K.Jaskelevičius. Ekonomikos šešėlio lyderiai – privatūs miškai Spausdinti El. paštas
Pirmadienis, 10 Spalis 2011 15:55

Šiemet užsimota šešėlio sąskaita valstybės iždą papildyti 1 mlrd. litų. Vargu, ar šie užmojai yra realūs, nes kol kas užgriebtas tik nelegalaus verslo paviršius. Esama šešėlinės veiklos sričių, kurios dar nesulaukia mokesčių inspekcijų dėmesio. Nesulaukia dėl labai paprastos priežasties – ūkinė veikla vyksta toliau nuo visų akių. Ši veikla – tai medienos verslas, susijęs su privačiais miškais. Kita vertus, šio verslo kontrolei reikalingos specifinės miškininkystės žinios, kurių, suprantama, mokesčių inspektoriai stokoja.miskas

 

Privačių miškų tankmėje

Privačių miškų sektorius pradėjo formuotis 90-ųjų metų pirmoje pusėje, vykstant piliečių turėtos ar paveldėtos nuosavybės teisių atkūrimu. Pastaruoju metu privačių miškų potencialas beveik prilygsta valstybiniams miškams. Antai, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis 2010 m. valstybinių miškų sektoriuje buvo paruošta 3,8 mln. m³ medienos, o privačiuose miškuose – 3,6 mln. m³. Tačiau pagamintos medienos privačiuose miškuose apskaitos tikslumas kelia pagrįstų abejonių.

Galiojanti kirtimų ir medienos gabenimo tvarka net leidžia tvirtinti, kad šios apskaitos apskritai nėra. Todėl manoma, kad privačių miškų sektoriuje 2010 m. galėjo būti paruošta 7-7,5 mln. m³ medienos.
Nelegalių pajamų srautas, kuris susiformuoja vien privačių miškų pirminėje medienos ruošos fazėje gali siekti šimtus milijonų litų, o, keliaudamas per visą technologinę perdirbimo grandinę, sukuria keleriopai didesnę šešėlinę pridėtinę vertę. Todėl valstybė įvairių mokesčių pavidalu praranda milžiniškas lėšas. Suvaldyti chaosą, tvyrantį privačių miškų naudojime yra sudėtinga, tačiau realu. Tereikia suvokti dabartinės netvarkos organizacinį „mechanizmą“.

Savininkų gausa ir valdų fragmentacija

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, liepos 1 d. privačių miškų plotas siekė 806,2 tūkst. ha. Šis plotas yra suskirstytas į 271,9 tūkst. kadastrinių sklypų. Privačių miškų savininkų yra kiek mažiau – apie 240 tūkst. Tačiau iki šiol dar ne visų piliečių nuosavybės teisės į turėtą mišką yra atkurtos. Šiam tikslui yra rezervuota apie 260 tūkst. ha valstybinių miškų, kuriuose jokia veikla daugiau nei dešimtmetį nėra vykdoma.

Privačių miškų savininkų valdos yra labai smulkios ir siekia vidutiniškai apie 3,3 ha, o kadastriniai sklypai dar mažesni – vidutiniškai 2,97 ha. Didžiausi privatūs kadastriniai sklypai yra Varėnos ir Naujosios Akmenės savivaldybėse – atitinkamai 4,99 ir 4,17 ha. Bendroje privačių miškų struktūroje kadastriniai sklypai didesni nei 10 ha sudaro tik 1,6 proc.

Taigi, kone kas devintas šalies pilietis yra privataus miško savininkas. Suprantama, kad dauguma jų neturi nė mažiausio supratimo nei kaip ūkininkauti miške, nei kaip jį prižiūrėti. Todėl nemažai privačių miškų yra palikti likimo valiai, o daugelis savininkų net nežino savo sklypų ribų. Manoma, kad realiai savo mišku rūpinasi tik 3-5 proc. savininkų. Tai asmenys, turintys miškininko kvalifikaciją arba savarankiškai įgiję miškininkystės žinių. Kiekvienoje savivaldybėje galima surasti kelis ar keliolika savininkų, kurie patys vykdo medienos ruošą, laiku atkuria mišką, rūpestingai prižiūri ir ugdo jaunuolynus. Deja, daugumoje privačių miškų tvyro visiška netvarka tiek juos naudojant, tiek atkuriant ir prižiūrint.

