Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Žmonių baimė susidurti su nematomu žudiku pasirodė besanti tikra palaima gyvajai gamtai. Iš radiacija užterštos Černobylio zonos pasitraukus žmonėms, jų vietą abipus Ukrainos ir Baltarusijos sienos užėmė prisitaikyti gebantys gyvūnai.

Prieš 25 metus iš užterštos zonos evakavus visus vietos gyventojus, gyvūnai neilgai trukus atrado naujai atsilaisvinusius plotus.

Išaugo ne tik Černobylio apylinkėse iki tol gyvenusios populiacijos, bet užklydo ir seniai čia regėtų rūšių atstovai, tokie kaip lūšys, meškos ir didieji apuokai.

Kad ir kas būtų kalbama apie radiacijos keliamą grėsmę, Černobylio zona iki šiol nė kiek nepanaši į dykumą – iš tiesų tai yra gyvūnams vienas palankiausių gamtos rezervatų Europoje, į kurį ryžtasi keliauti tik patys drąsiausi brakonieriai.

„Neatrodo, kad gyvūnai jaustų radiaciją. Jie užima teritoriją nepaisydami radiacinio užterštumo“, – BBC sakė radioekologas Sergejus Gaščakas.

Jo teigimu, daugybė paukščių renkasi perėti gelžbetoninio „sarkofago“, kuriuo po pražūtingo reaktoriaus sprogimo 1986 metais buvo uždengti jo griuvėsiai, viduje – itin pavojingoje aplinkoje.

„Varnėnai, balandžiai, kregždės, raudonuodegės – mačiau visų jų lizdus ir radau kiaušinių“, – pasakojo S. Gaščakas.

Teritorijoje pasklidus radioaktyvioms medžiagoms, tarp jų ir itin pavojingam plutoniui, tuo pačiu metu išnyko įprastiniai žmogaus ūkinės veiklos palydovai – herbicidai, pesticidai, pramonės ir transporto tarša, be to, atsinaujino natūralūs pelkėjimo procesai. Visa tai paskatino gyvūnus sparčiai apgyvendinti žmonių apleistus laukus, kaimus ir miestus.

Pirmosiomis savaitėmis ir mėnesiais po atominės katastrofos padėtis nelaimės zonoje buvo gerokai prastesnė. Išdegintas radiacijos, išmirė arčiausiai reaktoriaus augęs keturių kvadratinių kilometrų dydžio miškelis, vėliau pavadintas Raudonuoju mišku.

Nemažai nieko neįtariančių gyvūnų išmirė arba nustojo daugintis. Mokslininkų teigimu, neišnešiotų pelių embrionai paprasčiausiai ištirpo, o už 6 km nuo sprogusio reaktoriaus saloje likimo valiai palikti arkliai iškrito, radiacijai sunaikinus jų skydliaukes.

Toje pačioje saloje radiaciją atlaikę galvijai taip pat patyrė skydliaukės pažeidimų, tačiau vėliau pradėjo daugintis ir susilaukė stebėtinai normalių palikuonių.

Daugelis Černobylio zonoje klajojančių gyvūnų iki šiol yra pernelyg radioaktyvūs, kad juos galėtų valgyti žmonės, tačiau pagal daugumą kriterijų – visiškai sveiki.

S. Gaščakas pažymi, kad gyvūnai labai greitai įgyja padidėjusį atsparumą radiacijai. Eksperimentai Raudonajame miške parodė, kad vietoje augusių pelių radiacija beveik nebeveikia, tačiau ten pat atkėlus pelių iš mažiau užterštų vietovių iškart pastebimas neigiamas poveikis.

„Visa gyvybė atsirado ir vystėsi veikiama radiacijos“, – priminė S. Gaščakas.

Tiesa, jis pabrėžė ir tai, kad per savo darbavimosi laiką matė vos keletą mutavusių gyvūnų ir nė vieno su rimtais pažeidimais, tokiais kaip antra galva ir pan.

Gamtininkė Mary Mycio tai aiškina tuo, kad mokslininkams paprastai įdomiau stebėti populiacijos kaitą, o ne atskirų individų likimą, todėl labai tikėtina, kad užterštoje zonoje iki šiol gimsta nemažai mutavusių gyvūnų, kurie greitai nugaišta, jų dar niekam nespėjus ištirti.

Nematant kitos išeities, didelė dalis (apie 215 tūkst. ha) netinkamos žmonėms gyventi teritorijos Baltarusijoje 1988 metais buvo paskelbta radioekologiniu rezervatu, šioje teritorijoje į laisvę pradėta leisti retas gyvūnų rūšis, tarp jų – ir stumbrus bei Prževalskio arklius.

2007 metais analogišką žingsnį žengė ir Ukrainos vyriausybė.

Tai, kas žmonėms iki šiol atrodo kaip viena didžiausių visų laikų katastrofų, gyvūnams yra tiesiog natūrali jų aplinkos dalis. Juk šalia nėra žmonių – pavojingiausios ir agresyviausios gyvojo pasaulio rūšies.

Kai kurie radikalesnių pažiūrų mokslininkai, tokie kaip britas Jamesas Lovelockas, yra netgi pusiau juokais siūlę nedidelius kiekius radioaktyvių atliekų išslapstyti pažeidžiamiausiose tropikų miškų vietovėse, tikintis bent taip atbaidyti brakonierius ir nelegalius miško kirtėjus.

Kas žino, gal ir pavyktų.