Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Daugelis medžiotojų savo šėryklose dažnai mato įvairių gyvūnų pėdsakų. Jų pagalba bandoma  išsiaiškinti, kada buvo ateita, kiek atėjo, kada paliko šėryklą ir taip toliau, tačiau iš paliktų pėdsakų dažniausiai daug ko nesužinosi, todėl visa informacija apie šėryklos svečius tuo ir baigiasi...
Tačiau dabar gyvename technologijų amžiuje ir mūsų reikmėms jau yra sukurtos specialios gyvūnų stebėjimo kameros. Apie jas šįkart ir noriu jums papasakoti.

Kaip veikia šios kameros
Iš esmės, šių kamerų veikimo principas yra labai paprastas. Visose jose yra įmontuoti judesio davikliai, pavyzdžiui, nuo judesio užsidegančios lauko lempos, taip pat įmontuoti infraraudonųjų spindulių apšvietimo diodai bei vaizdo kamera, panaši į esančią Jūsų nešiojamuose kompiuteriuose. Tai gi veikimo principas toks: judesio daviklio veikimo zonoje pasirodžius gyvūnui daviklis suveikia, perduodamas signalą infraraudonųjų spindulių diodams, kurie atlieka apšvietimo funkciją, dėl to įsijungia vaizdo kamera ir gyvūnas – nufotografuojamas. Infraraudonųjų spindulių šviesa plika akimi nėra nematoma, tačiau kaip foto aparato blykstė, diodai apšviečia objektą tamsiu paros metu.

Ko reikia ir kas nebūtina
Kaip ir daugelis daiktų, kurie mus supa, gyvūnų stebėjimo vaizdo kameros turi skirtingas funkcijas bei komplektacijas. Mano nuomone, reikalingiausios funkcijos yra tokios: nuotraukoje turėtu būti rašomas jos padarymo laikas ir data, vaizdo kameros raiška turėtų būti nemažesnė nei 3 megapikselių, taip pat labai patogu kaip vaizdo kamera turi ekraną, o tai suteikia galimybę iškart peržiūrėti padarytas nuotraukas.
Daugelis gamintojų siūlo dar vieną papildomą funkciją − filmavimą. Tačiau pasižiūrėjus skirtingų gamintojų vaizdo kamerų darytus vaizdo įrašus, jų kokybė beveik nesiskiria. Skirtumas yra tik tame, jog kokybei reikšmės turi atstumas, iš kurio yra filmuojama. Jei objektas yra netoliau kaip iki 5 metrai, viskas matosi ganėtinai gerai, tačiau jei objektas yra toliau, tai tikrai neįžiūrėsite, kokio dydžio šerno iltys ar kiek atšakų elnio raguose. Taigi, ši funkcija kol kas nėra ištobulinta ir į ją nereikėtu dėti daug vilčių.
O dėl judesio daviklio, galiu pasakyti, jog neteko rasti vaizdo kameros su judesio davikliu, kuris veikia daugiau nei 25 metrų atstumu. Dažniausiai siūlomas gamintojų atstumas siekia tik 15 metrų. Iš esmės to visiškai pakanka, jei žinote, kur lankosi žvėrys.

Infraraudonųjų diodų apšvietimo principas
Tiems, kuriems sunku suprasti infraraudonųjų diodų veikimo principą (apšviečia šviesa kurios plika akimi nesimato), pasiūlysiu tuo labai paprastai įsitikinti patiems. Paimkite nuotolinio valdymo pultelį ir telefoną. Įjunkite telefono vaizdo kamerą ir nukreipkite ją į pultelio priekyje esančia diodinę lemputę. Paspaudinėkite valdymo pultelyje bet kokius mygtukus. Telefono ekrane pamatysite, jog iš pultelio lemputės sklinda balta šviesa.  Visiškoje tamsoje įsižiūrėjus į infraraudonųjų diodų blykstę, įmontuotoje kameroje suveikus diodams matosi neryški rausva dėmė, tačiau jei jus nežinote, kur reikia žiūrėti, greičiausiai neatkreipsite į tai dėmesio ir to nepastebėsite. To taip pat nepastebi ir gyvūnai, dėl to vaizdo kamerų šie visai nesibaido.
Taigi, visiems norintiems sužinoti, kas vyksta ten, kur jūsų nėra, gyvūnų stebėjimui skirtos vaizdo kameros šiomis dienomis yra vienas iš geriausių galimų sprendimų.