Ornitologo svajonė – paleisti į miškus išaugintus sakalus Spausdinti El. paštas
Ketvirtadienis, 11 Gruodis 2008 23:21

Klaipėdietis Vilius Baranauskas atgaivina Lietuvoje išnykusią sakalų keleivių populiaciją – šie į Raudonąją knygą įrašyti sparnuočiai jau kleketuoja jo įkurtame plėšriųjų paukščių veislyne.

Pajūryje, šalia Šaipių draustinio, pastatytuose specialiuose aptvaruose V.Baranauskas augina penkias sakalų poras. Pakilę į orą pramankštinti sparnų paukščiai apskrieja ratą ir vėl nutupia šeimininkui ant rankos.

Vienintelės Baltijos šalyse sakalų keleivių fermos įkūrėjas su savo augintiniais bendrauja kaip su žmonėmis.

Aštriais nagais įsikibęs į stora odine pirštine aptrauktą šeimininko ranką mylimiausias sakalas Stres kraipo galvą tarsi suprasdamas, ką šis šneka.


„Sakalai čia ne tiktai gyvena, bet ir poruojasi. Jeigu šie paukščiai deda kiaušinius, išperi jauniklių, jų gyvenimas nelaisvėje, ko gero, nėra toks jau varganas“, – šypsojosi 49 metų V.Baranauskas.

Minta gležnais viščiukais

Kiekvienai sakalų porai yra skirtas erdvus daugiau kaip trijų metrų aukščio aptvaras. Jis aklinai užremtas medinėmis durimis.

Šeimininkas stengiasi, kad niekas netrikdytų ant medinių laktų tupinčių paukščių ramybės. Ką jie veikia, pamatysi pro duryse išpjautą mažą akutę.

Sakalai, pajutę svetimus žmones, šaižiai klykauja, reikalauja lesalo.

Jų pamėgtas skanėstas – vienadieniai viščiukai.

Sakalai minta ir putpelėmis, smulkiais graužikais, jiems patinka jautiena.

Ornitologui tvarkytis veislyne padeda 27 metų sūnus Matas – toks pat laukinių paukščių mylėtojas kaip ir tėvas. Sukrovęs į šaldiklį 2000 iš paukštyno atgabentų vos apsiplunksnavusių viščiukų jaunuolis prasitaria, jog atsargų sakalams turėtų užtekti mėnesiui.

„Subrendęs sakalas per diena sulesa 6-10 viščiukų.

Treniruojami paukščiai kitą dieną gauna tik pusę davinio. Jausdami alkį jie leidžiasi dresuojami, patys atskrenda prie šeimininkų“, – sakalų ugdymo gudrybėmis dalijosi Matas.

Praalkęs sakalas aštriu snapu suplėšytą putpelę sulesa su visomis plunksnomis, kurias vėliau atryja.

Visus savo augintinius meiliai šaukiantis vardais V.Baranauskas nėra tikras, kad šie jį atpažįsta.

Plėšrūnai gyvena tik sau

„Kartais sakalus prisikviečiu švilpesiais, rankų mostais. Svetimi žmonės ar pašaliniai garsai juos dirgina. Kad paukščiai nesiblaškytų, ant galvų užmaunami odiniai gobtuvėliai“, – aiškino sakalininkas.

Sakalų augintojai labiausiai saugo rankas, kad paukščiai į jas nesuleistų aštrių nagų. Netgi mūvėdamas storą odinę pirštinę Matas jaučia, kaip ant rankos tupintis paukštis ją surakina lyg replėmis.

Plėšrieji paukščiai snapus pasigalanda į akmenis, medžius. Nelaisvėje jie tokios galimybės, aišku, neturi.

 

Šaipių veislyne sakalams ne tik nagus, bet ir snapus žirklėmis patrumpina šeimininkai.

V.Baranauskas nemano galįs susidraugauti su sakalais: „Tai – mitas. Šie išdidūs paukščiai gyvena tik sau ir niekam nepaklūsta, įnirtingai kaunasi su priešais. Sakalus galima tik įpratinti nebijoti žmogaus“.

V.Baranauskas irgi nebijo savo augintinių.