Šia netvarka kuo puikiausiai sugeba pasinaudoti įvairaus plauko tarpininkai, pavertę privačius miškus savo pasipelnijimo objektu. Suprantama, žmonės, ypač senyvo amžiaus ar kaimo vietovių gyventojai, atgavę savo miškus, siekia gauti iš jų naudos. Šią naudą jie gali gauti iškirtę mišką ir pardavę medieną arba pardavę mišką su žeme. Tačiau retas savininkas gali imtis medienos ruošos, nes tokiam darbui reikia įgūdžių, specialios technikos, išmanyti medienos rinkos konjunktūrą. Štai čia į pagalbą ir ateina tarpininkai.

Tarpininkų veikla šiuo atveju būtų visiškai normalus ir suprantamas dalykas. Juk negali kiekvienas savininkas išmanyti miško ruošos ir medienos verslo dalykų. Tačiau apmaudu, kad naudojamasi savininkų neišmanymu. Mediena ar miškas su žeme dažniausiai įsigyjami keletą kartų mažesnėmis kainomis, o neretai ir pusdykiai. Be to, oficialiuose pirkimo pardavimo dokumentuose dažnai nuslepiama realioji sandorio vertė, išvengiant šitaip mokestinės prievolės arba ją bent sumažinant.

Tarpininkų veiklos subtilumai

Yra kelios tarpininkų kategorijos. Solidžiausi tarpininkai – tai legaliai veikiančios miško ruošos ir medienos pardavimu ar pirminiu jos perdirbimu besiverčiančios įmonės – uždarosios akcinės bendrovės, individualiosios įmonės ir miško savininkų kooperatyvai. Beje, šiuose kooperatyvuose tikrąja kooperacija net nekvepia, kaip taisyklė, tai pseudokooperatyvai, jungiantys kelis ar keliolika tarp savęs susijusių asmenų. Legalių tarpininkų grupė yra ir pati gausiausia. Jie paruošia ir parduoda ar perdirba 80-90 proc. privačių miškų medienos. Pastaruosius 3-4 metus šių įmonių veikė 220-250.

Dauguma miško ruoša besiverčiančių įmonių teikia rangovinio pobūdžio paslaugas ir valstybinius miškus prižiūrinčioms miškų urėdijoms. Dėka ūkinės veiklos mišriuose miško sektoriuose šios įmonės turi galimybę apskaitoje atspindėti ne visas pajamas ir sąnaudas. Ši galimybė atsiranda dėl labai netikslios pagamintos medienos apskaitos savininkų biržėse. Esama šiokios tokios kertamo privataus miško tūrio apskaitos, remiantis išduodamais kirtimo leidimais. Antai, oficialioji miškų statistika nurodo, kad 2007 m. privačiuose miškuose buvo leista iškirsti 2,25 mln. m³ medienos, 2008 m. – 1,6 mln. m³, 2009 m. – 1,14 mln. m³. Be to, daliai kirtimų privačiuose miškuose leidimai apskritai nėra reikalingi. Todėl Valstybinė miškų tarnyba pateikia šiuos duomenis apie kirtimus privačiuose miškuose: 2007 m. – 2,9 mln. m³ (arba 29 proc. daugiau nei išduota leidimų), 2008 m. – 2,3 mln. m³ (43,8 proc. daugiau), 2009 m. – 2 mln. m³ (75,4 proc. daugiau). Deja, tikrovėje privačiuose miškuose iškirstos medienos kiekis yra dar 2-2,5 karto didesnis.

Viena apskaitos yda gimdo kitas. Nuo apskaitos nuslėpta mediena yra pagrindas susiformuoti šešėliniams pinigų srautams. Suprantama, kad dalis šių šešėlinių pinigų dalyvauja privačių miškų ruošos įmonių apyvartoje ir yra panaudojami įsigyti kontrabandiniam kurui, kuris medienos ruošos sąnaudose sudaro nemažą lyginamąjį svorį, o taip pat atlyginimams vokeliuose. Yra paskaičiuota, kad ruošiant medieną savo jėgomis miškų urėdijose, 1 m³ tenka 9 Lt įvairių su gamybos procesu susijusių mokesčių (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, akcizo ir PVM už legaliai įsigyjamus degalus). Tuo tarpu privačios miško ruošos įmonės „sugeba“ šių mokesčių dydį sumažinti iki 3 Lt už 1 m³. Kitaip tariant, 6 Lt, skaičiuojant 1 m³ privačiose miško ruošos įmonėse pagamintos medienos, yra paprasčiausiai nuslepiama. Įvertinus šių įmonių miškų urėdijose ir privačiuose miškuose paruošiamos medienos kiekį, tai pavirsta šimtais milijonų į valstybės biudžetą nepatekusių mokesčių.

