Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Kiek Lietuvoje medžiojamųjų žvėrių?

Į šį klausimą niekas tiksliai negali atsakyti. Medžiojamuosius gyvūnus kasmet apytiksliai savo medžioklės plotuose suskaičiuoja gyvūnijos naudotojai, t.y. medžiotojų klubai ir būreliai. Pagal Medžioklės įstatymą, medžioklės ploto vienetas negali būti mažesnis kaip 1 tūkst. ha. Turint galvoje, kad laukiniai gyvūnai migruoja, tie patys gyvūnai gali būti nurodyti kelių medžiotojų klubų. Be to, laukinių gyvūnų skaičius gali būti sąmoningai padidintas norint gauti aplinkosaugininkų leidimą sumedžioti daugiau.

Po apskaitos medžiotojų klubai (būreliai) pateikia duomenis apie jų medžioklės plotuose gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus Aplinkos ministerijai, kuri parengia suvestines.

2008 m. suvestinėje nurodyta, kad briedžių Lietuvoje yra 4972, tauriųjų elnių - 16995, stirnų – 100397, danielių – 720, šernų – 39839, barsukų – 4025, vilkų – 409, bebrų - 36375. Šiuo metu nemedžiojamų, bet priskirtų medžiojamiesiems gyvūnams - stumbrų yra 51, lūšių – 68. Kaip matyti iš pateiktų skaičių, labai padaugėjo tauriųjų elnių, stirnų, šernų ir bebrų.

Briedžiai, elniai ir stirnos pridaro daug žalos miškams, ypač naujai įveistų miškų plotams, nukąsdami jaunų medelių ūglius, nulaupydami žievę. Ūkininkai sako negali atsiginti pernelyg gausiai privisusių šernų, niokojančių jų pasėlius ir daržus. Kai kurių rajonų žemdirbiai priekaištauja medžiotojams, kad jie nemedžioja lapių ir vilkų.

Medžiotojų klubams bei būreliams pavesta ne tik suskaičiuoti gyvūnus savo medžioklės plotuose, bet ir reguliuoti jų populiaciją. Tačiau kiek, kada, kokiu būdu sumedžioti atskirų rūšių gyvūnų, nustato ir licencijas išduoda regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.

Ir tarp atestuotų medžiotojų - pažeidėjai

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) duomenimis, 2008 m. išaiškinta 5033 gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimo atvejai. Jų galėjo būti dar daugiau, tačiau praėjusiais metais valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai daugiau dėmesio skyrė šiurkščių pažeidimų išaiškinimui. Toli gražu, ne kiekvienas medžiotojas sąžiningai vykdo aplinkosaugos reikalavimus.

Pernai iš 24 tūkst. medžiotojų 599 padarė vienokius ar kitokius medžioklės taisyklių pažeidimus (medžiojo be leidimo, ne toje teritorijoje ar ne tą žvėrį ir pan.). 2008 m. valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai už šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus 50 asmenų atėmė teisę medžioti, konfiskavo jų ginklus.

Už žuvų išteklių naudojimo pažeidimus skirta 479,8 tūkst. Lt, o už medžioklės taisyklių pažeidimus – 155,3 tūkst. Lt administracinių baudų. Pateikta civilinių ieškinių už žuvų ištekliams padarytą žalą – 99,6 tūkst. Lt, už medžiojamųjų gyvūnų ištekliams padarytą žalą – 28,6 tūkst. Lt. Taip pat praėjusiais metais aplinkos apsaugos pareigūnai patikrino 473 žūklės plotų naudotojus. Už išduotuose leidimuose naudoti žūklės plotus nustatytų sąlygų nevykdymą 78 žūklės plotų naudotojai patraukti administracinėn atsakomybėn.

Tačiau daugiau žalos negu palyginti legalūs medžiotojai laukinei gyvūnijai padaro brakonieriai. Pastaruosius kelis mėnesius, gilėjant ekonominei krizei, brakonieriavimas labai suintensyvėjo.

