Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

2005-10-12 d. IŠVADA (25(30)5)dėl Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 IR 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Reg.Nr.XP-693).(KRK-PP)

2005 m. spalio 12 d. Nr.25(30).
Vilnius

PAPILDOMO KOMITETO
I Š V A D A

dėl Lietuvos Respublikos MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO 7, 8, 11, 13 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO įstatymo projekto (XP-693)

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:Komiteto pirmininkas Jonas Jagminas; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Juozas Jaruševičius, Jonas Juozapaitis, Egidijus Klumbys, Andrius Kubilius, Saulius Lapėnas, Gintautas Mikolaitis, Bronius Pauža, Jonas Ramonas, Antanas Napoleonas Stasiškis; Komiteto vyresnysis patarėjas Romas Abugelis; Komiteto patarėjai: Albinas Brokorius, Izolda Bulvinaitė, Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas; Komiteto padėjėja Simantė Kairienė.
Kviestieji asmenys: Viktoras Rinkevičius – Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, Laimutis Budrys – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius, Rimvydas Valiulis -Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos atstovas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymai (komitetas pritarė)

Vertinant projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei juridinės technikos reikalavimais, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį medžioklės plotais yra laikomi žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad sudarant medžioklės plotų vienetus ar keičiant jų ribas, žemės sklypų, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į medžioklės plotų, patenkančių į medžioklės plotų vienetą, bendrą plotą. Taip pat projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje nustatoma, kad neatsiejamos tvirtinamo medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto dalys yra medžioklės plotų vieneto planas su pažymėtomis teritorijomis, kuriose medžioti draudžiama pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Vis gi, iš šių nuostatų nėra aišku, kokios teritorijos sudaro medžioklės plotų vienetą (ar į jo dydį įskaitomos ir teritorijos, kuriose yra uždrausta medžioti pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį); ar žemės sklypų, kuriuose savininkai uždraudė medžioti, plotas įskaitomas į minimalų 1000 ha medžioklės plotų vieneto plotą; ar medžioklės plotų vienete medžioklės plotai (t.y. teritorijos, kuriose galima medžioti) turi sudaryti ne mažiau kaip 1000 ha, ar 1000 ha gali sudaryti ir tos teritorijos, kuriose įstatymu, institucijų ar savininkų yra uždrausta medžioti.
2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad žemės sklypų savininkai apie medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą bus informuojami registruotais laiškais. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje nustatoma, kad negavus žemės sklypų savininko rašytinio reikalavimo uždrausti medžioti jam priklausančiame sklype, bus laikoma, kad žemės sklypo savininkas neprieštarauja, jog jam priklausančioje žemėje bus medžiojama. Kadangi projekto nuostatose nėra nustatytas terminas, per kurį žemės savininkas, gavęs laišką, galėtų pareikšti savo valią dėl medžiojimo uždraudimo savo žemėje, tampa neaišku, nuo kokio momento turėtų būti taikoma 8 straipsnio 12 dalies nuostata.
3. Reiktų suvienodinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje vartojamas žemės savininkų “prašymų uždrausti medžioti” ir “reikalavimų uždrausti medžioti” sąvokas.
4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatose vietoj sąvokos “galutinis sprendimas” vartoti sąvoką “sprendimas”, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
5. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarime pažymėjo, kad Medžioklės įstatyme nėra numatyta, kaip valstybė kompensuoja praradimus, kuriuos žemės savininkai gali patirti dėl to, kad Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo paneigti minėti privačios žemės, miškų, vandens telkinių savininkų, nuo 2001 m. gruodžio 29 d. iki 2002 m. liepos 20 d. pagal galiojusius teisės aktus sudariusių medžioklės plotų nuomos sutartis su kitais asmenimis (šių plotų naudotojais) teisėti lūkesčiai. Todėl, svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nereikėtų papildyti numatant teisę į nuostolių kompensavimą ir asmenims, išnuomojusiems žemės sklypus medžioklei.
6. Projektas taisytinas juridinės technikos požiūriu: įstatymo pavadinime turėtų būti įrašomi žodžiai “Lietuvos Respublikos” bei šie žodžiai ir žodis “įstatymas” turėtų būti išdėstomi atskirose eilutėse, projekto 2 straipsnio nuostatose pakaktų išdėstyti tik keičiamų keičiamo įstatymo 8 straipsnio 9 ir 10 dalių bei naujos 12 dalies redakcijas, po įstatymo tekstu turėtų būti įrašyti žodžiai “Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą” bei nurodytos asmens, pasirašančio įstatymą, pareigos (“Respublikos Prezidentas”).