Jam važiuojant automobiliu trejų metų sakalė Stres ramiai tupi salone, savo pamėgtoje vietoje – šalia vairuotojo ant priekinės sėdynės atlošo.

Piršlybas apšlaksto kraujas

Sakalų augintojų gyvenimas persmelktas įtampos.

Šią vasarą suleidęs paukščių porą į vieną narvą V.Baranauskas visą savaitę negalėjo ramiai miegoti.

Jį jaudino tik viena mintis – ar patinėlis liks gyvas.

„Didesnei ir stipresnei patelei neįpirši bet kokio draugo. Nepatikusį sakalą ji gali prisileisti, o po to mirtinai užkapoti. Mums reikia akylai stebėti, kas vyksta voljeruose“, – pasakojo V.Baranauskas.

Tąkart viskas baigėsi laimingai. Sutuoktinių pora susidraugavo, patelė netgi padėjo keturis kiaušinius, bet palikuonių nesulaukė – jaunas ir neįgudęs sakalas nesugebėjo apvaisinti patelės.

V.Baranauskui sakalininkystė – savotiška loterija: „Tikiuosi, jog tai porai kitą kartą tikrai pavyks.

Svarbu, kad vestuvės įvyko ir patelė neatstūmė jaunikio.

Tos pačios genties sakalų įpročiai kartais labai skiriasi“.

Šaipiuose auga kiti nelaisvėje pasaulį išvydę sakalai.

Patelėms padėjus kiaušinių, sakalininkai juos perina inkubatoriuje, peni išsiritusius jauniklius. Paūgėję paukščiai grąžinami į voljerus.

V.Baranausko veislyne auginami ne tik grynakraujai sakalai keleiviai, bet ir medžioklei skirti jų hibridai.

Pasprukę į laisvę šie mišrūnai jokios žalos gamtai nepadaro, nes yra nevaisingi.

Ereliai nebijo net vilkų

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, sakalus išnaikino be saiko naudoti pesticidai – kiaušinių lukštai nuo chemikalų suplonėdavo, perintys paukščiai savo gūžtose juos tiesiog sutraiškydavo.

Raibąjį sakalą keleivį – neatsiejamą lietuviškų dainų personažą – Lietuvos ornitologai paskutinį kartą matė miškuose prie Anykštos ežero prieš 36 metus. Dabar mokyklose vaikai jį atpažįsta tik iš nuotraukų.

Ar įmanoma veisti sakalus tarsi naminius paukščius? V.Baranauskas tuo neabejoja: „Tai nėra koks nors stebuklas – sakalininkystė klestėjo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Medžioklei skirti plėšrieji paukščiai nelaisvėje auginami jau šimtus metų“.

Kai kurie Šaipiuose sparnus išskleidę sakalai perleisti kitiems laukinių paukščių augintojams – apmokyti medžioti jie persekioja varnas, kirus, kovarnius. Kiškius, lapes, kitus smulkesnius gyvūnus medžioja didesni vištvanagiai. Juos reikia nuolat treniruoti.

„Subrendę sakalai keleiviai sveria apie vieną kilogramą.

Tai grėsmingi paukščiai, nuo jų sprunka kiti sparnuočiai. Už sakalus stipresni tik kilnieji ereliai – jie savo tvirtais nagais gali suknežinti kaukolę vilkui“, – pasakojo V.Baranauskas.

Sukėlė sumaištį Kazokiškėse

Klaipėdiečių augintiniai neseniai sukėlė sumaištį Vilniaus regioniniame Kazokiškių sąvartyne. Vos pamatę virš šiukšlių krūvų sklendžiančią sakalų porą į šalis išsilakstė pulkai kirų ir varnų. Šiuos įkyrius paukščius bergždžiai bandyta vaikyti dirbtinai keliant triukšmą.

„Sąvartynus apnikę paukščiai platina infekcines ligas. Kitur sakalai juos jau seniai gainioja iš šiukšlynų, ūkininkų pasėlių. Lietuvoje kol kas nieko panašaus nevyksta“, – apgailestavo Šaipių sakalininkai.

Didžiausius pasaulio oro uostus nuo migruojančių paukščių irgi saugo specialiai išmokyti sakalai – jie išvaiko kitus virš lėktuvų kilimo takų pavojingai skraidančius sparnuočius.

