Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Kupiškėnas neilgai džiaugėsi radiniu, kokio Lietuvoje nebuvo aptikta daugiau kaip pusšimtį metų. Seniai išnykusio žvėries tauro ragus iš ežero ištraukęs ekskavatorininkas kitądien sulaukė policijos. Radinys buvo konfiskuotas.

Ekskavatorininkas Algis Neiberka praėjusį penktadienį dirbo Kupiškio rajone esančio Skapiškio ežero pakrantėje. Staiga jis pastebėjo prie pat kranto iš vandens kyšantį kažkokį daiktą – tarsi storą šaką. Išlipęs iš ekskavatoriaus vyras trūktelėjo už jos galo. Iš vandens išniro didžiuliai nematyto gyvūno ragai. Nuplovęs nuo jų dumblą, A.Neiberka suprato tapęs išskirtinio radinio šeimininku. Tačiau jis tiktai vakar iš žurnalistų sužinojo, kokio gyvūno galvą kadaise puošė jo aptikti ragai.

Už ragus siūlė 1000 litų

Sužinoję apie nematytus ragus, sujudo aplinkinių kaimų gyventojai. Ne vienas norėjo juos nufotografuoti ar bent akies krašteliu į juos dirstelėti.

Kaipmat atsirado ir pirkėjas. „Vienas čia dirbęs kaunietis man pasiūlė parduoti ragus už 1000 litų. Bet aš nesutikau, norėjau pats juos turėti”, – vakar „Lietuvos rytui” pasakojo A.Neiberka.

Jis pridūrė, kad tie patys kauniečiai esą matė netoliese besivoliojantį nematyto gyvūno žandikaulį. Tačiau vėliau jo niekas neberado.

Radinį konfiskavo policija

Netoli Kupiškio esančioje Noriūnų gyvenvietėje gyvenantis A.Neiberka neilgai puikavosi savo radiniu. Dabar jis džiaugiasi, kad penktadienį grįžęs iš darbo dar spėjo šalia jo nusifotografuoti.

Šeštadienio rytą ekskavatorininką surado policijos įgaliotinis. Jis surašė protokolą ir pareikalavo atiduoti ragus – esą jie yra saugotina valstybės nuosavybė. Noriūniškis nenoriai atsisveikino su įspūdingu radiniu.

„Mus pasiekė informacija, kad vertingam istoriniam radiniui ieškoma pirkėjo. Žinoma, kad keliems žmonėms buvo siūloma pirkti ragus.

Tačiau 1000 litų suma radusiam vyrui pasirodė per maža, jis tikėjosi gauti daugiau”, – sakė Kupiškio rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Linas Dovydėnas.

Patvirtino, kad tai tauro ragai

Netrukus neregėtas radinys atsidūrė policijos komisariate. Pareigūnai jį išmatavo.

Atstumas nuo vieno rago galo iki kito siekia 75, o per išlenkimą – 85 centimetrus. Kaktos raginės dalies plotis – 28 centimetrai.

Trofėjų apžiūrėję medžiotojai nusprendė, kad tai gali būti jau išnykusio žvėries tauro ragai.

Pirmadienį L.Dovydėnas susisiekė su Lietuvos nacionalinio muziejaus specialistais. Jiems buvo nusiųstos radinio nuotraukos.

Jas apžiūrėję archeologai patvirtino, kad tai tikrai yra prieš kelis šimtus metų išnykusio tauro ragai.

Skapiškio radinys – vertingas

„Tauro ragai – itin retas radinys. Jį net būtų galima vadinti sensacingu.

Policijos pareigūnai pasielgė labai teisingai, kad sustabdė vertingo radinio pardavimą. Jau ir taip dėl juodųjų archeologų netenkame daugelio istorinių vertybių.

Reikėtų šioje vietovėje atlikti išsamesnius archeologinius tyrimus. Tikėtina, kad ten glūdi daugiau vertingų radinių. Tačiau mus stabdo pinigų stygius. Jų neužtenka net benzinui”, – kalbėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos skyriaus vedėja Eglė Griciuvienė.