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pasiūlymai (komisija pritarė)

Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XP-693) pažymime, kad jo nuostatoms taikytinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, ir ypač jos 1 Protokolo 1 straipsnis, numatantis nuosavybės apsaugą. Todėl projekte numatomi materialiniai ir procesiniai pakeitimai turi atitikti Konvencijos reikalavimus. Dėl šios priežasties norėtumėme atkreipiame projekto rengėjų dėmesį į tokias įstatymo projekto (XP-693) nuostatas:

1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatoma pakeisti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 9 dalį, kurioje numatoma, jog savininkai privalo būti informuojami registruotais laiškais apie ketinimą įtraukti jų nuosavybės teise turimą žemės sklypą į sudaromą medžioklės plotų vienetą. Manome, jog įstatyme turėtų būti numatytas protingas terminas, per kurį žemės sklypo savininkas galėtų pareikšti savo valią dėl leidimo ar neleidimo medžioti atitinkamame sklype. Taip pat tokiu atveju tampa neaišku, nuo kada pradeda galioti 8 straipsnio 12 dalis, kuri numato, kad žemės sklypo savininkui nepareiškus prieštaravimo laikoma, jog jis leidžia jį naudoti medžioklės reikmėms.
2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje numatoma pakeisti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 12 dalį, kuri numato, kad medžioti tam tikruose plotuose draudžiama, jei tai uždraudžia savivaldybės komisija, patenkinusi žemės savininkų ir suinteresuotų asmenų prašymus. Tačiau nei įstatyme, nei įstatymo projekte nenumatomas terminas per kiek laiko turėtų būti priimamas atitinkamas sprendimas. Todėl siūlytumėme nustatyti protingą terminą tokiems prašymams priimti ir išnagrinėti.

3. Piliečių, visuomeninių organizacijų, politinių partijų bei politinių organizacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, pataisos, pastabo

Linas Naudužas, žemės savininkas medžiotojas.

Gerb. Jums rašo suinteresuotas asmuo Linas Naudužas, Individualaus Medž. ploto savininkas. 2001.04.13 Joniškio aplinkos agentūroje įregistravau 246,11 ha Medž. plotą. 2002.05.14.šį plotą padidinau iki 1132 ha. Pamedžioti teko vos porą mėnesių. 2002.06.20 pasirodęs naujas Medž.Įstatymas sustabdė šią veiklą. Teko bylinėtis ir teismuose,tame tarpe dalyvauti Konstituciniame teisme,bei išbandyti šio įstatymo veikimą praktikoje.Todėl susikaupė nemažai patirties. Minėtame įstatyme ir siūlomame įstatymo pakeitimo projekte,mano giliu įsitikinimu,yra daug taisytinų dalykų:

1) Medž. Įst.22str. 2.sako:,,Medž.plotų naudotojai,naudoję plotus iki šio Įst.įsigaliojimo(...), jų naudojami plotai pripažįstami medž.plotais,(...)bei leidimai naudoti juose medž.gyvūnų išteklius išduodami laikantis medž.plotų naudojimo TĘSTINUMO...". Ten pat 22str.5.,,Medž.plotų.,naudotų iki šio ist.įsigaliojimo(...) ribos yra NEKEISTINOS (...) .‘‘ Viskas būtų logiška ir suprantama, išlieka tęstinumas, tačiau tas pats 22str.5. prieštarauja sau ir sako:,,kad ribos yra nekeistinos tik tada,jei atitinka šio Įst.8str.1dalyje keliamus reikalavimus". Realiai Lietuvoje nėra nei vieno medž. ploto, kuris atitiktų visus 8.1 keliamus reikalavimus. 8.1.1) sako:,,medž.pl. vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis ribomis,(...),tačiau negali būti nustatomos pamiške;" Tų aiškių gamtinių ribų ieškojimas ir nustatymas sudarko medž.plotus neatpažįstamai,arba juos visiškai sunaikina,kaip mano atveju . Joniškio Medž. pl. sudarymo Komisija nustatė,kad ta ,,aiški" gamtinė riba prasideda maždaug už 2km.nuo dabartinės ribos,kuri vietomis eina pamiške. Tokiu atveju, išmetus tą 2 km ruožą, nebelieka būtino 1000ha minimumo, nes toliau prasideda Latvijos Respublika ir perstumti mano plotus nebėra kur.Visiškai neargumentuotas ir nepagrįstas reikalavimas,kad riba negali būti nustatoma pamiške.Būtent pamiškė ir yra natūrali gamtinė (aiški) riba,kurios nesumaišysi,nei dieną,nei naktį.Mano asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr.20 ; Nr.207;Nr.208 ribos eina pamiške ir tai yra užfiksuota žemės sklypų kadastriniame ,bei medžioklės planuose.Manyčiau,kad toks ribų kaitaliojimas kelia sumaištį ir nesantaiką tarp medžiotojų,bei priveda net iki teismų.Žinoma daug tokių atvejų.