Sakalų sugebėjimai stulbina žmones – iš 2 kilometrų aukščio jie pastebi pievoje lakstančias peles.

Akrobatinio pilotažo meistrai pavydi šiems paukščiams – smigdami žemėn jie išlaiko 25 kartus didesnes apkrovas.

Tikslas – sugrąžinti

Sakalininkystė V.Baranauskui nėra vien tik pomėgis.

Voljeruose auginamus plėšriuosius paukščius jam reikia kasdien šerti, treniruoti, tam reikia nemažai laiko ir kantrybės, lėšų.

Klaipėdietis tikina veisiąs sakalus ne tam, kad įkinkytų juos į darbą ir iš to pelnytųsi: „Man tai – gyvenimo būdas. Noriu pagausinti šių gražių ir kilnių paukščių būrį, kad jie vėl taptų mūsų miškų puošmena“.

Radęs bendraminčių ir rėmėjų V.Baranauskas įkūrė fondą „Sakalo sugrįžimas“. Tam, kad paukščiai vėl apsigyventų Lietuvoje, kasmet reikia išauginti ir paleisti į laisvę ne vieną porą.

„Tuo dabar užsiima beveik visos Europos Sąjungos šalys. Vokietijoje, Austrijoje, JAV sakalų populiacijos jau atkurtos.

Mes kol kas tik žengiame pirmuosius žingsnius“, – kalbėjo ornitologas.

Tikimybė, jog Šaipiuose užauginti paukščiai išplasnos svetur, V.Baranausko nebaugina: „Pas mus atskris kiti. Šiaip jau sakalai sėslūs, prisitaiko net ir didmiesčiuose. Niujorko gyventojų visiškai nestebina virš dangoraižių sklandantys sakalai keleiviai“.

Skrydžiai kaitina aistras

Nuo vaikystės žavėjęsis gamta, išbraidęs visus pajūrio miškus V.Baranauskas prisipažįsta, jog jam labiausiai patikdavo stebėti sparnuočius.

Plėšriaisiais paukščiais ėmė domėtis paskatintas dėdės – žinomo gamtininko profesoriaus Ričardo Kazlausko.

Pirmąją sakalų porą klaipėdietis įsigijo prieš penkerius metus Austrijoje, kur sakalininkystė plačiai paplitusi – ten veikia nemažai veislynų, sakalų augintojų klubų.

Išmokytas sakalas Europoje kainuoja maždaug tiek pat kiek ir geras medžioklinis skalikas – apie 1000 eurų (3500 litų).

Austrams, vokiečiams, britams medžioklė su sakalais – maloni pramoga gamtoje ir savotiškas sportas. Sakalus nuo seniausių laikų augina Japonijos, Pietų Korėjos, Mongolijos gyventojai.

Kazachams lapių medžioklė su sakalais stepių platybėse – nacionalinės kultūros paveldo dalis.

Tačiau visus kitus kraštus lenkia Artimųjų Rytų šalys, kur sakalai auginami prabangiuose veislynuose, gydomi specialiose veterinarijos klinikose.

Šeichų valdomuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose sakalų veisimo programoms kasmet skiriama apie 27 milijonus JAV dolerių (55 mln. litų).

Bendraminčių gretos gausėja

V.Baranauskas metus stažavosi Didžiojoje Britanijoje, daktaro Nicolo Foxo įkurtame viename didžiausių pasaulyje sakalų tyrimo institutų, kur yra veislynas. Ten jis susidomėjo galimybe auginti sakalus Lietuvoje.

„Pamaniau, jeigu N.Foxas kasmet į laisvę paleidžia apie 300 įvairių rūšių sakalų, kodėl ir man nesiimti panašaus darbo“, – pasakojo Didžiojoje Britanijoje sakalų augintojo licenciją įgijęs klaipėdietis.

Šaipių veislyno šeimininkai nesijaučia vieniši svajotojai – atsiranda vis daugiau entuziastų, kurie mėgina auginti ir veisti sakalus.

* * *

Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą

* Sakalas keleivis (lot. Falco peregrinus) – sakalinių (Falconidae) šeimos plėšrus paukštis.

