Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Į mažesniojo, 4,8 kg sveriančio erelio gerklę snapą ir nagus buvo suleidęs didesnis, 5,1 kg sveriantis, o abu skandino peršlapusiais sparnais suplaktas tamsus vanduo.

Trys atsitiktiniai paukščių stebėtojai iš Kauno, Žiežmarių ir Alytaus, apypiete atvykę pasigrožėti pavasarinėmis paukščių kolonijomis iki Drevernos (Klaipėdos r.) ir skaitę žiedų ženklus ant gulbių giesmininkių iš Anglijos, Rusijos šiaurės ir žąsų iš Olandijos kojų, buvo ką tik pasukę link Sakučių (Šilutės r.) kaimo šlapžemių.

Jie veriantį jūrinių erelių riksmą išgirdo iš toli. Suprato, kad vyksta mirtinos paukščių grumtynės už būvį.

Pribėgę arčiau prie kanalo, pamatė įnirtingas į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų karališkųjų paukščių pastangas peštynėse laimėti kovą. Žinoma, dėl teritorijos, ne dėl patelės ar grobio. Gretimuose Sakučių, Bundulų miškuose lizdai jau sukrauti, gal būt, ir dėtis jau pakaitom poros peri.

Po šios dvikovos du jūriniai ereliai vargu ar būtų grįžę į savo lizdus. Net mažiau kruvinas ir aiškiai stipresnis po laimėto mūšio kažin ar būtų sugebėjęs pakilti, nes buvo kiaurai peršlapęs.

Kovingus paukščius vyrai išskyrė, pasiekę ir pagriebę kanale už sparnų. Ištraukė į krantą ir skambino į Ventės ragą, vyriausiajam ornitologui Vytautui Jusiui. Sakė, atveža sužeistus erelius, reikės pagalbos.

Nuo Sakučių iki Ventės rago - keli kilometrai. Susukti į maišus paukščiai beveik nesipriešino, o vienas buvo visai nugeibęs. Iš jo žaizdų galvoje ir kakle nepaliaujamai sruvo kraujas.

Laimė, abu sužeisti sparnuočiai pakliuvo į profesionalų, o ne mėgėjų rankas. Veterinarijos gydytojas iš Žiežmarių Julius Morkūnas, ekologas iš Žuvinto biosferos rezervato Antanas Petraška ir jaunas medikas iš Kauno Povilas Ignatavičius yra tikri ornitologijos žinovai. Jie domisi paukščiais seniai, J.Morkūnas yra dirbęs gyvūnų globos draugijoje.

Šis veterinarijos gydytojas V.Jusio namuose išvalė paukščių žaizdas, dezinfekavo išpešiotas vietas, operavo ir sutvarkė odos atplaišas, sustabdė kraujavimą.

V.Jusio namų vonia, besiblaškant ereliui, buvo visa aptaškyta paukščio krauju, o kitas tuo metu buvo uždarytas šildytis ir džiūti katilinėje. Jo žaizdos nekraujavo, tik reikėjo kuo greičiau išdžiovinti plunksnas. V.Jusys pakūrė sodyboje krosnį, ir ereliai ėmė pamažu šilti, atsigauti.

Silpnesnįjį, 2004 metais Deivio Dementavičiaus Lietuvoje žieduotąjį, teko išdžiovinti V.Jusio žmonos Kristinos plaukų fenu, įjungus šilčiausią oro srovę.

„Vienas nebūčiau susitvarkęs, nes išlaikyti galingą paukštį nelengva, bet buvome keturiese, visi žinantys, kaip padėti į nelaimę pakliuvusiems ereliams“, - žurnalistei sakė V.Jusys.

Būtinoji pagalba, kurią paukščiai gavo laiku, puikiai padėjo. Per naktį ereliai jėgas po patirto streso atgavo V.Jusio namo rūsyje, skirtingose patalpose, o šiandien rytą, saulei pakilus, V.Jusys, A.Petraška, P.Ignatavičius ir J.Morkūnas suvystytus į maišą savo „kūdikius“, plėšriausius iš sparnuočių giminės, nuvežė atgal į Sakučių apylinkes.

Perkirpo maišus ir paleido, o ereliai be vargo plačiai išskleidė galingus sparnus, pabėgėjo prieš vėją ir pakilo. Bet iš karto staigiu posūkiu skrido į skirtingas puses - vienas į Sakučių, kitas - į Bundulų miško pusę. Atrodo, šį pavasarį jie vienas kito tikrai vengs.

Iš sudžiūvusių stagarų pakanale pagal erelių skrydžių trajektoriją liuoktelėjo stirninas, o kiškis susigūžė, kad tik netaptų grobiu.

Pamario krašte - nuo Gėgės žiočių visu Nemuno deltos ilgiu iki Kuršių marių bei pakrante iki pat Drevernos - jūrinių erelių lizdų yra apie dvidešimt. Šių paukščių daugėja, žmonės ne kartą gelbėjo susižeidusius, nusilpusius. Nes nėra ir negali būti abejingų padangių didžiūnams.

Šaltinis www.lrytas.lt

Pranešė Ričardas B.