Mokesčių slėpimo faktą patvirtina ir oficiali darbo užmokesčio miškų ūkyje statistika. Antai, ataskaitų F-01-MŪ duomenys rodo, kad privačiose miško ruošos įmonėse oficialus darbo užmokestis yra gerokai mažesnis nei miškų urėdijose. 2008 m. miškų urėdijų darbuotojų bruto vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2705 Lt, o privačiose miško ruošos įmonėse – 1037 Lt. Panašios atlyginimų „žirklės“ išliko ir 2009 m. ir 2010 m. Atrodytų, miškų urėdijose turėtų stovėti eilės norinčiųjų įsidarbinti ruošos ir ištraukimo mechanizmų operatoriais. Tuo tarpu yra atvirkščiai – daugelis miškų urėdijų nesuranda kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų darbui su mechanizmais.
Į akis krenta abejingumas tų valdžios grandžių, kurios pirmiausia turėtų kontroliuoti procesus, vykstančius privačių miškų sektoriuje. Matyt, yra remiamasi tuo Konstitucijos straipsniu, kuris teigia, kad žmogaus nuosavybė yra neliečiama. Štai ir stengiamasi nematyti, kaip šia nuosavybe yra naudojamasi. Ta aplinkybė, kad ne tik valstybiniai, bet ir privatūs miškai privalo tarnauti visai visuomenei, o gaunamos pajamos ir nauda turi būti apmokestinamo objektu, lygiai kaip ir bet kokios kitos ūkinės veiklos rezultatas, yra tiesiog ignoruojama.

Fiktyvi miško savininkų organizacija

Miško savininkų interesams skelbiasi atstovaujanti Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA). Savininkų vardu ši organizacija ir „triukšmauja“, užsiima lobizmu. Oficialiai yra pranešama, kad LMSA vienija 6 tūkst. narių, susibūrusių į 29 regioninius skyrius bei savarankiškų organizacijų statusą turinčias 9 regionines asociacijas.

Nors skelbiamas LMSA narių skaičius tesiekia 2,5 proc. bendro savininkų skaičiaus, tai netrukdo šios organizacijos lyderiams atstovauti visam privačių miškų sektoriui, sudarančiam vos ne pusę visų valstybės miškų, kalbėti ir teikti pasiūlymus visų savininkų vardu. Ar teisėtas yra toks atstovavimas, ar tai nėra įgaliojimų uzurpavimas?

Suprantama, į asociacijos veiklą vargu ar pavyktų įtraukti gausų išblaškytų, toli nuo savo valdų gyvenančių savininkų ratą. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šio miško sektoriaus interesų negali atstovauti organizacija, kurios realioje veikloje keliasdešimt žmonių vienaip ar kitaip susijusių su medienos verslu. Pirmiausia, tai daugelis privačių miško ruošos įmonių vadovų, kurie kartu yra ir stambių miško valdų savininkai, minėtųjų pseudokooperatyvų vadovai, keli garbūs mokslininkai ir aukštas pareigas miškų žinybose ėję asmenys. Žinoma, kad šiam kontingentui pirmiausia rūpi medienos verslas, o ne tikrųjų savininkų interesai ir taupus bei tvarus miško naudojimas.

LMSA skelbiasi, kad didžiausią dėmesį ji skiria miško savininkų mokymui. Tuo tikslu net įkurtas privačių miškų plėtros centras, rengiantis seminarus ir kursus. Švietėjiška veikla miškininkystės žinių stokojantiems savininkams, atrodytų, yra labai reikalingas dalykas. Tačiau šie užsiėmimai labiau naudingi patiems mokytojams, nes yra apmokami iš dosnių ES struktūrinių fondų lėšų. Apmaudu, bet šie pinigai, panaudojami daugelyje sričių visuomenės mokymui, konsultavimui ir švietimui tėra daugiausia primityvus jų plovimas, nesiekiant realios naudos.

Esminė LMSA veiklos kryptis – tariamai nelegalus lobizmas. Tai įvairių teisės aktų, naudingų privačiam medienos verslui, „stūmimas“ įvairiose valdžios institucijose, jų tarpe ir Seime. Itin aktyviai yra kritikuojami įvairūs aplinkosauginiai suvaržymai, būtent LMSA buvo „trobelių“ statybos privačiose valdose iniciatorė. Prieš ketvertą metų ši organizacija išvystė labai audringą veiklą, siekdama privačių miškų kuravimą iš Aplinkos ministerijos perduoti Žemės ūkio ministerijai. Mat, LMSA lyderiams buvo itin palanki buvusi žemės ūkio ministrė, rėmusi visomis išgalėmis jų privačių miškų reformos projektą ir tapusi vėliau net šios organizacijos veikėja.