* Užauga iki 38-53 cm ilgio, sparnų skersmuo – apie 1 metrą. Patinai sveria 570-710 gramų, stambesnės už juos patelės – 910-1190 gramų.

* Paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Daugiausia gyvena kalnuotose vietovėse, upių slėniuose, palei jūros ar vandenyno pakrantę, kartais ir miestuose.

* Porūšiai skiriasi dydžiu – didžiausi gyvena Arktyje, smulkiausi – dykumose.

* Europos šalyse saugomos visos sakalų rūšys. Kai kurios poros, perinčios pavojingose teritorijose, stebimos gamtosaugininkų. Europoje gyvena apie 5 tūkst. perinčių porų.

* Sakalų keleivių galima pamatyti migruojančių į žiemojimo vietas ir grįžtančių. Vidurio Europoje keliauja tik jauni sakalai, seniai sėslūs ir nepalieka savo lizdų. Gyvenantys šiaurinėse teritorijose migruoja įveikdami didžiulius atstumus.

* Sakalai keleiviai poruojasi visam gyvenimui. Pora visada gyvena tame pačiame lizde, kuriame telpa tėvai ir jaunikliai. Jie nelinkę sukti lizdų, dažniausiai užima seną kito paukščio lizdą. Tundroje sakalų lizdų randama ir ant žemės.

* Poruodamiesi patinas su patele dalijasi grobiu. Patelė skrenda ant nugaros ir perima nešamą grobį iš patino nagų. Laimikis – dovana išrinktajai.

* Jau kovo pabaigoje patelės pradeda dėti 3-4 gelsvai baltus, išmargintus rudomis dėmėmis kiaušinius. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai.

* Pastebėjęs grobį, staigiai padidina greitį ir skrieja it strėlė jo link, sugriebia už kaklo, sulaužydamas stuburo slankstelius. Mažesnį grobį sakalas neša tiesiai į lizdą, o didesnius paukščius sumedžioja ore ir nuleidžia ant žemės.

* Antrojo pasaulinio karo metais sakalai keleiviai buvo naikinami, nes medžiodavo pašto karvelius, skraidinančius karo paštą.

* * *

Valstybinės programos nėra

Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas

„Lietuvoje yra lūšių, didžiųjų apuokų populiacijos atkūrimo programos, o sakalų dar nėra. Tik Klaipėdoje įkurtas fondas „Sakalo sugrįžimas“, kurio veiklą mes remiame.

Turime daug informacijos, kaip kitose Europos šalyse įgyvendinamos nykstančių rūšių atkūrimo programos. Dažniausiai jos prasideda nuo iniciatyvių žmonių, kurie atsidavę tam darbui ir jį išmano.

Lietuvoje kebliausia dėl specialistų, kurie ne tik galėtų sukurti programą, bet ir dirbti su paukščiais, juos laikyti, veisti, paruošti grąžinti į gamtą.

Dar paskutiniais sovietiniais metais bandyta veisti didžiuosius apuokus parengus valstybinę programą. Buvo pastatyti voljerai, supirkta įranga, bet nieko dora nepavyko nuveikti, nes nebuvo specialistų.

Tad sakalų likimas kol kas yra privačių entuziastų rankose“.

Šaltinis www.lrytas.lt 

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Ketvirtadienis, 11 Gruodis 2008 23:32
 

Komentarai  

 
0 #6 eolo-arfa 2008-12-14 21:22
Po šiai dienai Rusijos (Maskvos) aerouosto administracija kartas nuo karto kreipiasi į Maskvos sakalininkus, kad paskolintų jiems paukščius, kad išvaikytų varnas, kirus, besimalančius po oro uosto teritoriją ir taip kelia pavojų lėktuvams. Panaši situacija ir veikiančiuose savartynuose, - sakalai padeda naikinti parazitaujančiu s graužikus ir paukščius, kurie yra potencialūs ligų platintojai.
 