Komisija šiam punktui nepritarė. Argumentai: Nustatyti medžioklės plotų vienetų ribas pamiške negalima todėl, kad vykdant medžiokles tykojimo ar sėlinimo būdu, būtų pažeisti saugaus elgesio medžioklėje reikalimai. Be to kiltų konfliktai dėl padarytos žalos žemės ūkio kultūroms atlyginimo

2) Dėl siūlymo savininkus informuoti ,,tiesioginiu būdu“,t.y. registruotais laiškais. Tam ,kad uždrausti medžioti savo žemėje,medž.plotų sudarymo Komisijai siūloma pateikti žemės nuosavybės dokumentų kopijas ir pareiškimą dėl uždraudimo medžioti. Norint išvengti galimų klastojimų,Komisija privalės nustatyti pareiškimą pateikusio asmens tapatybę ir parašo autentiškumą,Reiškia savininkams neišvengiamai reikės vykti į Komisijos buvimo vietą .Be galo sudėtingas ir brangus mechanizmas. Akivaizdu,kad juo pasinaudos <1%. Tokiu būdu, įteisinus minėtą pataisą ,savininkams būtų primesta visiškai bereikalinga prievolė,juk pagal logiką,suinteresuota pusė,t.y. medžiotojai, patys nuvyksta pas savininką,kurio žemėje nori medžioti, informuoja jį ,,tiesioginiu būdu“,ir jei šalys susitaria,sudaro sutartį. Taip ir buvo numatyta 2000.04.14 Vyriausybės nutarime Nr.425. Beje dižioji dalis medžiotojų tai jau yra padarę . Nors savininkui suteikiama, daugiau teorinė,teisė uždrausti medžioti savo žemėje kitiems,teisės pats medžioti savo žemėje ,arba perleisti šią teisę kitiems, jis neįgyja..Tokiu būdu šioje žemėje negalės medžioti niekas.

Komisija šiam punktui nepritarė. Argumentai: Tiesiogiai tartis medžiotojams su žemės savininkais būtų fiziškai neįmanoma. Be to galiotų ta pati pati procedūra dėl įsitikinimo ar pilietis yra iš tiesų žemės sklypo savininkas. Projekte siūloma procedūra yra priimtina abiem pusėm.

3) 3.Medž.Įst.6str.sako:,,mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų naudojimą moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys,įgiję teisę naudoti medž. gyūnų išteklius(...),mokesčių dydis(...)apskaičiuojamas pagal medž.plotų dydį(...). Mano medž.plotus 100% sudaro privati žemė.Taigi mokestį, už medžioklę privačioje žemėje,pasisavina Valstybė,o savininkas negauna nei vieno cento…

Komisija šiam punktui nepritarė. Argumentai: Mokesčiai mokami ne už žemės sklypo naudojimą, bet už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Medžiojamieji gyvūnai – valstybės nuosavybė.

4) 22str3. sako:,,Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti medž.pl.naudotojai kartu su atitinkamu prašymuturi pateikti: 1) (...)medžioklės plotų nuomos sutartis,sudarytas su žemės sklypų savininkais ir valdytojais iki Laukinės gyvūnijos įst. pakeitimo įstatymo įsigaliojimo(2001 m. gruodžio 29 d.), t.y. ATBULINE data!!!,nes Medžioklės Įstatymas ,kaip žinia,priimtas 2002.birželio20d.,o įsigaliojo net 2002.spalio 1 d.

Komisija šiam punktui nepritarė. Argumentai: Įstatyme nustatyta norma yra pagrįsta. Atsisakius šios nuostatos, dalis medžiotojų netektų galimybės naudoti medžioklės plotus, kuriuos naudojo iki medžioklės įstatymo įsigaliojimo

5) 18str.1.sako:,,Laisvėje gyvenančių medž.gyvūnų padarytą žalą žemės,miško ir vandens telkinių sklypų savininkams ir naudotojams(...)atlygina medž. plotų naudotojai(...)“ Jeigu Valstybė deklaruoja,kad medž. gyvūnai priklauso jai,tai ir jai priklausančių žvėrių padarytą žalą turi atlyginti ne medžiotojai,o Valstybė!Jeigu žvėrys priklausytų medžiotojams,turintiems teisę žvėrį sumedžioti,tada žalą privalėtų atlyginti medžiotojai.

Komisija šiam punktui nepritarė. Argumentai: Valstybė suteikia teisę naudoti jai priklausančius išteklius medžiotojams, todėl pastarieji ir turi atlyginti žalą. Jei valstybė uždraudžia naudoti šiuos išteklius, tuomet valstybė ir atlygina žalą.

4. Valstybės institucijų, savivaldybių pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

5. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos: negauta.

6. Komiteto pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadas ir pakeisti visas medžioklės įstatymo nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu ,,už”.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Jagminas.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Nepareikšta.