„Ant ausų“ buvo pastatyti Žemės ūkio rūmai, priėmę LMSA pageidaujamus sprendimus, kuo rimčiausiai šiuos projektus svarstė tuometinis Kaimo reikalų komitetas, pritaręs tokiai reformai. Ir niekam buvo nė motais, kad šitaip būtų visiškai išardytas ir taip gerokai pasiligojęs vieningas valstybės miškų karkasas. Tačiau netrukus įvykę Seimo rinkimai niekais pavertę visą LMSA įdirbį.
Daug dėmesio LMSA lyderiai skiria priešpriešai su valstybinių miškų organizacijomis gilinti. Atkakliai įrodinėjamas šios sistemos neefektyvumas ir ydingumas, buvo sukurpta net tendencinga „mokslo“ studija, beje, apmokėta kažkurios užsienio kapitalo įmonės.

LMSA lyderių veikloje nesunkiai galima įžvelgti sąsajų su stambiaisiais medienos perdirbėjais, besigviešiančiais užvaldyti ūkinės paskirties valstybinius miškų sektorius. Nebe šios organizacijos įtakos nuolat keliamos politinės audros dėl medienos ruošos ir miškų atkūrimo funkcijų atskyrimo miškų urėdijose. Šitaip būtų pakirstas veiklos kompleksiškumo šaknys valstybiniuose miškuose. Tačiau blogiausia yra tai, kad šiuo sprendimu būtų atverti vartai grobuoniškam valstybinių miškų išteklių naudojimui.

Formalios leidimų procedūros

Vienintelė sritis, kurios savo veikloje vengia LMSA – tai sklandžios privačių miškų sistemos sukūrimas. Tiesa, kitų valstybių pavyzdžiu nuolat yra siūloma steigti privačių miškų girininkijas, tačiau šią naštą norima primesti valstybei. Veikia ir informacinė sistema „Infomedis“, tačiau, deja, ir ji medienos rinkoje padeda susigaudyti vadinamiesiems miško ruošos kooperatyvams ir stambiesiems miško savininkams. Beje, šiems yra tuo naudingiau, kuo mažiau dėmesio valstybė skiria ūkinės veiklos privačiuose miškuose kontrolei. Galima tvirtinti, kad šiandien iš esmės prarasta ūkinės veiklos kontrolė privačių miškų sektoriuje. Tai pasakytina ir apie miško kirtimą, ir tuo labiau apie jo atkūrimą ir priežiūrą.

Kirtimams privačiame miške vykdyti yra reikalingi leidimai, kuriuos suinteresuoti asmenys parengtų miškotvarkos projektų pagrindu derina su rajoninėse aplinko apsaugos agentūrose dirbančiais miškininkais. Tačiau vienas ar du šių agentūrų specialistai praktiškai nepajėgūs užtikrinti nors menkiausią kirtimų kontrolę ir įsitikinti ar leidimuose nurodytas medienos tūris bent apytikriai atitinka realią padėtį. Leidimus kirsti privatų mišką privalo tvirtinti Valstybinė miškotvarkos tarnyba, tačiau tai irgi tėra formali procedūra.

Šešėlinis verslas miške prasideda nuo prastos medienos apskaitos. Tuo labiau, kad asmuo, kuris rengia miškotvarkos projektą ir apskaičiuoja medienos kiekį kertamojoje biržėje jokios atsakomybės už duomenų tikslumą neprisiima. Medienos tūriui nustatyti yra parengtos specialios lentelės, kuriose įvertintas medienos skalsumas, medžių skersmuo ir aukštis. Suprantama, šios lentelės parengtos remiantis vidutiniais skaičiavimais. Pagaliau ir toks reikšmingas parametras tūriui apskaičiuoti, kaip medynų skalsumas, gali būti nustatomas gana apytiksliai. Tarkime, taksuojant biržę, praktiškai sudėtinga nustatyti ar medyno skalsumas yra 0,7 ar 0,6, o tūrio paklaida gali susidaryti gana didelė.

Taigi norint sumažinti medienos tūrį miškotvarkos projekte 15-20 proc., o neretai ir daugiau, tai padaryti vieni juokai. Tuo labiau, kad atšauktas asmenų, turinčių teisę rengti miškotvarkos projektus licencijavimas. Dabar šiuos projektus gali rengti bet koks asmuo, turintis miškininko išsilavinimą ar baigęs trumpalaikius kursus. Todėl kone visos privačios miško ruošos įmonės turi nuosavus miškotvarkos projektų rengėjus, kurie apskaičiuos tokį biržės tūrį, kurio tam ruošėjui reikės. Šitaip yra mulkinami mišką parduodantys savininkai, šitaip yra paruošiamos galimybės susidaryti apskaitoje neatspindinčiam medienos tūriui.