 
0 #5 justis 2008-12-12 18:27
Didesnei ir stipresnei patelei neįpirši bet kokio draugo. Nepatikusį sakalą ji gali prisileisti, o po to mirtinai užkapoti.

oba, nezinojau... superinis straipsnis, dekeui xejay
 
 
0 #4 xejay 2008-12-12 12:19
Aciu aciu shifty beja laukiu is taves kokios bombos na manau supranti apie ka as kalbu
 
 
0 #3 shifty 2008-12-12 09:48
ce balu jej ka
 
 
0 #2 shifty 2008-12-12 09:47
xejay lb geras sraipsnis,,, 10
 
 
0 #1 shifty 2008-12-12 09:46
kaip ir medziokle su lanku tajp pat nepletojama, bet bent jau neuzdrausta.,,,gal ir geraj kas augina...naikina plesrunus
 

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

  • 0
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
prev
next

Vyno marinatas žvėrienai

Gaminimas:Smulkintas daržoves ir pomidorų padažą sumaišome su prieskoniais, supilame vyną ...

Plačiau

Medžiotojas vairavo neblaivus ir su savimi gabeno ginklą

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daugų policijos nuovados pareigūnai vykdydami ...

Plačiau

Laukinės žąsys

Gana stambūs (kūno masė 1,5 - 4 kg) paukščiai, ilgais ka...

Plačiau

Medžioklė su varovais

Išsirikiuoja medžiotojai ir varovai. Medžioklės ragu sugrojamas "Pasveikinimas". Medžioklės vadovas ...

Plačiau

Rudoji Lapė

Selekcijos būdu zoofermose išvesta juodsidabrių, platininiu, ir kitų atspalvių lapių.Šeriasi ...

Plačiau

"Kas gi tas klasikinis (europinis) kiaulių maras?"

Šalies medžiotojai prašomi pristatyti visoje Lietuvoje sumedžiotų šernų kraują ...

Plačiau

A.Šedžius medžioja ne dėl mėsos, o trokšdamas trofėjų

Kai televizijos šokių projekte parlamentaras Andrius Šedžius buvo pravardžiuojamas šokančia ...

Plačiau

Medžiotojas pašovė pats save

Medžioklės gerbėjai turėtų pritarti, kad šis amatas reikalauja susikaupimo ir ...

Plačiau

Kaip atsivėsinti be oro kondicionieriaus?

Oro kondicionieriai – malonus patogumas, tačiau jie ne tik ...

Plačiau

Vilkų medžioklė Lietuvoje: kas teisus?

Kiekvienais metais galima išgirsti emocingus pranešimus iš kelių pusių, ...

Plačiau

Nevyriausybininkai dalyvavo vilkų ir lūšių apskaitoje

Kiek vilkų gyvena Lietuvos miškuose ir kaip jų skaičius kinta ...

Plačiau

Žvėrių migracija neaplenkia ir miestų

Gamtosaugininkai perspėja – šylant orams aktyvėja laukinių gyvūnų migracija. Žvėrys ...

Plačiau

Kaip patekti į Lietuvos raudonąją knygą?

Raudona – tai spalva, gamtoje reiškianti įspėjimą. Įspėjimą žmonėms, jo...

Plačiau

Grybautoją iki alpulio išgąsdino grobį draskantys vilkai

Mikalauciškių kaimo (Kaišiadorių r.) gyventoja Stasė Kveragienė prarado norą grybauti, no...

Plačiau

Žvėriena lietuviams – per brangus malonumas

"Veido" archyvasPrivatūs Lietuvos kanopinių žvėrių augintojai savo aptvaruose laiko tauriuosius, ...

Plačiau

Ūkininkai: gal jau laikas sumedžioti vieną kitą stumbrą

Aplinkosaugininkai džiaugiasi kasmet gausėjančiomis valstybės saugomų stumbrų bandomis, tačiau ...

Plačiau

Šlovės spindulius gožia šešėlis

Kovomis su kontrabandininkais visame krašte išgarsėjęs pasienietis medžiojo pasiutusią lapę ...

Plačiau

Kazachai atgaivina medžioklės su ereliais tradiciją

Medžioklės su ereliais tradicija atgyja Kazachstane kaip sportas ir šios ...

Plačiau

Šovė į stirną – pataikė į karvę

Anykščių policijos tyrėjas per medžioklę Rubikių apylinkėse taikėsi į stirniną, ...

