Grybautojų antplūdis kelia grėsmę gamtai

Antradienis, 23 Rugpjūtis 2011 09:19

Grybavimas mūsų šalyje darosi vis populiaresnis. Anksčiau miško gėrybes daugiausia rinkdavo kaimo žmonės, dabar miestiečiai su pintinėmis rankose vis dažniau traukia į miškus. Tik bėda, kad į šalia miesto augančius miškus suplaukia kur kas daugiau žmonių nei į žaliuojančius prie kaimų ir miestelių.

Didelis žmonių srautas

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyr. specialistas Eduardas Vaitkevičius pasakoja, kad grybavimas prie miestų yra gana didelė problema. „Sezono metu čia nuolat didelis automobilių srautas, o miškus užplūsta daugybė gyventojų. Miškuose netoli miesto daug dažniau pastebimos automobilių išvažinėtos vietos, išspardyti grybai, suniokotos samanos“, – pasakojo specialistas.

Šiukšlinimo problema išlieka aktuali jau daug metų. Anot E. Vaitkevičiaus, atvažiavę grybauti žmonės atsiveža maisto, gėrimų ir paskui dažnai palieka tuščias pakuotes. Užsienyje visuotinai paplitę, kad saugomose teritorijose jokių konteinerių ir šiukšliadėžių nėra. Žmogus turi vadovautis paprasčiausia logika – ką atsivežei, tą ir išsivežk. Užsienyje konteinerių ir šiukšliadėžių saugomose teritorijose buvo atsisakyta maždaug prieš pusšimtį metų.

„Mūsų tautos sąmonėje dar gyvas Sovietų Sąjungos paveldas, kai buvo dvi atskiros pusės – mano ir valstybės. Mano yra šventa ir neliečiama, o tai, kas valstybės, gali šiukšlinti ir niokoti“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Specialisto teigimu, miške po grybų sezono aptinkama labai daug šiukšlių, nes žmonės mėgsta sakyti: „Girinininkas surinks.“ Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad tai nėra girininko darbas – kiekvieno iš mūsų pareiga susirinkti, nepalikti miške to, ką atsivežame. Juk pati gamta šiukšlių negamina – jas atvežame mes.

Kenčia saugotinos gamtos vietos

Saugomos teritorijos apskritai yra ypač pažeidžiamos, todėl jose reikia elgtis itin atsargiai: netrypti samanų, nevažinėti keturračiais, ypač ten, kur yra pelkių ar drėgnų miškų. „Neseniai buvo atlikti tyrimai, iš kurių paaiškėjo, kad pervažiavus pelkę motociklu ar keturračiu tai vietai padaryta žala išnyks maždaug po 100 metų, o jei žemė sumaitota, gali prireikti ir 200 metų“, – sakė E. Vaitkevičius.

„Labai dažnai žmonėms reikia aiškinti tokius paprastus dalykus, kad negalima šiukšlinti, spardyti grybų, niokoti samanų. Todėl vienas pagrindinių Saugomų teritorijų direkcijos uždavinių – dirbti visuomeninį šviečiamąjį darbą. Miškininkai, aplinkos apsaugos institucijos nuolat vykdo švietimo programas mokyklose, darželiuose, įvairiose mokymo institucijose, rengia projektus apie tai, kaip elgtis miške, kokius grybus galima rinkti, kurie yra nuodingi“, – šnekėjo specialistas.

Alternatyva – dviračiai

Miesto gyventojai, vykdami grybauti, gali rinktis vieną ekologiškiausių transporto priemonių – dviratį. Pasirinkę tokį kelionės būdą miestiečiai ne tik pasirūpins savo sveikata, bet ir gamta. Miškuose bus daug mažiau išvažinėtų keliukų ir oras bus grynesnis.

Eduardas Vaitkevičius optimistiškai patarė visiems piliečiams būnant gamtoje kuo dažniau prisiminti Marijono Mikutavičiaus dainą „Aš tikrai myliu Lietuvą“ ir susimąstyti, kokioje nuostabioje šalyje gyvename.

www.alfa.lt

Komentarai

+5 #2 blefas 2011-08-23 12:13

taip tai tiesa,nereikia kazkur toli keliauti uztenka tik ieit i miska kur buvo kertamas ar dar ir dabar kerta.Tai baisu net paziuret i kvartalines nei praeit nei pravaziuot(visk a tai maciau KEDAINIU RAJ.MISKOSE)SIAUBAS O NE MISKAI po tokiu kirtimu vargu ar ir po 500 metu visa tai atsistatys....LABAI GAILA

+7 #1 saratnig 2011-08-23 10:16

Manau,kad turėtume atkreipti dėmesį ir į miško kirtėjų veiklą.Kertama ir vežama ištisus metus.Turbūt nereikia net pasakoti kuo tampa gražiausi miško keliukai,linijo s ar aikštelės kada, ypač po lietaus ,jais praropoja pakrautas Volmet-as.Susidariau nuomonę,kad šitų gamtos žalojimo atvejų niekas nekontroliuoja.

Atnaujinti komentarus
RSS prenumerata

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu

Prisijungusių narių nėra...