Šiame muziejuje eksponuojamas vienas tauro ragas. Jis buvo rastas kelių tūkstantmečių senumo gyvenvietėje, atkastoje prie Šventosios.

Į klausimą, kokia pinigų suma būtų galima įvertinti Skapiškio ežero radinį, E.Griciuvienė nesiryžo spėlioti.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus žinduolių skyriaus vedėjas Vaclovas Gedminas irgi patikino, kad tauro ragai – labai retas radinys. Šiame muziejuje eksponuojama skirtingai išsilaikiusių penkiolikos taurų ragai.

Pastarąjį kartą Lietuvoje tauro ragai buvo aptikti daugiau nei prieš šešis dešimtmečius – 1953 metais.

Pastatys informacinę lentą

Skapiškio ežero pakrantėje įrenginėjamas viešas paplūdimys. Iš pradžių iš ežero dugno buvo siurbiamas dumblas, vėliau lyginama pakrantė ir pilamas smėlis.

„Prieš pradėdami darbus slapta tikėjomės radinių. Na, jei ne Maironio apdainuoto varpo, tai bent karo metais nuskendusio tanko. Apie tai jau nuo seno apylinkėse sklinda kalbos.

Tačiau tauro ragų tikrai nesitikėjome”, – vakar kalbėjo Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius.

Jis patikino, kad siekiant įamžinti retą radinį šioje vietoje bus pastatyta informacinė lenta.

Žmonės, kurie pasirūpino, kad tauro ragai neatsidurtų privačių kolekcininkų rankose, svajoja juos matyti Biržų krašto muziejuje.

Vargu ar gali tikėtis atlygio

Lietuvoje apie istorinius ir archeologinius radinius būtina pranešti valstybei. Jų negalima pasisavinti. Už rasto lobio, didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės pasisavinimą gresia viešieji darbai, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Įstatymas numato, kad laiku pranešus apie vertingą istorinį radinį jį aptikusiam žmogui turi būti atlyginta. Atlyginimo dydis numatomas muziejaus ir vertybę radusio žmogaus pasirašytoje sutartyje.

Šiuo metu Kupiškio rajono policijos komisariate pradėtos tirti Skapiškio ežere aptikto radinio aplinkybės. Istorinę vertę turintys tauro ragai konfiskuoti.

„Kadangi žmogus, užuot pagal įstatymus pranešęs policijai apie savo radinį, ėmė jį pardavinėti, jis negalėtų tikėtis jokio atlygio. Žiūrint geranoriškai, gal ir bus leista A.Neiberkai pasikalbėti apie tai su savivaldybe”, – aiškino Kupiškio policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus viršininkas L.Dovydėnas.

Taurai išnyko prieš šimtus metų

Tauras (lot. Bos primigenius) yra išnykęs dykaraginių žinduolių būrio jaučių pošeimio gyvūnas. Marienburgo pilies skolų knygose rašoma, kad 1399–1409 metais taurai gyveno Rytprūsiuose ir Lietuvoje.

1529 metų Pirmasis Lietuvos statutas nenumatė baudų už taurų medžioklę. Iš to buvo galima spręsti, kad šių žvėrių čia jau nebebuvo.

XVI amžiuje taurų buvo tik Jaktorovo girioje, esančioje netoli Varšuvos. Tačiau 1602 metais ir čia buvo likę tik keturi taurai.

Manoma, kad 1627 metais čia buvo sumedžiota paskutinė tauro patelė. Jos kaukolė šiuo metu saugoma Švedijos karališkajame ginklų muziejuje Stokholme.

Prieš kurį laiką mokslininkai manė, kad senovės raštuose minimi tauras ir stumbras yra tas pats gyvūnas. Tačiau žymus XIX amžiaus mokslininkas profesorius Ludwigas Bojanus paskelbė apie pasaulinės reikšmės atradimą. Lygindamas išlikusius šių gyvūnų griaučius jis įrodė, kad tai – dvi skirtingos rūšys.

Kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje būta taurų, rodo ir nemažai vietovardžių – Tauragė, Tauragnai, Taurai, Taurakiemis.

V.Petrauskienės nuotr.
Nuotraukoje: Kupiškio policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininkas L.Dovydėnas

lrytas.lt