|
Siūlau jums paskaityti ganėtinai seną straipsni kuris parašytas 2003 m., tačiau naudingos informacijos čia yra kam aktualu gamtos apsauga ir kas norėtu tapti gamtos sergėtojais. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veikla pastaruoju metu tampa vis plačiau svarstoma tiek Aplinkos ministerijoje, tiek žiniasklaidoje. Ypač ši tema tapo taip aktuali po to kai 1999 metų vasarą pas vieną nusikalstamo pasaulio atstovą buvo rastas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimas.
Aplinkos ministras įsakymu žaibiškai sustabdė visų neetatinių inspektorių įgalinimus bei Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių nuostatų galiojimą, taip pat pavedė Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai parengti naujus nuostatus. Tai buvo ryžtingas ir, manau, teisingas žingsnis, nes iki tol neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pažymėjimai buvo išduodami bet kam, neišsiaiškinant nei kas tai per pilietis, nei kuriam tikslui jam reikalingas pažymėjimas.
Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimus galėjo išduoti bet kuris kiek aukštesnes pareigas užimantys Aplinkos ministerijos pareigūnas. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įskaitos rajonuose arba buvo tvarkomos nepakankamai arba visai nebuvo tvarkomos. Todėl tiksliau apibendrinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą iki 1999 metų praktiškai neįmanoma.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyrius, kuris koordinuoja ir kontroliuoja LR neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, tik nuo 1999 metų pradėjo tvarkyti jų įskaitą, vesti statistiką.
2002 metais neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimai suteikti 978 (2001m. – 846, 2000m. – 865) piliečiams (lentelė ir grafinis priedas ). 16 piliečių, dėl vienų ar kitų priežasčių, įgalinimai buvo panaikinti. Per praėjusius metus neetatiniai inspektoriai savarankiškai išaiškino 815 (2001m. – 940, 2000m. – 915) pažeidimų, o bendruose reiduose su valstybiniais inspektoriais 3290 (2001m. – 3160, 2000m. – 2745). Iš viso - 4105 (2001m. – 4105, 2000m. – 3660). Iš šių pažeidimų 899 (2001m. – 796, 2000m. – 562) buvo šiurkštūs. Nors 2002 metais 132 neetatiniais inspektoriais Lietuvoje buvo daugiau, negu 2001 metais, tačiau pažeidimų išaiškinta lygiai tiek pat. Teigiamas faktorius, kad šiurkščių pažeidimų išaiškinta 103 daugiau, negu 2001 metais. Kaip ir ankstesniais metais, neetatiniai inspektoriai daugiausiai dalyvavo išaiškinant žvejybos taisyklių pažeidimus (grafinis priedas). Jeigu pernai respublikoje buvo išaiškinti 5641 žvejybos taisyklių pažeidimai, tai dalyvaujant neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išaiškinti – 2397 (42,5 proc.).
Tačiau, kad ir kaip yra sugriežtinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių nuostatai ir priėmimo į NAAI tvarka, vis dėl to dar yra priimta nemažai asmenų, kurie absoliučiai nevykdo jokios aplinkosauginės veiklos. Darytina išvada, kad priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos turi kritiškiau vertinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pateiktas ataskaitas apie nuveiktą darbą. Juo labiau, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymui, neetatiniams inspektoriams, kaip ir valstybiniams, yra suteiktos socialinės garantijos ir yra numatytas jų skatinimas.
2002 metų sausio 1 dieną įsigaliojo LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Šiame įstatyme yra numatytos socialinės garantijos ne tik valstybiniams, bet neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, tiksliau apibrėžtos neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės ir pareigos, numatytas materialus inspektorių skatinimas.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, yra paruošta neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarka, priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarka, priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius egzaminų programa. Taip pat paruošta nauja neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimo forma (priedas).
Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius yra Lietuvos Respublikos pilietis visuomeniniais pagrindais padedantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, aplinkos ministro įsakymais, šia tvarka bei aplinkos apsaugos pareigūnų su kuriais dirba, nurodymais.
Pagrindinis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:
1.tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
2.aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją;
3.surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas;
4.įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, taip pat dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus;
5.kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar pasekmėms likviduoti.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektorių pareigos:
1.nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją privalo imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;
2.pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;
3.išaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, ne vėliau kaip per 3 dienas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento, privalo perduoti aplinkos apsaugos valstybinėms kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus;
4.laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, patikėtas užduotis atlikti laiku ir tiksliai.
5.Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami savo funkcijas, privalo gerbti ir užtikrinti žmogaus teises bei laisves.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos organizavimas
1.Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių išvykos (reidai) fiksuojami neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos žurnale. Jame turi būti šie įrašai: neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, savarankiškai vykstančio atlikti savo funkcijų, vardas pavardė, pažymėjimo Nr., išvykos (reido) tikslas, pradžia ir pabaiga, išvykos vieta, kartu vykstančių piliečių vardai ir pavardės, išvykos (reido) ataskaita.
2.Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius prieš savarankiškai vykdamas į išvykas (reidus), apie tai privalo pranešti jį kuruojančiam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, nurodydamas išvykos (reido) tikslą, datą, vietą ir kartu vykstančius piliečius. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas tai pažymi neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos žurnale, tai patvirtindamas savo parašu. Jeigu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pranešimą apie neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus išvyką gavo po darbo valandų, poilsio ar švenčių dienomis, apie tai pažymi žurnale pirmą darbo dieną, sekančią po nedarbo dienos.
3.Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius po išvykos (reido) kaip galima greičiau informuoja jį kuruojantį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną apie darbo rezultatus ir išvykos (reido) pabaigą.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad Lietuvos neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi daugiausiai galių iš visų Pabaltijo respublikų visuomeninių aplinkos apsaugos inspektorių. Estijoje iš viso yra panaikinti visuomeniniai aplinkos apsaugos inspektoriai, Latvijoje – gali veikti tiktai kartu valstybiniais.
4.Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę bei tikrindami, ar teisėtai naudojami gamtos ištekliai, privalo:
a.prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti teises patvirtinantį dokumentą ir nurodyti patikrinimo priežastį;
b.asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;
c.nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę, pareigą nutraukti pažeidimą;
d.nustatęs pažeidimą, nustatyta tvarka, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš tai išaiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teises ir pareigas, bei pateikti jį asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti ir jį pasirašyti;
e.ne vėliau kaip per 3 dienas nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento, perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinį teisės pažeidimo protokolą, paimtus iš pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, taip pat dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius.
5.Jeigu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius vykdo savo funkcijas kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, tai pažymima 1 punkte nurodytame žurnale arba agentūros (inspekcijos) reidų registravimo žurnale.
6.Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija kaupia ir analizuoja visos šalies neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos rezultatus ir teikia metodinę pagalbą regionų aplinkos apsaugos departamentams, organizuojant neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą.
Kiekvienais metais iki sausio 15 dienos regionų aplinkos apsaugos departamentai pateikia Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai duomenis už praėjusiais metais neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, įrašytų į jų įskaitą, aplinkosauginę veiklą, užpildydami nustatytos formos lentelę (1 priedas).
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos
1.Valstybė išmoka vienkartinę pašalpą neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui, jei jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jis tapo:
a.I grupės invalidu – 50 MGL dydžio – (dabar 6250 Lt);
b.II grupės invalidu – 40 MGL dydžio – (5000 Lt);
c.III grupės invalidu – 30 MGL dydžio – (3750 Lt).
2.Prašymą išmokėti vienkartinę pašalpą neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius ar jo įgaliotas asmuo turi pateikti Aplinkos ministerijai ne vėliau kaip per vienerius metus nuo invalidumo nustatymo (suteikimo) dienos.
Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius (ar jo įgaliotas asmuo) prie prašymo turi pateikti aplinkos apsaugos institucijos, kuri jam suteikė įgalinimus, surašytą nustatytos formos aktą apie nelaimingą atsitikimą ir Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą apie neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus sveikatos pakitimus, sužalojimo laipsnį ir darbingumo sumažėjimą.
3.Jeigu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, atlikdamas neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, žuvo, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 100 MGL (12 500 Lt) dydžio vienkartinė pašalpa.
4.Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus, atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, vienkartinė pašalpa išmokama pagal 3 punkte nurodyto(-ų) asmens(-ų), ne vėliau kaip per vienerius metus Aplinkos ministerijai pateikus dokumentus: prašymą, aplinkos apsaugos institucijos, kuri jam suteikė įgalinimus, surašytą nustatytos formos aktą apie nelaimingą atsitikimą ir mirties liudijimą arba patvirtintą jo nuorašą.
Įstatyminis(-iai) įpėdinis(-iai) ar asmuo(-ys), turintys gauti vienkartinę pašalpą, prie prašymo turi pridėti asmens tapatybę ir teisę gauti vienkartinę pašalpą įrodančius dokumentus ir jų patvirtintas kopijas.
5.Pašalpos nemokamos, jeigu:
a.neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius žuvo ar susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą;
b.neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
c.neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;
d.neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės vairuoti;
e.neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar kitų veiksnių nesusijusių su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijų vykdymu.
6.Sprendimas dėl vienkartinės pašalpos išmokėjimo turi būti priimtas Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos per 1 mėnesį nuo visų nurodytų dokumentų gavimo.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas.
Pagal LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą, aktyviai dirbantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti materialiai skatinami. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija aplinkos ministerijai svarstymui yra pateikusi Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių bei kitų piliečių, suteikiančių vertingą gamtosauginę informaciją skatinimo tvarką. Kaip pavyzdį galiu pateikti, jog yra siūloma, kad asmenys, suteikę vertingą informaciją, savarankiškai ar kartu su valstybiniais aplinkos apsaugos inspektoriais dalyvavę išaiškinant neteisėtą žvejybą ar vandens gyvūnų gaudymą naudojant elektros energiją, ultragarsą, nuodingąsias, sprogstamąsias medžiagas, sprogmenis bei kitas žuvų masinio naikinimo būdus būtų premijuojami iki 1000Lt už kiekvieną atvejį.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių atsakomybė.
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarka
Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarka nustato piliečių priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimų pratęsimo, įskaitos vedimo ir atsiskaitymo už neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą tvarką ir yra privaloma institucijoms, įgaliotoms suteikti asmenims neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimus.
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija kaupia ir tvarko informaciją apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą respublikoje.
Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos
1.Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisiją sudaro komisijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du nariai.
2.Institucijos, suteikiančios galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos pirmininką ir narius įsakymu skiria aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas.
3.Regionų aplinkos apsaugos departamentų priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijų pirmininkus ir narius įsakymu skiria regionų aplinkos apsaugos departamentų direktoriai.
4.Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijų sprendimai skundžiami aplinkos ministrui.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimų suteikimas
1. Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, neturintys teistumo už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus , taip pat, piliečiai, kurių atžvilgiu nėra įsigaliojęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus ar nusikaltimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, norintys saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, išlaikę egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą.
2. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduodami jų galias patvirtinantys aplinkos ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimai. Juos išduoda aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko teikimu bei regionų aplinkos apsaugos departamentų direktoriai.
3.Asmenys, norintys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, įgaliotos išduoti pažymėjimą institucijos vadovui pateikia:
- motyvuotą prašymą suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimus;
- aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno rekomendaciją;
- asmenybę patvirtinančio dokumento kopiją;
- dvi nuotraukas (3x4 cm formato).
