Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Baltijos jūroje vis dažniau aptinkama naujų, jai nebūdingų vandens gyvūnų bei augalų rūšių, kurias mokslininkai vadina introdukuotomis, arba svetimkraštėmis. Kokią įtaką jos daro gamtai ir žmogui? Apie tai kalbamės su Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju profesoriumi Sergejumi Oleninu.

Kaip paprastai būtų galima apibūdinti introdukcijos procesą?

Augalų ir gyvūnų rūšys keičia savo gyvenamuosius arealus – nuolat vyksta tam tikri svyravimai. Kai kurie pokyčiai vyksta palengva, kai kurie būna katastrofiški, pavyzdžiui, stiprių apledėjimų laikotarpiais ar per mezozojaus krizę, kai išnyko dinozaurai. Šiuo metu vis didėjančią įtaką naujų rūšių atsiradimui „svetimose“ vietose daro žmogus.

Viskas prasidėjo labai seniai, nuo ledynmečių laikų, kai žmonės, traukdami į naujas buveines, su savimi perkeldavo ir naminius gyvulius, parazitus, sėklas. Šiandien labiausiai veikia žmonių mobilumas, prekių gabenimas į užjūrio vietoves. Vienas pavyzdžių – kiniškasis krabas, gyvenęs Geltonosios jūros upių žiotyse ir netikėtai atsiradęs Šiaurės jūros pakrantėse. Mokslininkai daro prielaidą, jog šių krabų lervutės tokį kelią galėjo nukeliauti laivų balastiniuose vandenyse.

Kaip į jūrą patenka naujos rūšys?

Su kolegomis neseniai pabaigėme Lietuvos mokslo tarybos remiamą studiją, kurioje išanalizavome, kokios svetimkraštės rūšys pateko į Lietuvą, iš kur jos atkeliavo, kokią įtaką jos daro mūsų šalies vandens ir sausumos ekosistemoms.

Baltiją šios rūšys pasiekia atsitiktinai patekusios į laivus arba vandens kanalus bei dėl sąmoningos introdukcijos. Kiti veiksniai – akvakultūra, prekyba gyvu maistu bei „ornamentinė“ prekyba, kai naujos rūšys perkamos „pagražinti“ aplinkai.

Nemažai rūšių Baltijoje atsiranda per Volgą iš Kaspijos ir Juodosios jūros, taip pat patenka per Ukrainos ir Baltarusijos kanalus. Bet kuriuo atveju atėjūnai lengvai neįsitvirtina naujoje aplinkoje – jie turi įveikti keletą vadinamųjų „filtrų“: išgyventi kelionės metu, įsikurti naujoje aplinkoje, prisitaikyti ir tik po to gali pradėti plisti. Išlieka tik stipriausi individai, tačiau, pasiekę paskutinę – plitimo – fazę, jie jau gali nevaržomai daugintis, mat kol kas neturi priešų bei parazitų.

Kokias rūšis galime aptikti Baltijos jūroje?

Tai – individai, atkeliavę iš vidutinių platumų Europos, Šiaurės Amerikos bei Azijos pakrančių ir vidinių vandenų. Pastebėjome, kad pastaraisiais dešimtmečiais didėja atogrąžų rūšių dalis, ypač sausumos ekosistemose. Jūroje daugiausia rūšių aptinkama priekrantės lagūnose (pavyzdžiui, Kuršių mariose) bei upių žiotyse. Populiariausios čionai atvykusios naujos rūšys – kiniškasis krabas, Šiaurės Amerikos daugiašerė kirmėlė, zebrinė kriauklė, spygliuotoji vandens blusa (dar vadinama tinklų maru, mat aplimpa ir stipriai sugadina žvejų tinklus), jūros gilė.

Apskaičiuota, jog iš viso šiuo metu Baltijoje aptinkama 120 naujų rūšių, iš kurių apie 30 pastebimai keičiančios aplinką ir net kenkiančios. Pagrindinės problemos, kurias sukuria invazinės rūšys, yra konkurencija dėl maisto su vietinėmis rūšimis, vietinių augalų ir gyvūnų išstūmimas, pakeistos dugno buveinės (pavyzdžiui, zebrinė kriauklė dabar yra nusėjusi trečdalį visų Kuršių marių dugno!). Žvelgiant iš kitos pusės, svetimkraštės naujos rūšys sudaro nemenką dalį mūsų maisto raciono. Mano manymu, didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose pardavinėjamos gyvos žuvys ir vėžiagyviai, turėtų būti įspėjimai, jog šie gyvūnai parduodami tik maistui, o ne paleisti į vandens telkinius.

Ar seniai Baltijoje aptinkamos invazinės rūšys?

Nuo senovės laikų. Spėjama, kad dvigeldis moliuskas (balta smėlio kriauklė) Mya arenaria į Baltiją pateko iš Šiaurės Amerikos pakrančių su vikingų laivais. Taip pat rūšių „mainai“ tarp žemynų pagyvėjo europiečiams atradus Ameriką. Vėliau, XVIII–XIX a., Prancūzijoje ir Anglijoje buvo įkurtos natūralistų bendrijos, kurios darė bandymus, siekdamos „gerinti“ gamtą ir praturtinti ją naujais gyvūnais bei augalais. Tokius bandymus sovietų laikais darė ir Lietuvos hidrobiologai.

Kokių veiksmų imamasi stabdant naujų rūšių plitimą jūrose?

Šiuo metu ruošiama Europos konvencija dėl invazinių rūšių stabdymo. Prezidentas B. Clintonas 1999 m. pasirašė įstatymą dėl invazinių rūšių JAV, panašūs įstatymai priimti Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose šalyse. Be to, jau yra paskelbta, bet kol kas dar neratifikuota Tarptautinės jūrų tarybos Balastinių vandenų tvarkymo konvencija, kurios tikslas – moderniai įrengti laivus montuojant į juos specialius balastinių vandenų valymo filtrus, kurie neleistų naujoms rūšims „keliauti“ kartu su laivais. Iš su Baltija besiribojančių šalių šią konvenciją ratifikavo Švedija.

www.alfa.lt