Apie privačių miškų savininkams išduotus leidimus kirsti mišką yra pranešama Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniams padaliniams. Tačiau pagrindas mokesčiams mokėti yra pateikiamos deklaracijos apie savininko gautas pajamas. Sutikrinti leidimus su pajamų deklaracijomis mokesčių inspekcijos, kaip minėta, neturi nei reikiamų specialistų, pagaliau, ir motyvacijos. Todėl visoje šalyje per metus yra pateikiama tik 400-500 deklaracijų.

Antai, 2008 m. miško savininkai pateikė tik 492 deklaracijas apie tai, kad iš medienos ruošos gavo 134,7 mln. Lt pajamų. Įvertinus tais metais išduotuose leidimuose numatytą iškirsti medienos tūrį ir gautas pajamas galima apskaičiuoti, kad 1 m³ realizuotos medienos kaina siekia tik 84,3 Lt. Tuo tarpu miškų urėdijų tais pačiais metais parduota mediena vidutiniškai kainavo 133,9 Lt/ m³. Taigi galima daryti išvadą, kad nuo apskaitos 2008 m. buvo nuslėpta mažiausiai 79-80 mln. Lt arba arti 600 tūkst. m³ medienos.

Šis pirminėje miško ruošos fazėje nuslėptas medienos kiekis didina jos nelegalią vertę, sukurtą tolesnėje medienos perdirbimo technologinėje grandinėje. Apytikriai galima apskaičiuoti, kad nelegali medienos ir jos perdirbimo produktų apyvarta gali siekti iki 2 mlrd. Lt. O įvairiose medienos perdirbimo stadijose nesumokėti mokesčiai valstybei (gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo, pelno ir PVM) gali sudaryti ne mažiau 800-900 mln. Lt. Ir tai tik vienais kalendoriniais metais.

www.grynas.lt

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Pirmadienis, 10 Spalis 2011 16:00
 

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

  • 0
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • 11
  • 12
  • 13
  • 14
  • 15
  • 16
  • 17
prev
next

Laimingo atsitiktinumo dėka išvengta kruvinos tragedijos

Kovo 1-osios naktis vos nevirto tragedija: aplinkosaugininkams tikrinant medžiotojų dokumentus dr...

Plačiau

Šiaulių r. kaimus terorizuoja bebra

Pagyvenęs Šiaulių rajono gyventojas skundžiasi, kad bebrai baigia jį išvaryti ...

Plačiau

Balčiškės kaimo apylinkėse medžioklė virto vandalizmu

Šratais medis varpytas tol, kol nulūžo, kito kamienas taip pat ...

Plačiau

Stirnienos troškinys

Ingredientai: stirniena, taukai (kiaulių), kvietiniai miltai, kiaulienos lašiniai, slyvos, grietinė, ...

Plačiau

Z.Butkevičius. Kam rūpi kiškių noras plėstis?

2010-ieji buvo paskelbti Biologinės įvairovės metais. Jungtinės Tautos turi tokį ...

Plačiau

Šaudymo varžybos

Plačiau

Bebras

Bebras yra vienas stambiausių mūsų krašto graužikų. Žvėries kūnas (kartu ...

Plačiau

Už kilpa pagautą taurųjį elnią brakonieriui gresia 5 tūkst. litų bauda

Aplinkosaugininkų sučiuptam brakonieriui už kilpa sugautą ir išdorotą taurųjį elnią ...

Plačiau

Ūkininko laukuose - danielių banda

Leonpolio kaime gyvenantis Povilas Andriūnas - ne tradicinis ūkininkas. Jis ...

Plačiau

Tetervinas

Vištos dydžio paukštis, sveriantis 0,8 - 1,25 kg. Patinas juodas, ba...

Plačiau

Žiema miško žvėrims kol kas nepavojinga

Medžiotojai sako, kad kol kas pavojus miško gyventojams negresia, tačiau ...

Plačiau

Šimtas žinomų žmonių surengs „Gerumo vaišes“ miško žvėrims

Žinomi verslo ir pramogų pasaulio atstovai šį savaitgalį rinksis arčiau ...

Plačiau

Baisi tiesa

   Sveiki visi,pasižiūrėjęs šią laidą, labai sutrikau, nemaniau, kad tarp ...

