Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Miškuose ir laukymėse prasidėjo nevaldomas medžiotojų bokštelių statymo bumas. Prie bokštelių šeriami ir šaudomi žvėrys. Tai — ne medžioklė, o skerdynės, piktinasi žalieji. Niekas nereguliuoja bokštelių skaičiaus ir negali pasakyti, kiek žvėrių iššaudoma. Kodėl atsakingiems valdininkams tai — ne problema?, - klausia „Šiaulių kraštas“.

Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, Šiaulių rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Algirdas Baikauskas pripažino, kad bokštelių skaičius auga, nes keičiasi medžioklės būdai, o pačių medžiotojų esą nedaugėja.

„Mados reikalas, tie bokšteliai. O ir patogiau — kam sėdėti ant medžio šakos pučiant vėjui ir lyjant lietui, kai tą patį galima daryti uždarame su stogu bokšte, normaliomis sąlygomis?“— klausė A. Baikauskas.

Ar neprasilenkia medžiotojai su etika, kai prie bokštelių šeria, o po to čia pat šaudo žvėris?

„Tokie bokštai stovi ir prie kviečių ar kitų kultūrų laukų, kurias reikia apsaugoti. Kai medžiojama po derliaus nuėmimo, žvėrys yra masinami. Prie žvėrių šėrimo vietų miške bokštų netoleruoja nė vienas medžiotojų būrelis“,— tikino A.Baikauskas.

Bet žmonės kalba ką kitą — laukiniai gyvūnai prie bokštelių šeriami ir šaudomi...

„Jeigu medžiotojas prie bokštelio pasipylė pusmaišį ar maišą kviečių, kukurūzų, tai ne šėrimas, o masinimas — žvėris pasirenka užeiti į tą vietą ar ne. O žvėrių skaičius per pastaruosius penkerius metus nuolat didėjo“,— akcentavo draugijos pirmininkas.

Esą sumedžiodami kur kas daugiau šernų gamtai jokios žalos medžiotojai nedaro, priešingai, gausina gamtos išteklius.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos laikinai viršininko pareigas einantis Rimvydas Stankevičius aiškino, kad bokštelių pridygo labai daug, nes jie skirti „grynai pasėlių apsaugai“.

Esą medžiotojai mato, kad daroma žala pasėliams, todėl jie bokšteliuose ir sėdi.

Medžiotojų bokštelių statybos niekas nekontroliuoja. Bokšteliai turėtų būti pažymėti vadinamajame medžiolkėtvarkos projekte, kurį privalu derinti su miškų urėdijomis, aplinkos apsaugos agentūromis ir parkų direkcijomis. Bet šioje srityje įsigalėjusi savivalė ir net ten, kur tie bokšteliai yra įrengiami medžiuose, juos žalojant, miškų urėdijos medžiotojų už tai nebaudžia.

Prie medžiotojų bokštelių įrengiama šėrykla, daugiausia šernams, nes šernas yra vienintelis gyvūnas, kurį galima medžioti naktį iš bokštelio.

Miškai paverčiami „kiaulių komplesais“ — medžiotojai masiškai veisia šernus: veža kukurūzų, grūdų ir kitokių pašarų, verčia į krūvas. Prie tų krūvų pasistato medžioklės bokštelius ir šaudo.

Anksčiau buvo priimta, kad taip medžioti neetiška. Bet kažkodėl ir neuždrausta. Įteisinta laukinė kiaulininkystė.

Įsitvirtina schema: vieni iškerta plynai mišką, kiti pastato ten medžioklės bokštelius. Kirtavietėse žvėrys žymiai geriau matyti, jie ateina maitintis ir tampa garantuotu laimikiu. Tai — ne medžioklė, o skerdynės.

Jeigu taip žudytų naminius gyvūnus, būtų traktuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais ir numatyta baudžiamoji atsakomybė. Žudant laukinius gyvūnus, viskas leidžiama. Vadinama medžiokle, o ne žudymu, nes nė vienas medžiotojas nenori būti blogu žmogumi. rašo „Šiaulių kraštas“.