Kilpos - populiariausias brakonierių įrankis

VAAI Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus Medžioklės ir gyvūnų naudojimo kontrolės poskyrio vedėjo Laurio Martišiaus manymu, brakonieriavimas suintensyvėjo dėl dviejų priežasčių: pablogėjusios žmonių socialinės padėties ir dėl pasibaigusio medžioklės sezono.

Darbo neturintys kaimų ar vienkiemių gyventojai, besiverčiantys dažniausiai natūriniu ūkiu, brakonieriavimu šiek tiek palengvina savo padėtį, apsirūpina žvėriena, naudodami paprasčiausius įrankius – kilpas. Šis būdas jau paplitęs visoje šalyje. Antai Švenčionių r., Pabradės sen., šalia Baliulių kaimo esančiame miške rastos net 29 paspęstos metalinės kilpos.

Aplinkosaugininkai drauge su „Paberžės“ klubo medžiotojais aptiko šviežių pėdsakų, kurie atvedė į dviejų vietinio kaimo gyventojų sodybas. Čia rasti šviežiai išdorotų stirnų kailiai, matėsi šviežio kraujo pėdsakai, kruvinas kirvis.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Klaipėdos r. Svencelės miške prie kilpų sulaikė du Venckų kaimo gyventojus. Pareigūnai aptiko devynias kilpas, iš kurių trijose rastos neteisėtai sumedžiotos stirnos.

Vilniaus RAAD Širvintų r. agentūros pareigūnai gavo vietos būrelio medžiotojų pranešimą, kad miškelyje prie Vaiškūnų kaimo pastebėjo du asmenis, lupančius šerną. Medžiotojams prisiartinus, abu brakonieriai pabėgo. Šernas buvo sugautas plienine kilpa. Apsižvalgę jie surado dar septynias tokias pat kilpas. Netikėtai užklupti brakonieriai sprukdami paliko striukę su mobiliuoju telefonu ir kepurę. Pagal įkalčius pažeidėjai nesunkiai buvo išaiškinti ir nubausti.
Vasario 25 d. Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai prie kilpų sučiupo Ignalinos r. gyventoją Vaclovą Mikaliak, kažkada buvusį medžiotoją, bet dėl nusižengimų praradusį ginklą. Aplinkosaugos pareigūnams brakonierius aiškino, kad jis esą vaikšto po mišką ir rinkinėja kitų paspęstas kilpas. Tačiau toks pasiaiškinimas būdingas daugeliui brakonierių. Kaip „ŪP“ sakė Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas, V. Mikaliak - gerai žinomas aplinkosaugininkams ir buvo jų sekamas tris savaites. Pagal ATPK 85 str. 4 dalį, jam bus skirta bauda nuo 2 iki 4 tūkst. Lt.

Tačiau kilpos spendžiamos ne tik miškuose, bet ir laukuose ir net prie gyvenviečių, kur žiemą žvėreliai ateina prašyti žmonių pagalbos. Toks atvejis užfiksuotas vasarį Panevėžio pakraštyje. Aguonų gatvės pabaigoje buvo pastebėtas kilpoje besiblaškantis stirninas.

Panašių atvejų galima suminėti daugybę. Jų gausa rodo vis didėjantį brakonieriavimo mastą ir didelę grėsmę laukinei gyvūnijai.

Mažos aplinkosaugininkų pajėgos

Lietuvos gamtai ir jos ištekliams apsaugoti sukurta, atrodytų, solidi žinybų sistema. Aplinkos apsaugą vykdo aštuoni regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, kuriuose yra gamtos apsaugos inspekcijos, taip pat departamentams pavaldžios rajonų agentūros. Iš viso aplinkos apsaugos sistemoje yra 803 pareigybės. Šiems darbuotojams talkina beveik 500 neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių. Pasak VAAI pareigūno L. Martišiaus, pastarieji nustatę beveik pusę fiksuotų laukinės gyvūnijos naudojimo pažeidimų. Be to, aplinkosaugininkams padeda medžiotojų bei žūklautojų klubai ir būreliai. O kur dar žaliųjų organizacijos? Pasirodo, kad ir tokios gausos gamtosaugininkų nepakanka - brakonieriavimas klesti ir didėja.