Plačiau

Stumbrų gretos – vis gausesnės

Panevėžio rajone kasmet gausėja retų gyvūnų – stumbrų. Šiais ...

Plačiau

Medžioklės įstatymo pataisos

2005-10-12 d. IŠVADA (25(30)5)dėl Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ...

Plačiau

Kaip teisingai užkurti ir kūrenti laužą?

Daugelio poilsiautojų nuomone, laužas – stovyklavietės širdis. Jis atbaido ...

Plačiau

Kiaunė žvejus suvijo į marias

Kauno pakraštyje kiaunė užpuolė iš žvejybos grįžtančius šešis vyrus. Vienas ...

Plačiau

Varomosios medžioklės draudimo įsakymas sukėlė tik sumaišti...

Kai kuriuose medžioklės plotų vienetuose šernų gyvena dešimt kartų daugiau ...

Plačiau

Šaukštasnapė antis - Mums visiems bet ne medžioklei

Profesorius T. Ivanauskas šaukšasnapę antį pavadino gražiausia mūsų krašto laukine ...

Plačiau

Medžioklinio šautuvo kalibras

Šautuvo, kaip ir kitų šaunamųjų ginklų, vamzdžio kanalo skersmenį apibrėžia ...

Plačiau

Graikiškas užkandis

Tzatziki - tai tradicinis lengvas graikiškas užkandis. Įvairiose Graikijos vietose ...

Plačiau

Sovietizmai Lietuvio galvoje ir ant stalo

Sovietinė santvarka daugelio lietuvių sąmonėje paliko iškreiptą gastronominę estetiką. Net ...

Plačiau

Atstumtas medžiotojas – su ginklu, tačiau bejėgis

„Jei tavęs moteris nenori, ko tu brauniesi į jos lovą?“ ...

Plačiau

Keptas kiškis

Ingredientai: kiškiena, grietinė, taukai (kiaulių), kiaulienos lašiniai, morkos, svogūnai, petražolės, ...

Plačiau

Kas kaltas, kad Lietuvoje nyksta kiškiai?

Nors Lietuvoje kiškiai neskaičiuojami, gamtosaugininkai ir medžiotojai įsitikinę – jų ...

Plačiau

Sučiupo daug brakonierių

Baigėsi beveik tris mėnesius vykusi aplinkosauginė akcija ,,Lašiša 2010“, skirta ...

Plačiau

Medžioklė saldesnė už šūvį

Nedrąsi medžioklės etikos pradžia siekia labai senus laikus, kai medžioklė ...

Plačiau

Į brakonierių kilpas lenda ir lapės

Vilniaus rajone sulaikytas brakonierius, iš kurio konfiskuotos 32 kilpos miško ...

Plačiau

Žuvinto ežero rezervate audinė papjovė šimtus kirų

Žuvinto biosferos rezervato direkcija susirūpinusi, kad jau kelintas mėnuo nesiliauja ka...

Plačiau

Šernas

Tai stambus, žemaūgis žvėris. Priekinė jo kūno dalis masyvi, galva ...

Plačiau

Vieni žeberklu nusmeigė bebrą, kiti statė tinklus „dėl merginos“

Praėjusią savaitę Alytaus rajono Obelijos ežere aplinkosaugininkai sulaikė du pusbrolius. Alytiškiai ...

Plačiau

Ugniagesiai: aplinkui dega visas Vilnius

Ketvirtadienį perpiet Vilniuje ties horizontu net keliose vietose kilo ...

Plačiau

Sužeistų žvėrių paieška

  Medžiotojas, medžiojantis žvėris ir paukščius, turi atsakyti už kiekvieną savo ...

Plačiau

Kolegos rengia šaudymo varžybas

Medziotojas.eu tęsia tradiciją ir šių metų balandžio 10 dieną kviečia ...

Plačiau

2012 metų LKD klubų medžioklinės šunininkystės renginių TVARKARAŠTIS

  2012 metų LKD klubų medžioklinės šunininkystės ...

Plačiau

TIKKA T3 LITE RH

Nuleistukas: vienos pakopos. Paspaudimo jėga reguliuojasi nuo 1 iki 2 kg...

Plačiau

Urėdai perspėja: valstybiniai miškai gali būti privatizuoti

Finansų ministerijos parengtas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo ...

Plačiau

Gausėja brakonierių gretos

Sunkmetis ir noras pasipelnyti gausina brakonierių gretas. Anot aplinkosaugininkų, kiekvieno ...

Plačiau

Kurapka

Kiek didesnė už naminį karvelį. Kūnas apvalus, kresnas. Jo masė ...