Plačiau

Su šventėm Kolegos medžiotojai

Plačiau

Kretingiškius puola kiaunės

Kretingos gyventojai kenčia nuo miestą ir aplinkinius kaimus apnikusių kiaunių. ...

Plačiau

Šunis Lietuvoje puola erkės

Klaipėdos veterinarai vos spėja iš mirties gniaužtų vaduoti erkių platinamomis ...

Plačiau

TV laida „Medziotojo Dienoraštis“

Žmogus – gamtos dalis ir be jos egzistuoti negali. Iš ga...

Plačiau

Laužo kūrenimas: kur galima ir kaip kūrenti?

Sušilęs oras vilioja į gamtą kurti laužų ir vėl užuosti ...

Plačiau

Rokiškio rajone

Kiškis... nušovė vilką. Ir kitos pikantiškos vilk...

Plačiau

Žvėrių šėryklas lanko vagys

Skurdo prispausti žmonės ryžtasi vagystėms ne tik iš parduotuvių, butų ...

Plačiau

Elninių žvėrių atrankinės medžioklės

Atrodo, nieko nėra lengviau, kaip suskaičiuoti elninių žvėrių ragų šakas. ...

Plačiau

Antrosios skalikų varžybos (Juozo Beniulio straipsnis)

Lietuvos laikų savininkų klubas, šiemet švenčiantis savo 15 metų jubiliejų, ...

Plačiau

Šernų viešbutis kukurūzų lauke

Šalies ūkininkų kukurūzų pasėliuose, tartum rojuje, nuo vasaros vidurio iki ...

Plačiau

Baltijos jūroje – naujų gyvūnų rūšių invazija

Baltijos jūroje vis dažniau aptinkama naujų, jai nebūdingų vandens gyvūnų ...

Plačiau

Ekspedicijos nariai bandė ginti vilkus

Biržų rajone naktimis šunis pastaruoju metu greičiausiai pjauna ne vilkai. ...

Plačiau

Medžioklės žinovas - pažeidėjas

Neseniai pradėjęs dirbti Seimo nario S.Pečeliūno padėjėju kaišiadorietis V.Bačianskas informavo, ...

Plačiau

Šimtas žinomų žmonių surengs „Gerumo vaišes“ miško žvėrims

Žinomi verslo ir pramogų pasaulio atstovai šį savaitgalį rinksis arčiau ...

Plačiau

Įpykę medžiotojai peršovė įtariamų brakonierių automobilio padangas

Šeštadienio vakarą, apie 18 val. 50 min. Širvintų rajone, ties ...

Plačiau

Mėnulio kalendorius

Sveiki kolegos medžiotojai! Iš praktikos pastebėjome, kad medžiotojams labai naudingas ...

Plačiau

Grybautojų antplūdis kelia grėsmę gamtai

Grybavimas mūsų šalyje darosi vis populiaresnis. Anksčiau miško gėrybes ...

Plačiau

2010 Medžioklės taisyklių pakeitimai

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTROĮ S A K Y M A ...

Plačiau

Pusiaužiemį barsukas pasitinka giliame įmigyje

Nors tikima, kad sausio 25-ąją, Pusiaužiemį, miške savo oloje nubunda ...

Plačiau

Už kilpa pagautą taurųjį elnią brakonieriui gresia 5 tūkst. litų bauda

Aplinkosaugininkų sučiuptam brakonieriui už kilpa sugautą ir išdorotą taurųjį elnią ...

Plačiau

Kruvinos vilkų puotos nesiliauja

Vien per dvi pastarąsias savaites Biržų rajone vilkai papjovė daugiau ka...

Plačiau

Graikiškas užkandis

Tzatziki - tai tradicinis lengvas graikiškas užkandis. Įvairiose Graikijos vietose ...

Plačiau

Girtą brakonierių nuginklavo medžiotojas

Girto pasivaikščiojimas pamiške su šautuvu ant peties 41 metų Seirijočių ...

Plačiau

Šilutės rajono miškuose veikusią naminės varyklą demaskavo medžiotojas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pareigūnai Šilutės rajono ...

