Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Su ES parama vykdomam per milijonų litų vertės Apaščios melioracijos projektui iškilo grėsmė. Tik ką išvalytuose melioracijos grioviuose statybininkais praminti bebrai kaip mat susirentė užtvankas.

Reto darbštumo gyvūnai, nuolat keiksnojami melioratorių, miškininkų ir ūkininkų dėl sugadintų melioracijos įrenginių, tvindomų melioruotų pasėlių laukų ir tvenkiamų miškų greitai sulauks “genocido”. Žemės ūkio skyrius ką tik išsiuntinėjo rajono Medžiotojų ir žvejų draugijai bei medžiotojų klubams raštus dėl bebrų šeimynų ir bebraviečių naikinimo. Pasak skyriaus vedėjo Aniceto Kačinsko ir skyriaus vyriausiojo specialisto Alvydo Gudonio, klubams nurodytos ir vietos, kuriose bebrų šeimynos daro žalą drenažo sistemoms, melioracijos statiniams bei pasėliams.

Pagal laukinės gyvūnijos įstatymą už laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytą žalą atlygina asmenys, turintys teisę tose teritorijose naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius. “Raštus išsiunėtme ne dėl grasinimų apie žalos atlyginimą, o tikimės medžiotojų supratimo ir pastangų kuo greičiau mažinti bebrų šeimynas”, - teigė A.Kačinskas.

A.Gudonio teigimu, su ES lėšomis melioracijos darbų projektą, kainuosiantį virš 1 mln. litų , pradėtame vykdyti Apaščios kadastrinėje vietovėje ( darbai apims apie 40 kilometrų griovių) jau “koreaguoja” bebrai. Tik ką išvalytuose grioviuose šie gyvūnai per naktį kitą vėl pavertė savo “mikrorajonu”, surentę arti dvidešim naujų užtvankų. Ardyti užtvankas – bergždžias darbas, nes bebrai jas atstatyti sugeba per naktį.

Vienintelis kelias – naikinti šeimynas.

Panaši situacija ir kitose vietovėse. Priduoti beveik parengtame melioracijos objekte Kriaunų seniūnijoje bebrai jau spėjo patvenkti melioracijos griovius (apie 18 km), šio objekto darbų vertė – beveik 400 tūkst. litų. Sudėtinga situacija Sartų medžioklės klubo plotuose. Tik ką priduotame melioracijos objekte, kurio darbai kainavo apie 360 tūkst. litų, melioratorių pastangas leidžia vėjais užtvankas masiškai atstatantys bebrai.

Dėl šimtų tūkstančių investicijų į melioracijos įrenginius žemės skyrius sako pirmą kartą taip garsiai skambinatis pavojaus varpais, nes bebrų populiacija rajone tapo nebevaldoma.

Darbštuoliai bebrai - rimta nelaimė

Daugiausiai melioracijos darbų rajone vykdančios įmonės savininkas, medžiotojas Jonas Smalinskas juokauja patekęs į dviprasmišką situaciją. Jo atliktus melioracijos darbus naikina bebrai, kuriuos pats turėtų ir sumedžioti. “Sudėtinga šiuos gyvūnus sugauti, nes pirma būtina nuleisti vandenį, kad atsivertų jų urvų angos. Tik tuomet galima į urvus leisti urvinius šunis. Bet mažinti jų šeimynas būtina, nes stebėtino darbštumo bebrai gresia tragiškai dideliais nuostoliais melioracijos sistemoms”- dėstė medžiotojo ir melioratoraius ilgą patirtį turintis verslininkas, pasiryžęs telkti medžiotojus kovai prieš bebrus.

“Sartų” klubo pirmininkas Pranas Zajančauskas sako, jog kovoti prieš bebrus yra du variantai: juos gaudyti ir naiknti arba nuolat ardyti užtvankas. Sugauti šiuos protingus ir po vandenimi būstus įsirengiančius gyvūnus yra daug kantrybės ir laiko kainuojantis darbas. Mat pagal ES reglamentą bebrus gaudyti privalu humaniškomis priemonėmis, jų negalima medžioti naktį su prožektoriais, naudoti seno tipo spąstų. “Kasmet kviečiame iš Biržų žmogų, užsiimantį užtvankų sprogdinimu. Tačiau pusė išsprogdintų užtvankų bebrai greitai atsistato”, - komentavo klubo vadovas.

Pandėlio klubo pirmininko Prano Blažio teigimu, situacija tikrai sudėtinga, nes bebrų daugėja, o išgaudyti juos sudėtinga, nes yra nemažai draudimų pasirenkant naikinimo būdus. Anksčiau, kai bebrų kailiai būdavo superkami gera kaina, medžiotojai aktyviau gaudė šiuos gyvūnus. Dabar ir tokios paskatos nebeliko. Tačiau P.Blažys sako, jog prievole organizuos užtvankų statytojų šeimynų naikinimą klubo teritorijoje. Šiuo metu klubas yra sugavęs 15, pernai metais – per 60 bebrų. “Jeigu žmonės būtų tokie darbštūs kaip bebrai, tikrai Lietuvoje neturėtume problemų”- šmaikštavo klubo vadovas, neslėpęs prielankumo atkaliems keturkojams “statybininkams”, kurie prieš keletą dienų jo sodyboje Ignalinos rajone nugražė pačius vertingiausius derkoratyvinius augalus, augusius paežerėje.

Rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Antano Slesariūno teigimu, klubai kasmet sulaukia pagrįstų pretenzijų iš žemdirbių, melioratorių, miškininkų dėl bebrų daromos žalos ir vyksta dėl to derybos. Anot jo, akivaizdu, kad šie, ES įstatymais visose ES valstybėse saugomi gyvūnai mūsų šalyje masiškai gausėja, nors vienintelėje Lietuvoje leista juos naikinti. Populiaciją lemia daugybė aplinkybių, tarp jų – itin palankios bebravietėms veisti sąlygos. “Vieni medžiotojai tikrai neišnaikins tiek bebrų, kad nebebūtų juntama jų daroma žala. Turi prisidėti ir ūkininki, miškininkai bei melioratoriai, kad prie griovių ar pačiose grioviuose nebūtų bebrų naudojamos statybinės medžiagos užtvankoms. Vertingus medžius reikėtų apjuosti metaliniais tinkleliais, o nevertingus pašalinti”, - svarstė A.Slesariūnas. Tačiau tokiais būdais neįmanoma apsaugoti nuo bebrų miškų, parkų ir net kolektyvinių sodų, kuriuos dažnai okupuoja šie gyvūnai.

Jis viliasi, kad paranginti medžiotojai klubų ataskaitas greitai papildys sunaikintų bebrų skaičiais. Šiuos gyvūnųs leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1. iki balandžio vidurio. Taigi dabar pats bebrų medžioklės sezonas.

2003-2004 metų sezono metu šalyje sumedžiota 4 tūkst. 713, 2004-2005 m. – 5 tūkst. 890, o 2006-2007 m. – 12 tūkst. 473 bebrų.

Bebrai mūsų krašte buvo išnaikinti 20 a. pradžioje. Visoje Europoje buvo imtasi efektyvių priemonių šiai unikaliai rūšiai išsaugoti. Darbštuoliai bebrai pluša 12-14 valandų per parą, jie puikūs dailidės, o jų statiniai pritrenkia architektūrine išmone.