Dažnai bando užšokti ant automobilio, net jam sustojus. Vairuotojas taip pat būna išsigandęs, todėl tokio susidūrimo pasekmės sunkiai prognozuojamos, – neslėpė gyvūnų specialistas. – Pagalvokit: suaugęs briedis sveria 600-700 kg. Jei į tokį mėsos kalną įsirėš didžiuliu greičiu važiuojantis automobilis, pasekmės bus liūdnos.“

Baidytis gamtos nedera

Tiek S.Paltanavičius, tiek V.Gustaitis tikino, kad mieste per daug audringai reaguoti į pastebėtus laukinius gyvūnus neverta. „Mums nekelia jokios nuostabos lakstančios laukinės katės, tačiau vos pamatę apuoką ar lapę skambiname pavojaus varpais. Kartais į gamtos ciklą nereikia kištis: sužeistas gandras gali tapti lapės pietumis ir pan. Jo nereikia neštis namo ir „gydyti“. Tačiau pastebėjus partrenktą ar akivaizdžiai sužalotą ir po miestą klaidžiojantį laukinį gyvūną ar paukštį reikėtų pranešti atsakingoms tarnyboms“, – mokė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas.

Visais atvejais susidūrus su laukiniu gyvūnu ar įtariant pavojų galima kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112. Radus gyvą, bet sužeistą gyvūną, galima skambinti tiesiai į Gyvūnų globėjų asociaciją tel. 868644828. Gyvūnų globėjai dirba visoje Lietuvoje, bet jie neužsiima nugaišusių gyvūnų išvežimu.

Kada ilgės užtvarai – nežinia

„15min“ ėmus domėtis, ar planuojama platinti užtvarų nuo laukinių gyvūnų tinklą Lietuvoje, konkrečių terminų valdininkai įvardyti nesiėmė. „Yra parengtas tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų įrengimo kelyje A2 Vilnius–Panevėžys iki 2010 metų planas. Kitais metais turėtų būti baigti aptverti visi pavojingi ruožai, kuriuose į kelią gali išeiti gyvūnai. Tačiau konkretus plano įgyvendinimo terminai priklausys nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo“, – sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Šarpytė-Vaičiulionienė.

Pasiutligės tikimybė mažėja

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo Vaidoto Kiudulo, tikimybė užsikrėsti nuo kritusio laukinio gyvūno užkrečiamąja liga yra minimali.

Šių metų pirmą ketvirtį iš viso Lietuvoje nustatyta 15 pasiutligės atvejų. Iš kurių 12 atvejų nustatyta laukiniams gyvūnams (6 lapės ir 6 usūriniai šunys) ir 3 atvejai – naminiams gyvūnams.

Šaltinis www.15min.lt