Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Vilniaus medžiotojų draugija ir Nemenčinės miškų urėdija, siekdamos propaguoti Europietišką medžioklinę etiką ir kinologiją bei skatinti Lietuvos medžiotojus kuo daugiau auginti, mokyti ir naudoti sužeistų žvėrių paieškai kraujasekius, š. m. rugpjūčio 9 d. (sekmadienį) Nemenčinės miškų urėdijos Nemenčinės girininkijoje (Vilniaus rajone, Vilkoraisčio kaime, žiur. http://www.maps.lt) rengia Lietuvos kraujasekių varžybas.

Varžybų rėmėjas – UAB „Explore Baltija“ įsteigė prizus nugalėtojams. Kitų dalyvių taip pat laukia dovanos. Varžybose gali dalyvauti visų medžioklinių veislių šunys iš III, IV, V, VI (išskyrus pėdsekius), VII ir VIII FCI grupių. Varžybų rengimo dieną šunų amžius turi būti ne jaunesnis kaip 9 mėn. Pora (vedlys + šuo kraujasekis) turės sekti 8 - 16 valandų senumo ir 600 m ilgio kraujo pėdsaku (pėdsakas bus „išgulėjęs“ vieną naktį). Jam pakloti bus panaudota tik 0,25 litro t. elnio ar šerno kraujo. Varžybos vyks bet kokiu oru.
Bandymų pradžia 9 val. Registracija išankstinė, iki rugpjūčio 1 dienos, telefonu: Nr. +370 698 59 569 (Vytautas Tamošiūnas) arba e. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai (Dainius Noreika). Starto mokestis 50 litų, kuriuos sumokėsite varžybų vietoje. Į varžybas, pagal registracijos datą, pateks tik 8 poros (vedlys + šuo kraujasekis). Varžybų tvarka pridedama. Šuns vedlys privalo turėti šuns kilmės pažymėjimą, veterinarinį pasą su atžymom apie skiepus, ne trumpesnį kaip 10 metrų ilgio pavadį ir platų antkaklį.
Kviečiame dalyvauti.

Kraujasekių varžybų taisyklės

Medžioklinių šunų kraujo pėdsakų sekimo varžybos rengiamos 8 - 16 valandų senumo kraujo pėdsaku (pėdsakas privalo „išgulėti“ vieną naktį;

Varžybose gali dalyvauti visų medžioklinių veislių šunys iš III, IV, V, VI (išskyrus pėdsekius), VII ir VIII FCI grupių. Varžybų rengimo dieną šunų amžius turi būti ne jaunesnis kaip 9 mėn.

Šunys bandomi individualiai, eilę nustatant burtais. Maksimalus darbo laikas sekant 8 - 16 valandų senumo kraujo pėdsaku - 40 min.

Varžybos negali būti rengiamos esant sniego. Šunų darbą vertiną 1-3 asmenų komisija.

Komisija, priklausomai nuo atskirų darbo elementų įvertinimo ir surinktos balų sumos, gali šunų darbą įvertinti I, II, III laipsnio diplomais.

