Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas netrukus svarstys Vyriausybės pateiktas dar 2002 metais priimto Medžioklės įstatymo pataisas. Tūkstančiai žemių ir miškų savininkų jau šešerius metus laukia šių pataisų.

Nors privačių valdų savininkai dar 2002 metais kritikavo Medžioklės įstatymą, o jį vetavo tuometis prezidentas Valdas Adamkus, Seimas jį vis dėlto priėmė. Priminsime, kad tada krašto valdžioje buvo socialdemokratai.

Grupei opozicijos parlamentarų įtarus, jog šis įstatymas pažeidžia Konstitucijoje įteisintą nuosavybės neliečiamumo principą ir miško bei žemės savininkų teises, buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT).

KT 2005 metų gegužės 13 dieną nutarė, jog net šeši Medžioklės įstatymo straipsniai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Paminėsime didžiausias KT nurodytas įstatymo klaidas. Pirmoji - medžiotojai gali ir neatsižvelgti į privačios žemės, miško, vandens telkinio savininko valią, kad jam priklausančioje teritorijoje nebūtų medžiojama.

Prieštaraujančia Konstitucijai nuostata pripažinta ir tai, jog privačios žemės savininkas turi teisę uždrausti medžioti jam priklausančioje žemėje tik tada, kai medžioklės metu žemės ūkio pasėliams arba miškui daroma žala.

Kita, pasak KT, įstatymo klaida - privačios žemės savininkai apie ketinimą medžioti jų sklype gali būti informuojami ne tiesiogiai, o savivaldybei apie tai paskelbus šalies ar vietinėje spaudoje per mėnesį.

Medžioklės įstatyme nustatytas minimalus medžioklės ploto vienetas - 1000 ha. KT priminė, jog pagal ankstesnius teisės aktus galėjo būti suformuoti mažesni medžioklės plotų vienetai, todėl asmenims, kurie tokius turėjo ir jiems teko jų atsisakyti, turėtų būti kompensuojama.

Nuo šio KT nutarimo praėjo daugiau kaip šešeri metai, tačiau Konstitucijai prieštaraujančios Medžioklės įstatymo nuostatos vis dar nepakeistos, nors tai daryti bandyta. Dabar Seimas rengiasi svarstyti dar 2008 metais parengto įstatymo pataisų projektą, kurį šį pavasarį šiek tiek patobulino Vyriausybė.

Geriausi plotai - elitui

Kodėl buvo priimtas toks ydingas įstatymas ir kodėl taip delsiama jį pataisyti? LŽ pašnekovai priminė sovietmetį, kai viena didžiausių komunistų partijos veikėjų privilegijų buvo medžioklės. Tada medžioti buvo didelė garbė.

"Tada medžiotojų būreliai kūrėsi kolūkių ir tarybinių ūkių teritorijose. Partijos elitui atitekdavo geriausi plotai, kuriuose yra daugiausia žvėrių, kitiems medžiotojams likdavo prastesni.

Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, toji tvarka nepasikeitė - išdalyti plotai taip ir liko funkcionieriams bei jų įpėdiniams, nes jie liko valdžioje. Ta medžioklių tvarka ir buvo įtvirtinta jų parengtame bei priimtame Medžioklės įstatyme", - aiškina medžiotojas ir privataus miško savininkas, buvęs generalinio policijos komisaro pavaduotojas, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos narys Kęstutis Tubis.

Daugeliui savininkų susigrąžinus žemes ir miškus, kilo pavojus, jog prie nevaržomų sovietinių medžioklių pratę nomenklatūrininkai neteks įprastų medžioklės plotų. Juo labiau kad 1999-2000 metais kraštui vadovavusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė leido privačių žemių savininkams steigti privačius medžioklės ūkius ne mažesnėje negu 100 ha teritorijoje.

Tokių ūkių atsirado greitai, net buvo įkurta Privačių medžioklės plotų asociacija. Nomenklatūrai reikėjo skubiai ką nors daryti, kad neprarastų savo medžioklės plotų. 2000 metais išrinkus Seimą, kuriame daugumą sudarė kairiosios partijos, buvo skubiai parengtas ir priimtas Medžioklės įstatymas, į kurį buvo perkeltos sovietmečio medžiotojų lengvatos ir privilegijos. Žemių savininkai buvo padaryti prašytojais, o medžiotojai - tikraisiais savininkais.

Vakarų pasaulyje medžioklės kuo toliau, tuo mažiau populiarios, ypač tarp valdžios žmonių, tačiau posovietinėje Lietuvoje ši tradicija nė kiek nesumenko ir per pastaruosius 20 laisvos Lietuvos metų. Gal todėl, kad ginklo turėjimas, galimybė nukauti žvėrį ar paukštį demonstruoja išskirtinę medžiotojo padėtį ir galią?

Senosios nomenklatūros gretas papildo naujoji, pavyzdžiui, išrinktas į Seimą, medžiotojo bilietą įsigijo Arūnas Valinskas. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 32 tūkst. legalių medžiotojų.