Plačiau

Grybautojų antplūdis kelia grėsmę gamtai

Grybavimas mūsų šalyje darosi vis populiaresnis. Anksčiau miško gėrybes ...

Plačiau

Nekantriems šernienos mėgėjams – neramu

Telšių apskrityje daugiau kaip dešimt žmonių prisivalgė kepsnių ir kotletų, ...

Plačiau

Medžioklė – tai susitikimas su paslaptinga gamta

Medžioklė – tai susitikimas su paslaptinga gamta   Jau tapo įprasta, kad kiekviename ...

Plačiau

Danielių aklimatizacoja Lietuvoje

Danieliai, kaip vertingi medžiojamieji žvėrys bei parkų dekoratyviniai gyvūnai, įveisti ...

Plačiau

Gelbstint žvėris nuo bado būtina prisilaikyti kirtimų privačiuose mišk

Gerų ketinimų vedini gelbėti žvėris nuo baltojo bado  privačių miškų ...

Plačiau

Bandymas Lietuvoje: gynybai nuo vilkų - išmokyti šunys

Trijuose Lietuvos ekologiniuose ūkiuose ūkininkai galvijams saugoti auginasi Podhalės aviganius ...

Plačiau

Po šūvio – spėlionės

Devyniolikmetis Albinas Visockas savo gyvenimą nutarė baigti šūviu į galvą. ...

Plačiau

Lietuvos žvėrims išsaugoti vien draustinių - per maža

Saugomų teritorijų misija yra išsaugoti gamtos ir kultūros paveldą, ...

Plačiau

Taikinys

Pagalvojome jog tikrai retas medžiotojas kuris nepamiklini rankos i taikinį. ...

Plačiau

Pasibaigus varyminėms medžioklėms vilkų nušaunama mažiau

Iki šių metų sausio 19 dienos nušauti 33 vilkai - ...

Plačiau

Į aptvarą – šaudyti danielių

Išlaužtas aptvaras, ant sniego pritaškyta kraujo ir ilga vilkimo šliūžė. ...

Plačiau

Stumbrai tapo preke

Aštuoni iš devynių parduotų Panevėžio rajono Pašilių stumbryno gyventojų pratinasi ...

Plačiau

Aplinkosauga spurda melo tinkluose

Aukšti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, mėgindami išskalbti į brakonie...

Plačiau

Laukys

Laukys - vištelinių (vandens vištų) šeimos atstovas (ne antinių šeimos!). Ki...

Plačiau

Grybautoją iki alpulio išgąsdino grobį draskantys vilkai

Mikalauciškių kaimo (Kaišiadorių r.) gyventoja Stasė Kveragienė prarado norą grybauti, no...

Plačiau

Brakonieriai siaučia, inspektorių nėra, policija nereaguoja (dar atnau

Pasirodo, kad pastebėjus brakonierius neužtenka informuoti policiją. Pastaroji praneša apie ...

Plačiau

Miškų įstatymui svarstyti Seimas pritrūko laiko

Seimas ketvirtadienį vėl nukėlė Miškų įstatymo pakeitimų svarstymą. Antrą ...

Plačiau

Stirniną išgelbėjo gegutė

Birželis. Visuose pašaliuose žaliuoja, žydi, čiulba, čirškia pro lizdų ...

Plačiau

Medžiotoją užpuolikai sumušė kieme

Kėdainių rajone nuo užpuolikų nukentėjo iš medžioklės grįžęs vyriškis. Policijos ...

Plačiau

Pėdsekiai šunys

Šunys skirtus sužeistiems žvėrims surasti, galima skirti į dvi grupes. ...

Plačiau

Nacionalinių veislių žemaitukų žirgų ir lietuvių skalikų pristatymas

2011m. gegužės 14d. prie Plinijos piliakalnio (Žarėnai, Telšių raj.) Nacionalinių veislių ...

Plačiau

Medžioklėje lytis nekliudo

Vyrams nenusileidžia. Dailiosios lyties atstovės laužo stereotipus. Jau ne vienerius ...

Plačiau

Bus tiriama, ar vilkai nėra susikryžminę su šunimis

Šiaurės Lietuvoje siaučiančių vilkų prigimtį išsamiau tirti pasiryžę mokslininkai netrukus ...

Plačiau

Kitas vilkų medžioklės sezonas bus ilgesnis

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė įsakymą, kuriuo kitas vilkų medžioklės ...

Plačiau

Virbė (jerubė)

Jerubė. Kurapkos dydžio (kūno masė apie 400 g) ir panašios ...