Plačiau

Bebrų Lietuvoje per keletą metų padaugėjo dvigubai

Bebrų Lietuvoje per paskutiniuosius ketverius metus pagausėjo dvigubai - iki ...

Plačiau

Medžiotojai ir šunys miške neišsitenka

Septyniolika veislinių šunų auginantis ir dresuojantis Panevėžyje garsus kinologas Rimantas ...

Plačiau

Sugautas brakonierius skundėsi pavogtu tinklu ir prastu laimikiu

Avilio ežeras, esantis Zarasų rajone, pagal dydį yra penktas ...

Plačiau

Tautinės ponų medžioklės Lazdijų miškuose ypatumai: du savaitgaliai –

Du savaitgaliai – du neteisėtai nudobti žvėrys. Tokie tautinės didelių ...

Plačiau

Kaip šernus vilioja vokečiai

Populiariausias vokiečių medžiotojų žurnalas „Wild und Hund" šių metų sausio ...

Plačiau

Kaip pasidaryti žvėries pėdsaką?

Tiems, kas nori sužinoti ir išmokti, kaip reikia pasidaryti žvėries ...

Plačiau

Plieninėmis kilpomis susigavo tris stirnas

 Kupiškio rajone gamtosaugininkai sulaikė brakonierių, kuris kilpomis susigavo tris stirnas. ...

Plačiau

TIKKA T3 HUNTER RH

Nuleistukas: vienos pakopos. Paspaudimo jėga reguliuojasi nuo 1 iki 2 kg...

Plačiau

Latvis nespėjo negyvai užbadyti usūrinio šuns, nes skubėjo į darbą

Praėjusį trečiadienį Latvijoje, Gulbenės gyventojai tapo žiauraus įvykio liudininkais – ...

Plačiau

Gluodenas – gražuolis driežas, pravardžiuojamas gyvate

Auksinė, varinė, geležinė gyvatė, žibulis... Tokiais vardais šaukiamas gluodenas. Ne...

Plačiau

Neįprastai šilti orai trikdo Lenkijos meškų žiemos miegą

Šiam metų laikui neįprastai šiltas oras Lenkijoje kelia sumaištį žiemai ...

Plačiau

Savininkų ir medžiotojų santykiai - teisės aktų baloje

Savininkų ir medžiotoj„Ūkininko patarėjo“ balandžio 28 d. Nr. 50 buvo ...

Plačiau

Belovežo girioje Lenkijoje skaičiuojami stumbrai

Palenkės vaivadijoje esančioje Belovežo girioje mokslininkai ir miškininkai jau nuo ...

Plačiau

Balčiškės kaimo apylinkėse medžioklė virto vandalizmu

Šratais medis varpytas tol, kol nulūžo, kito kamienas taip pat ...

Plačiau

Pareigūnai sulaikė brakonierius

Panevėžio miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnai antradienį apie 14 val. ...

Plačiau

Elnių medžioklė baigėsi ginklo praradimu

Radviliškio rajone medžiotojas neteko ginklo ir metus negalės medžioti - ...

Plačiau

Rygoje paskelbtas kovos su bebrais konkursas

Rygos miesto valdyba rengiasi skelbti konkursą dėl geriausio problemos, susijusios ...

Plačiau

Garsus lenktynininkas vėl įkliuvo pareigūnams

Su neteisėtu šautuvu medžioklės bokštelyje sulaikytas žinomas lenktynininkas teigė tik ...

Plačiau

Sužeistų kanopinių žvėrių paieška

Medžioklės sezonas artėja prie savo apogėjaus - elninių žvėrių medžioklės ...

Plačiau

Slovėnijos sostinėje – rudosios meškos medžioklė

Slovėnijos policija aptvėrė dalį sostinės teritorijos tam, kad sumedžiotų pirmą ...

Plačiau

Šernienos kepsnys

Ingredientai: šerniena, kiaulienos lašiniai, sviestas, raudonas vynas, sultinys, juodieji serbentai, ...

Plačiau

Dramblių mėšlas – biodegalų ateitis?

Kol automobilių pramonė ieško būdų, kaip sumažinti naujųjų automobilių ...

Plačiau

Aplinkosauga spurda melo tinkluose

Aukšti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, mėgindami išskalbti į brakonie...