Visos klaidos ištaisytos?

Nors KT minėtajame savo nutarime formaliai ir apgynė privačių žemių savininkų teises, supeiktuoju antikonstituciniu Medžioklės įstatymu tebesivadovaujama ir dabar. 2008 metais tuometis parlamentaras, miškininkas ir medžiotojas "darbietis" Juozas Jaruševičius buvo pateikęs Seimui kai kurias pataisas, tačiau, oponentų nuomone, jos buvo nepakankamos, o kai kur net atvirai gynė medžiotojų interesus. Pasipriešinus opozicijai, Seimas šio projekto nepriėmė.

Šį pavasarį Vyriausybė, o tiksliau - Aplinkos ministerija, dar kartą ėmėsi šių pataisų ir, pasak jos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, "dabar jau viskas turėtų būti gerai". "Į visas KT pastabas atsižvelgta, nurodyti trūkumai ištaisyti, - tvirtino LŽ L.Budrys. - Pavyzdžiui, pataisose nurodoma, kad žemės savininkai galėtų uždrausti medžioti savo valdose bet kada, o ne tik prieš formuojant medžioklės plotų vienetus, kaip ligi tol."

Tačiau jeigu medžiokles savo sklype uždraudęs jo savininkas norės pats ten medžioti - tai galės padaryti tik tuomet, jei jo medžioklės plotas sieks bent 1000 ha. L.Budrys šią sąlygą aiškino tuo, jog gyvūnai turi turėti pakankamai teritorijos, antraip bus savininkų iššaudyti.

Tiems privačių žemių savininkams, kurie buvo spėję įsteigti mažesnius negu 1000 ha medžioklės plotų vienetus, jų panaikinimą žadama kompensuoti.

Kas tikrasis šeimininkas?

LMSA pirmininkas Algis Gaižutis sako, jog dauguma miškų savininkų nė nesirengia drausti medžioti savo valdose. "Tinkama ir teisėta medžioklė yra būtina esminė sąlyga - ji privačiuose plotuose turi būti tik su tų plotų savininkų ar valdytojų sutikimu, sutartiniais pagrindais", - aiškina dr. A.Gaižutis.

Pasak jo, žemės ir miškų savininkams neleidžiama gauti jokių pajamų iš nuosavos žemės ir miško panaudojimo medžioklėms. Valstybė ima mokestį iš medžiotojų už medžioklės plotų naudojimą, tačiau savininkams nekompensuoja. LMSA pasiūlė Medžioklės įstatyme numatyti medžioklės plotų nuomą, taip pat nurodyti, kad savininko - medžiotojo teisė medžioti yra tokia pat, kaip ir kitų piliečių.

Perduotuose įstatymo kūrėjams LMSA siūlymuose rašoma, jog suteikti teisę medžioti savininko valdose turi tik savininkas. Jis gali medžioti pats, jei yra medžiotojas ir suformavo medžioklės ploto vienetą, taip pat gali perleisti teisę medžioti kitiems sutartiniais pagrindais arba uždrausti savo valdose medžioti iš viso.

Pasėlių išvažinėjimas medžiotojų visureigiais, be savininkų leidimų suręsti medžioklės bokšteliai ir šėryklos prie jų, švilpiančios privačiuose miškuose kulkos, nenoras kompensuoti žvėrių ir medžioklių padarytų nuostolių, demonstratyvus nesiskaitymas su privačių valdų savininkais - tai toli gražu ne visas sąrašas nuoskaudų, kurias dėsto žemių ir miškų savininkai.

"Pirminė teisė į nuosavybę, kaip ir nurodoma Lietuvos Konstitucijoje, yra žemės ir miškų savininkų. Teisė medžioti - jau antrinė, išvestinė. Tačiau mūsų šalyje yra priešingai - medžiotojų klubai, būreliai tapo plotų valdytojais. Kai kurie nepaiso žemės ir miškų savininkų teisių, net nenori su jais kalbėtis", - sako K.Tubis.

Antai, pasak jo, Panevėžio rajone vienas medžiotojų būrelis nepriima į savo kolektyvą vietinio privataus miško savininko. "Svečiui būrelis leidžia medžioti, jei šis sumoka 50 litų, o savininkas to būrelio sprendimu turi mokėti 500 litų. Tai kur lygiateisiškumas?" - klausia K.Tubis.

O jei kuris savininkas uždraudžia medžioti savo sklype, tai ne tik neleidžiama ir jam pačiam medžioti, bet ir nemokama kompensacija už žvėrių padarytą žalą.

K.Tubis netiki argumentu, jog leidus savininkams medžioti mažesniuose negu 1000 ha sklypuose būtų iššaudyti visi žvėrys. "Kai esi savininkas, nori turėti daugiau ir gražesnių žvėrių, džiaugtis jais, o ne naikinti. Niekas nenori, kad jo turtas mažėtų", - primena pašnekovas.