Plačiau

Keptas kiskis

Kiskis, 100g lasinuku, 2 saukstai riebalu, svogunas, morka, petrazoles saknis, ...

Plačiau

Medžiotojai patys prigriebė brakonierių

Aplinkosaugininkus nudžiugino principingas Varėnos medžiotojų elgesys. Vakar Alytaus regiono Aplinkos ...

Plačiau

Rygoje paskelbtas kovos su bebrais konkursas

Rygos miesto valdyba rengiasi skelbti konkursą dėl geriausio problemos, susijusios ...

Plačiau

„MEDŽIOTOJŲ ŽIEMOS ŠVENTĖ 2009“

BENDROJI INFORMACIJAData:     2009 02 14 (šeštadienis)Laikas:     11:30 – ...

Plačiau

Grynapedija: šermuonėlis

Šermuonėlis (lot. Mustela erminea, angl. Ermine, Stoat, vok. Hermelin) – kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Nuo 2003 m. įrašytas į Lietuvos ...

Plačiau

Gyvūnus prikelia iš mirusiųjų

Panevėžietis taksidermijos (iškamšų) meistras atgaivino prieš kurį laiką kauniečio verslininko Pi...

Plačiau

Kaip veikia naktinio matymo prietaisai

Naktinio matymo prietaisai renka esamą aplinkos šviesą (žvaigždžių, mėnesienos ar ...

Plačiau

Teismas pripažino, kad už briedį kelyje atsakinga valstybė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš ...

Plačiau

Medžiotojų lauks policijos spąstai

Lietuvoje pirmą kartą nuspręsta visą medžioklės sezoną griežtai kontroliuoti medžiotojus. ...

Plačiau

Aplinkos ministerijai gamtos jau nebereikia?

Aplinkos ministerija (AM) svarsto galimybes reformuoti Lietuvos geologijos ir Unikalių ...

Plačiau

Miškų savininkai ginasi nuo medžiotojų

Raseinių regiono miškų bei žemių savininkai įkūrė judėjimą, kuris pasiryžęs ...

Plačiau

Žvėrys turi daugiau teisių nei žmonės?

Tauragės r. Eičių kaimo gyventojai nebeišmano, kaip apsiginti nuo elnių, ...

Plačiau

Išgyventi sunkius laikus padeda egzotiški gyvūnai

„Bet ne dėl to, kad teiktų naudos, o kad protą ...

Plačiau

Tibete aptiktos gauruotojo raganosio liekanos

Tarptautinė paleontologų ekspedicija Tibeto Zandos regione aptiko prieš 3,7 ...

Plačiau

Gamtosaugininkai rankiojo brakonierių kilpas

Reidus surengę Alytaus ir Varėnos rajonų gamtosaugininkai, patikrinę keletą teritorijų, ...

Plačiau

Brakonieriai – vis dar bėda

Su brakonieriais kovojantys pareigūnai atviri: jų nemažėja. Be to, ne ...

Plačiau

Ar iš tikrųjų artėja saulėlydis?

Šį rašinį parašyti paskatino mūsų kolegos Iš Lazdij ų skyriau ...

Plačiau

IŽ 18 MN

Kaip bazė šiam šautuvui parinktas IŽ 18 M-M mechanizmas. Šautuvas pa...

Plačiau

Lietuvoje uždraudžiama medžioklė su varovais

Lietuvoje uždraudžiama medžioklė su varovais, nors iki jos sezono pabaigos ...

Plačiau

Nesutarimai dėl vilkų medžioklės

Aplinkos ministras neketina atšaukti 10 kartų sumažinto vilkų medžioklės ...

Plačiau

Medziokle.info šaudymo varžybos

Kovo 28 d., mūsų tinklapio diskusijų forumo aktyviausi nariai susirinko ...

Plačiau

Gulbė nuskandino vyrą.

Latvijos sostinėje užpultas gulbės Sarkandauguvos upėje nuskendo žmogus.Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo ...

Plačiau

Brakonieriai teisinasi badu

Gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais: daugėja brakonieriavimo ir žiauraus elgesio su ...

Plačiau

Bebrai grasina „išplauti“ ES pinigus

Su ES parama vykdomam per milijonų litų vertės Apaščios melioracijos ...

Plačiau

Paaiškėjo, kad tarp Kaune nudirtų gyvūnų nėra nė vieno šuns

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad identifikuotos Kaune rastų ...

Plačiau

Norma cup 2009

Š. m. gegužės 9 d. (šeštadienį) Strazduose, Gruzdžių sen., Šiaulių ...

Plačiau