Baltarusijos ir Kaliningrado atominė elektrinė

Baltarusijos ir Kaliningrado atominė elektrinė - grėsmė žuvims

Trečiadienis, 27 Balandis 2011 19:36

Baltarusijos AE statybai parinkta vieta – 20 km nuo Lietuvos sienos ir apie 50 km nuo Vilniaus, o Kaliningrado elektrinė – tik 10 km nuo Nemuno. Pagal projektą Baltarusijos AE reaktoriai bus aušinami Neries vandenimis.

Spėjama, kad Kaliningrado AE reaktoriams aušinti vanduo irgi gali būti imamas iš Nemuno. Dėl to didžiausios Lietuvos upės – pagrindinės šalies žemių arterijos – bus stipriai užterštos.

Specialistai prognozuoja: dėl pakilusios vandens temperatūros labiausiai nukentės žuvys, bus sužlugdyta ES remiama Lašišinių žuvų išteklių atkūrimo programa.

Neris be lašišų?

„Kalbant apie AE grėsmes žuvivaisai, pirmiausia reikėtų įvardyti vandens temperatūros pakilimą, – sako Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vedėjas dr. Tomas Virbickas. – Lašišos gana jautrios aukštai vandens temperatūrai. Tarkime, jeigu vanduo Neryje dėl reaktorių aušinimo pašiltės vasarą pora laipsnių, gali būti pasiekta kritinė temperatūros riba ir dėl to gali pradėti gaišti lašišų jaunikliai. Praėjusi vasara buvo neįprastai karšta. Jeigu dar prisidės Baltarusijos faktorius, tai lašišos Neryje nesugebės išgyventi“.

Neigiamą poveikį žuvims mokslininkai pastebėjo ir Drūkšių ežere, kurio vandeniu buvo aušinti Ignalinos AE reaktoriai. Tyrimų duomenimis, beveik 40 proc. subrendusių žuvų neneršdavo dėl per aukštos vandens temperatūros.

Pakilusi vandens temperatūra neigiamai veikia ne tik žuvis, bet ir spartina vandens telkinio senėjimą. Pasak T. Virbicko, dėl aukštesnės temperatūros ir taršos iš Visagino Drūkšių ežere atsirado daug dumblių, vanduo tapo neskaidrus. Mokslininko nuomone, taip gali atsitikti ir su Nerimi, nes baltarusiai į Nerį išleidžia nemažai nuotekų, o kai dar vandenį pašildys, tai jo kokybė visai suprastės.

Neapsaugos ir tarptautiniai įpareigojimai

Dėl įvairių priežasčių pradėjus smarkiai mažėti lašišinių žuvų ištekliams, dar 1974 m. Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija (IBSFC) ėmėsi iniciatyvos ir pradėjo vykdyti lašišų išteklių atkūrimo planą, kurio pagrindinis tikslas – atkurti natūralią laukinių lašišų populiaciją ir padidinti lašišų produkcijos lygį mažiausiai iki 50 proc.

Pagal šią programą Lietuva įpareigota atlikti lašišų ir šlakių migracijų tyrimus, vykdyti šių žuvų stebėseną, įvertinti žuvų takų per užtvankas efektyvumą, atkurti žuvų išteklius paleidžiant į upes paaugintus šių žuvų jauniklius ar lervutes.

Lietuvoje ir buvo įkurtas Žeimenos lašišinių žuvų veislynas. Per visus savo veiklos metus ši įmonė į upes jau išleido beveik milijoną įvairaus amžiaus lašišų jauniklių ir 1,5 mln. šlakiukų.

Išleistos į natūralius vandens telkinius lašišos migruoja į Baltijos jūrą, o suaugusios grįžta neršti į tas pačias upes. Verslininkai ir žvejai mėgėjai teigia, kad lašišų ištekliai gerokai padidėję. Todėl padidinta ir jų sugavimo kvota. Šiemet leista sužvejoti 3875 lašišas.

Sudaryta ir jau vykdoma lašišinių žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos programa, numatyta plėtoti dirbtinę žuvivaisą, leisti į upes daugiau paaugintų žuvų jauniklių, nes jie geriau prisitaiko prie natūralių sąlygų ir daugiau jų išgyvena.