Sunku susekti pažeidėjus, brakonieriaujančius visuose šalies miškuose, kurie užima trečdalį šalies teritorijos. L. Martišiaus pastebėjimu, brakonieriai kilpininkai pastaruoju metu suaktyvėjo ir dėl medžioklės sezono pabaigos. Medžiotojai dabar retai apsilanko savo medžioklės plotuose. Dar sunkiau sučiupti brakonieriaujančiuosius vandens telkiniuose. Lietuvos teritorijoje (be Baltijos jūros) yra 2791 ežeras (91,4 tūkst. ha), didesnis kaip 0,5 ha, 1159 tvenkiniai (apie 24 tūkst. ha), didesni kaip 0,5 ha, 5463 upės (apie 39 tūkst. km), ilgesnės kaip 3 km, bei Kuršių marios (41,3 tūkst. ha). Kas sužiūrės tokius vandens plotus? Prie kiekvieno vandens telkinio inspektoriaus nepastatysi.

VAAI Medžioklės ir gyvūnų naudojimo kontrolės poskyrio vedėjo L. Martišiaus įsitikinimu, be visuomenės pagalbos sudėtinga saugoti gamtą ir jos išteklius. Todėl aplinkosaugininkai kviečia piliečius, kuriems brangi gamta, informuoti aplinkosaugos pareigūnus apie kiekvieną pastebėtą brakonieriavimo atvejį.

Baudos kilpininkų nesmaugia

Kol aktyvesnės visuomenės paramos aplinkosaugininkai nesulaukia, brakonieriavimą bandoma pažaboti didinant baudas. VAAI pareigūno L. Martišiaus nuomone, šiuo metu taikomos palyginti solidžios baudos už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus. Pagal ATPK, pirmą kartą sučiuptam brakonieriui skiriama bauda nuo 2 iki 4 tūkst. Lt, pakartotinai įvykdžius pažeidimą – nuo 3 iki 5 tūkst. Lt. Be to, dar teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Pvz., už neteisėtai sumedžiotą patiną briedį ar taurųjį elnią – 2229,5 Lt, už šerną ar stirną – 637 Lt. Jei padaryta didelė žala gyvūnijai, taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

Nuo šių metų įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuriuo patvirtinti nauji žalos ir nuostolių, padarytų sunaikinus ar sužalojus saugomų rūšių gyvūnus, augalus, grybus ir jų buveines, skaičiavimo tarifai. Dabar už sumedžiotą stumbrą teks mokėti 45675 Lt, pernai reikėjo mokėti 41895 Lt baudą. Šiemet bauda už lūšį – 19575 Lt (pernai buvo 17955 Lt), už ilgasnukį ruonį - 5220 Lt (2008 m. – 4788 Lt), už ūdrą – 7830 Lt (pernai – 7182 Lt), už baltąjį kiškį ar šermuonėlį – 783 Lt (buvo 718,2 Lt).

Už sunaikintą vaikingą arba jauniklius vedžiojančią patelę nustatomas trigubas bazinis indeksuotas tarifas, o už sunaikintą gyvūno olą – dvigubas tos rūšies gyvūno indeksuotas bazinis tarifas. Beveik 200 Lt – iki 1957,5 Lt – padidėjo bauda už saugomų paukščių sunaikinimą.

Už retos žuvies - sturio sugavimą skiriama bauda 391,5 Lt (buvo 359,1 Lt), už neteisėtą lašišų žvejybą – 169,65 Lt (buvo 155,61 Lt), už spario, jūrinės nėgės sužvejojimą – 104,4 Lt (buvo 95,76 Lt). Už į Raudonąją knygą įrašytų rūšių žuvų ir nėgių sunaikinimą arba sugavimą naudojant elektros srovę, ultragarsą, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius taikomas dešimteriopas bazinis tarifas.

Tačiau VAAI Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis abejoja baudų padidinimo veiksmingumu, siekiant sustabdyti brakonieriavimą. Pasak šio pareigūno, dauguma brakonierių jiems paskirtų baudų nemoka – vietoj baudos jie atsėdi paskirtą administracinį areštą.

Pranešė Ričardas B.

Šaltinis www.lrytas.lt