Prieš varžybų pradžią bandoma, kaip šunys reaguoją į šūvius. Šunys bijantys šūvių bandymuose negali dalyvauti.
Paaiškinimai ir nurodymai vertinimui
1. Dirbtinis kraujo pėdsako parengimas
Darant dirbtinį kraujo pėdsaką panaudojama 0,25 litro briedžio, t. elnio, šerno, danieliaus, stirnos kraujo. Neturint pakankamo kiekio žvėrių kraujo, galima naudoti žvėrių kraują atskiestą galvijų ar kiaulių krauju.
Dirbtinio kraujo pėdsako ilgis 600 metrų. Jis prasideda įbesta į žemę nulaužta šakele - ,,pašovimo vieta“. Dirbtiniai pėdsakai turi turėti 2 kampus, kurie prasideda ,,guoliu“. ,,Guolis“ daromas prakapstant miško paklotę iki žemės, jo plotas apie 0,25 m2. Pirmas daromas apie 150 metrų, antras - 450 metrų nuo pėdsakų pradžios. Pėdsakų gale dedame žvėrį ar jo kailį, kurio krauju daromas dirbtinis kraujo pėdsakas. Padėjėjas, darantis dirbtinius kraujo pėdsakus, turi būti nepažįstamas šunims.
Dirbtinis kraujo pėdsakas žymimas dažais arba popieriaus lapeliais ant medžių. Šie ženklai turi būti matomi tik atsisukus atgal. Atstumas tarp atskirų pėdsakų turi būti ne mažesnis kaip 150 metrų.
Šuns vedlys neturi būti susipažinęs su dirbtiniu pėdsaku.
2. Darbas su pavadžiu ( arba laisvai nuo 2 guolio) sekant dirbtiniu kraujo pėdsaku
Prieš varžybas šuns vedlys turi paaiškinti teisėjų komisijai, kaip šuo dirbs - su pavadžių iki pat žvėries ar laisvai nuo 2 guolio. Jei dirbs laisvai, kaip nurodys surastą žvėrį: lojimu ar sugrįžimu pas vedlį ir nuvedimu prie rasto žvėries.
Vienas iš teisėjų komandos slepiasi pėdsakų gale, kad galėtų vertinti šuns elgesį prie žvėries. Kiti du teisėjai eina kartu su šuns vedliu, prie pašovimo vietos paženklintos šakele. Užvestas šuo į pašovimo vietą turi ją paženklinti. Po vedlio komandos, turi ramiai sekti dirbtiniu pėdsaku ,,apatine uosle“ (su pavadžiu ne trumpesniu, kaip 10 metrų) iki pat galo. Jei kraujas yra ant aukštos žolės ar krūmų, šuo gali pakelti galvą. Šuo turi sekti pėdsakais ir ,,atidirbti“ visus jo kampus. Betikslis šuns sukinėjimasis ant pėdsakų yra klaida. Kitus pėdsakus kertančius dirbtinius pėdsakus šuo gali paženklinti. Jei šuo žengia kelis žingsnius jais ir pats po to pasitaiso, tai nėra klaida. Šuns darbas truputį (0.5 m) atitolus nuo pėdsako pučiant šoniniam vėjui ir nedidelių kampų kirtimas nėra klaida. Šuo turi dirbti su vidutiniškai įtemptu pavadžiu. Šuniui atitolus nuo pėdsako, kai teisėjų nuomone jis nebegali pats ištaisyti klaidos, galimas pakartotinas šuns užvedimas ant pėdsako, su teisėjų pagalba. Galimi 3 užvedimai. Kiekvienas naujas šuns užvedimas mažina įvertinimą vienu balu. Šuns vedliui yra draudžiama atsigręžti atgal ir žiūrėti į ženklus žyminčius dirbtinį pėdsaką. Kiekvienas atsigręžimas mažina įvertinimą vienu balu. Šuo, kuris užregistruotas, kad dirbs laisvai, nuo antrojo guolio turi būti paleistas nuo pavadžio, kad galėtų laisvai prieiti prie žvėries.