Plačiau

TIKKA T3 LITE RH

Nuleistukas: vienos pakopos. Paspaudimo jėga reguliuojasi nuo 1 iki 2 kg...

Plačiau

JAV pradedama medžioti „žaliomis“ kulkomis

Prieš trejus metus Phillipo Louighlino pasirinkimas – pradėti medžioti „žaliomis“ ...

Plačiau

Brakonieriavimu įtartas aplinkos apsaugos inspektorius

Trys medžiotojai, teisėtai medžiojantys netoli Šiaulių vėlų sekmadienio vakarą tarp ...

Plačiau

Taiklus graižtvavamzdžio šautuvo šūvis

Pagaliau išsipildė ilgai laukta svajonė: medžiotojo rankose - graižtvavamzdis medžioklinis ...

Plačiau

Išmėtyta 1,3 mln. jaukų su pasiutligės vakcina

Baigtas laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės rudens etapas. Kaip ir ...

Plačiau

Panevėžio mieste gelbėta nusilpusi stirna

Stirna, prieš kelias dienas pastebėta Panevėžio centre, trečiadienį vėl užklydo ...

Plačiau

Suvalgė patiekalą iš barsuko mėsos ir užsikrėtė trichinelioze

Šią savaitę Alytaus apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš ...

Plačiau

Medžioklėje pažeidimų sumažėjo

Kaip informavo Šiaulių regiono departamento Plungės aplinkos apsaugos agen tūros ...

Plačiau

Girių karalių-briedžių meilės puota

Rudenį Lietuvos miškuose nuaidi briedžių rujos garsai. Ar dažnai dabar ...

Plačiau

TOZ-99

        Mažakalibris karabinas skirtas tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai medžioklei, sportui. Paprasti ir...

Plačiau

V.Ribikauskas. Žmogus iš didžiosios raidės Algirdas Brukas

Garbingą 75 metų jubiliejų š.m. sausio 11 d. pažymėjęs žinomas ...

Plačiau

TIKKA T3 VARMINT RH

Nuleistukas: vienos pakopos. Paspaudimo jėga reguliuojasi nuo 1 iki 2 kg...

Plačiau

Kiškių - jau mažiau nei stirnų

Kai kur Lietuvoje kiškių per pastaruosius metus sumažėjo tiek, kad ...

Plačiau

Rūkyta bebro uodega

Ingridientai: Bebro uodega (ne tik žvynuotoji , bet ir po ...

Plačiau

Į Lietuvą atvyksta „Deutsch – Drahthaar“ viceprezidentas

Į Lietuvą atvyksta tarptautinės sąjungos „Deutsch – Drahthaar“ viceprezidentas ...

Plačiau

Prožektorių testai

Siūlome jums pasižiūrėti kaip šviečia skirtingi prožektoriai skirtingoje aplinkoje. Informacija ...

Plačiau

Žiema palaužia silpniausius

Žiemai persiritus į antrą pusę aiškėja, kad labiau nusilpę gyvūnai ...

Plačiau

Ką rinktis,- madingą prožektorių medžioklei ar patikrintą laiko?

Šiame straipsnyje pasistengsiu palyginti bei apžvelgti šiuo metu reklamuojamus  vadinamus ...

Plačiau

Stirna

Stirna Lietuvoje yra gausiausia kanopinių žvėrių rūšis. Suaugusios patelės vidutiniškai ...

Plačiau

Žvejus masina uždraustos lydekos

Nors nuo vasario įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas, kurios kovą ims ...

Plačiau

Ar iš tikrųjų artėja saulėlydis?

Šį rašinį parašyti paskatino mūsų kolegos Iš Lazdij ų skyriau ...

Plačiau

Mieste – spąstai stirnoms

Per tris dienas gyvūnų globėjai skubėjo gelbėti penkių stirnų, besiblaškančių ...

Plačiau

Medžioklės įstatymo pataisos

2005-10-12 d. IŠVADA (25(30)5)dėl Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ...

Plačiau

Sniego pragare – miško gyventojai

Įsisiautėjant žiemai pavojaus varpais skambina miškininkai – jei žmonės nepadės, ...

Plačiau