Jis medžioja nuo 1983 metų. Gimtajame Anykščių rajone paveldėjęs senelio turėtą mišką, jame suformavo individualų medžioklės plotų vienetą.

Smulkieji tik trukdo

Vienas garsiausių mūsų krašto privačių miškų savininkų Kazimieras Šiaulys yra ir Semeliškių medžiotojų būrelio vadovas. K.Šiaulys neseniai kartu su kolegomis domėjosi medžiotojų ir savininkų santykiais Austrijoje.

"Toje šalyje mažiausias medžioklės ploto vienetas yra 115 ha. Tokiame jo savininkas ar keletas susikooperavusių savininkų gali medžioti arba, jei to nenori, nuomoti ji medžioklėms.

Ten - sutartiniai santykiai, todėl viskas paprasta ir aišku, nėra priešpriešos tarp medžiotojų ir savininkų, nes viskas grindžiama sutartimis - savininkai nuomoja plotus medžiotojams už tam tikrą kainą, numatyti įsipareigojimai, todėl konfliktų nebūna", - dėsto K.Šiaulys.

O mūsų Medžioklės įstatyme parašyta, kad privačios valdos savininkas-medžiotojas gali medžioti joje tik kartu su ten medžiojančiaisiais ir tik susitaręs.

"Betgi juk taip medžioti gali daug kas, pavyzdžiui, medžiotojų būrelio svečiai. Turėtų būti savininkų pirmenybė - panašiai kaip lemiamą akcijų paketą valdančio akcininko. Tačiau Lietuvoje smulkiųjų ir vidutinių savininkų teisės negerbiamos, nes jie niekam nereikalingi - jie negali remti jokių partijų, todėl tik trukdo nomenklatūrai. Mūsų valdžiai patogiausias yra tas smulkus žmogelis, kuris gyvena daugiabutyje, važinėja sena mašina ir yra visiškai priklausomas nuo valdžios. Toks yra patogus visoms politinėms jėgoms", - dėsto K.Šiaulys.

Jo nuomone, padėtis gali pradėti keistis nebent 2013 metais, kai baigsis medžioklių plotų nuomos sutartys. "Tačiau iš esmės valdžios požiūris į savininkų teises pakis tik tada, kai teks įsileisti žemės savininkus iš Vakarų. Jie su mūsų valdžia nesiceremonys kaip mes - griežtai pareikalaus gerbti nuosavybę", - įsitikinęs K.Šiaulys.

Bijo protestų

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas tikina, kad ši draugija pritaria Medžioklės įstatymo pataisoms ir siūlo neatidėliojant jas priimti. Tačiau E.Tijušas nemano, kad po to kas nors labai pasikeis.

"Medžioklės įstatymas galioja jau seniai, konfliktai "apsišlifavo", o gyvenimas parodė, kad šis įstatymas nėra blogas - šalies faunos būklė pagerėjo. Tai įrodo aukšto lygio medžioklės trofėjai parodose. Vadinasi, sprendimas įteisinti ne mažesnius kaip 1000 ha medžioklės plotų vienetus ir kita dabartinė medžioklių tvarka iš esmės yra tinkama.

O savininkų norai medžioti limituojami visame pasaulyje, ne tik pas mus, nes tai - jau išmoktos pamokos. Prisiminkime XVIII-XIX amžius, kai žemių savininkai darė ką norėjo. Tada buvo išnaikinta daugybė žvėrių", - sako E.Tijušas.

Seimo nario, medžiotojo Broniaus Bradausko nuomone, daugelis savininkų norėtų, kad medžiotojai prašytų leidimo jų valdose. "Tačiau kaip tai padaryti, jei sklypai mažyčiai, savininkų - šimtai tūkstančių ir dažnas gyvena toli ar net emigravęs?" - klausia B.Bradauskas.

"Pasitaiko, kad, tarkim, penki broliai turi hektarą miško. Tai ką - medžiotojams su jais visais reikia sudaryti sutartis?" - stebisi kitas parlamentaras medžiotojas Vincas Babilius.

Jis nuogąstauja, kad pradėjus svarstyti Medžioklės įstatymo pataisas kiti Seimo nariai gali pasiūlyti iš naujo parengti visą įstatymą.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno nuomone, medžioklė yra valstybės turto (žvėrys mūsų šalyje pripažinti valstybės nuosavybe) naudojimas, taigi atskirų parlamentarų suinteresuotumas palikti kuo daugiau ribojimų žemių ir miškų savininkams yra ne kas kita, kaip siekis naudotis tuo valstybės turtu be apribojimų.

"Tarp Seimo narių nemažai yra medžiotojų, tad nežinau, kuo baigsis Medžioklės įstatymo pataisų svarstymas", - nedrįso prognozuoti J.Šimėnas.

http://www.lzinios.lt/Prie-kavos/Gamta/Savininkai-pries-sovietines-medziokles