3. Surasto žvėries nurodymas
Priėjus prie 2 guolio šuo kuris užregistruotas, kad nurodys apie surastą žvėrį lojimu ar sugrįžimu pas vedlį, turi būti paleistas nuo pavadžio, kad galėtų laisvai prieiti prie gulinčio žvėries.
Šuo, nurodantis apie surastą žvėrį lojimu privalo greitai ir tiksliai prieiti prie žvėries 5 minučių laikotarpyje ir betarpiškai greta gulinčio žvėries loti tol kol prieis vedlys su teisėjais. Praėjus 5 minutėm nuo lojimo pradžios, vedlys su teisėjais, jiems leidus, pradeda eiti prie šuns. Jei šuo priėjęs prie žvėries ne pradeda loti (apie šuns priėjima prie žvėries ir nelojimą privalo pranešti teisėjas pasislėpęs prie žvėries - signalizuojama ragu) 2 minučių laikotarpyje, gali būti atšauktas nuo žvėries (netenka vieno balo aplojimo vertinime) ir pasiunčiamas dar kartą prie žvėries. Jei dar kartą neįvykdo šio darbo elemento, priėjęs prie žvėries nepradeda loti, jam neįskaitomas aplojimas ir papildomai atimamas 1 balas darbo su diržu vertinime.
Šuo, kuris užregistruotas, kad praneš apie žvėrį sugrįžimu pas vedlį ir nuvedimu prie rasto žvėries privalo, neilgiau kaip per 10 minučių, turį grįžti pas vedlį,. Pranešęs apie žvėrį, teisėjams prieš tai paskelbtu būdu, privesti prie žvėries. Atėjus šuniui prie žvėries ir grįžtant jam atgal, nutolus 50 metrų, pasislėpęs teisėjas signalizuoja ragu apie tai laukiančiam vedliui ir teisėjams. Jei šuo pirmą kartą neatlieka šio darbo elemento, gali būti atšauktas nuo žvėries ir dar kartą pasiųstas nuo II guolio. Tai mažina įvertinimą 1 balu. Jei šuo neatlieka užduotį antrą kartą, galimą jį paimti ant pavadžio (jei nebuvo prie žvėries, o jei buvo - tai jau užskaitomas pėdsakų praėjimas) ir prieiname prie žvėries. Tada šuo negauna įvertinimą už nuvedimą prie žvėries, be to mažinamas vienu balu įvertinimas už darbą su pavadžiu.
4. Šuns elgesys prie nukauto žvėries
Šį darbo elementą vertina teisėjas pasislėpęs pėdsakų gale. Šunys registruoti, kad dirbs su pavadžiu iki pat žvėries, paleidžiami likus iki žvėries 40 - 50 m. Šunys registruoti, kad nurodys apie surastą žvėrį lojimu ar sugrįžimu pas vedlį ir vedimu prie nukauto žvėries, paleidžiami nuo pavadžio ties 2 guoliu, kad galėtu laisvai ir savarankiškai pribėgti prie žvėries. Šuo neturi draskyti žvėrį. Sužeidimo žaizdos laižymas yra galimas. Jauni ir temperamentingi šunys gali pradėti žvėrį kandžioti. Teisėjai turi skirti ar šuo kandą žvėrį iš azarto, ar tai bandymai jį draskyti. Šunys, kurie drasko žvėrį ar bando jį užkasti - diskvalifikuojami. Jei šuo neprileidžia svetimų žmonių prie žvėries yra privalumas. Šunys, kurie po trumpo žvėries pauostymo, toliau juo nesidomi negali gauti didesnio įvertinimo kaip ,,1“ balas.
5. Šuns paguldymas laukti
Šuo gali būti paguldytas pririštas ir laisvas. Teisėjas turi paklausti šuns vedlio kaip šuo atliks šį elementą.
5.1.     Šuns paguldymas pririšus pavadžiu;
Šuo negali atsitūpti, negali loti ir neramiai elgtis, kandžioti pavadį. Po šuns paguldymo vedlys turi pasitraukti nuo šuns ir pasislėpti taip, kad šuo jo nematytų ir neužuostų. Po 15 minučių, vieną kartą iššaunama. Šuo turi nekreipti dėmesio į šūvį, ramiai gulėti kol negrįš vedlys.
5.2.     Šuns paguldymas laisvai.
Atliekama kaip ir pririšus pavadžiu. Šuns vedlys gali palikti šalia šuns pavadį.
6. Paklusnumas
Vertinama vedlio duotų komandų duotu balsu ar gestu vykdymas. Paleistas laisvai šuo po komandos turi grįžti pas vedlį ir leisti uždėti antkaklį. Pageidautina, kad tai darant, šuo atsitūptų. Šunys, kurie nesiduoda uždėti antkaklį ar bėga nuo vedlio, vertinami ,,0’’ balų. Nuvijęs žvėrį šuo per 10 min. turi grįžti pas vedlį.

Informuoja V. Tamošiūnas