Tačiau žuvivaisos darbų užmojams netolimoje ateityje kyla didelė grėsmė, galinti niekais paversti visas žuvų išteklių atkūrimo programas. Tai – pradėtos statyti Astravo (Baltarusija) ir Kaliningrado, netoli Ragainės, atominės elektrinės, naudosiančios Neries ir Nemuno vandenis reaktoriams aušinti.

Liūdnos Kuršių marių žuvininkystės perspektyvos

Didelį susirūpinimą žuvininkams kelia jau pradėta rengti aikštelė Baltijos AE Kaliningrado srityje statybai. Tiksli jos vieta neskelbiama. Spėjama, kad ji bus pastatyta 10 km nuo Nemuno. Todėl tikėtina, jog šios elektrinės reaktoriams aušinti bus naudojamas Nemuno vanduo. Jeigu iš tikrųjų taip bus, tai Nemuną ištiks dar didesnė nelaimė negu Nerį.

Pasak Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vedėjo Lino Ložio, žuvų gyvenimui Kuršių mariose labiausiai pakenks vandens pašiltėjimas. Mokslininko nuomone, jau dabar dėl klimato kaitos karštu vasaros metu pražysta dumbliai, kuriais pasidengia vandens paviršius. O pūvantys šie augalai išskiria kenksmingus toksinus, nuo kurių žūsta žuvys. Kas atsitiks, kai tokiu metu į marias dar tekės karštas vanduo iš AE, sunku prognozuoti ir mokslininkams. Jeigu, kaip skelbiama, vandens temperatūra pakiltų dviem laipsniais, tai taip pat sukeltų didelių neigiamų pasekmių.

Nemunu migruoja ne tik lašišos, bet ir žiobriai, ožkos, perpelės ir kitos vertingos verslinės žuvys. Specialistams neaišku, kaip vandens pašiltėjimas paveiks migruojančių ir pusiau migruojančių žuvų išteklius.

„Mes labiausiai susirūpinę dėl lašišų, kurios labai jautrios vandens temperatūrai ir kokybei. Pasirašinėjome įvairias peticijas šalies vadovams. Šią problemą žino visi. Ji turėtų būti sprendžiama vyriausybiniu lygiu. Bet manau, kad jau niekas nepasikeis. Viskas priklausys nuo to, kaip tos AE bus eksploatuojamos. Tačiau bet kokiu atveju neigiami pokyčiai neišvengiami“,– sako dr. T. Virbickas.

Polikarpas Ragožis („Ūkininko patarėjas“)

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Ketvirtadienis, 28 Balandis 2011 22:15

Komentarai

0 #3 Rokas-2 2011-04-28 19:37

Viteli, gal pirma pasižiūrėk sąvokos "retorinis klausimas" prasmę? Apie kitus reikalus bus galima kalbėti tik po to. O mano uoslė gera, kaip ir klausa ar regėjimas, ačiū.

-1 #2 Vite 2011-04-28 02:19

Nu jo Rokuti-2 tvenk ,tverk ,statik uztvankas.BY net nauda bus vanduo vistiek vesins.O radijacija kaip sakai"pats uostisi

" jai jau tavo uosle geigerio skaitiklis.

+1 #1 Rokas-2 2011-04-27 21:16

Retorinis klausimas: o jeigu prie sienos su Baltarusija užtvenkus Nemuną, naujose "mariose" vanduo neatvėstų? Jeigu taip, tai gal vertėtų pagalvoti apie grandiozinį projekta Lietuvos pusėje ir už ES lėšas sukurti "dirbtines marias" ar išpilti pylimą palei Lietuvos-Baltarusijos sieną, kad nepatvenkti didelės teritorijos Lietuvoje? O Baltarusija tegu pelkėja ir savo atomą uosto, jeigu jai tai svarbiau. Galbūt ekologiniu požiūriu, kuris šiame straipsnyje ir akcentuojamas, naujos marios būtų mažesnė blogybė nei radioaktyvus Nemunas per visą Lietuvą?

Atnaujinti komentarus
RSS prenumerata

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu

Prisijungusių narių nėra...