4.Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai piliečiams suteikiami tik Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko ar regionų aplinkos apsaugos departamentų direktorių sudarytoms komisijoms patikrinus ir nustačius, kad kandidatas į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius yra susipažinęs su įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą, ir gali vykdyti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas.
5.Įgalinimai suteikiami ar pratęsiami vieneriems einamiems metams.
6.Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos posėdžio, regionų aplinkos apsaugos departamentai pateikia Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai duomenis apie piliečius, kuriems suteikti ar pratęsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimai, užpildydami nustatytos formos lentelę.
7.Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai panaikinami įgaliotos išduoti pažymėjimą institucijos vadovo įsakymu:
a.paties neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus prašymu;
b.dėl piktnaudžiavimo suteiktais įgalinimais;
c.dėl neetatinio inspektoriaus vardo diskreditavimo, netekęs institucijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir gavus jos motyvuotą siūlymą;
d.įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar teismo nutarčiai (sprendimui) ar nutarimui administracinėje byloje už šios veikas numatytas 1 punkte;
e.kitais atvejais, kai neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus veikla nesuderinama su jo statusu.
8. Regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovų sprendimas dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimų panaikinimo gali būti apskųstas aplinkos ministrui.
9. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai dalyvaujantiems aplinkosauginėje veikloje, suteikti įgalinimai gali būti nepratęsiami.
10.Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai įgalinimus turi institucijos, išdavusios pažymėjimą, kontroliuojamoje teritorijoje. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įgalinimus turi neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kuriems įgalinimus suteikė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas.
Piliečių priėmimas į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius
1.Piliečiai, norintys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, kreipiasi į Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininką ar regionų aplinkos apsaugos departamentų direktorius, užpildydami nustatytos formos prašymą.
2.Gavus prašymą, esant reikalui, patikrinama, ar nėra aukščiau numatytų aplinkybių, dėl kurių pilietis negali tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi.
3.Ne vėliau kaip per mėnesį nuo piliečio prašymo priimti į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius pateikimo, skiriamas priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos posėdis, kurio metu kandidatas į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius laiko egzaminą pagal aplinkos ministro patvirtintą programą.
4.Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisijos posėdis protokoluojamas. Protokolą pasirašo visi komisijos nariai.
5.Laikoma, kad pilietis yra išlaikęs egzaminą jeigu atsakė į didesnę dalį pateiktų klausimų ir už tai, kad jam būtų suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai, balsavo daugiau kaip pusė komisijos narių. Jeigu komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
6.Ne vėliau kaip per dešimt dienų po komisijos sprendimo, kad pilietis gali tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, jam išduodamas nustatyto pavyzdžio pažymėjimas.
7.Pažymėjimas išduodamas einamiems metams ir galioja iki gruodžio 31 d.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimų pratęsimas
1.Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai prieš suteiktų jiems įgalinimų termino pasibaigimą grąžina jiems išduotą pažymėjimą ir atsiskaito už aplinkosauginę veiklą jiems įgalinimus suteikusiai institucijai.
2.Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai už aplinkosauginę veiklą atsiskaito užpildydami nustatytos formos ataskaitą (3 priedas).
3.Piliečiai, norintys, kad neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai jiems būtų pratęsti, apie tai pažymi ataskaitoje.
4.Kartu su ataskaita už aplinkosauginę veiklą neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius pateikia ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno išvadą apie neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus veiklą ir rekomendaciją dėl įgalinimų pratęsimo.
5.Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius komisija, pasibaigus einamiems metams, per 10 darbo dienų priima sprendimą dėl įgalinimų pratęsimo. Komisijos posėdis protokoluojamas.
6.Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai pratęsiami, jeigu už tai balsuoja daugiau nei pusė komisijos narių. Jeigu komisijos narių balsai pasiskirstė po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
7.Jei piliečiui neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai nepratęsiami, dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimų pakartotino suteikimo, jis gali kreiptis ne ankščiau kaip po metų, o įgalinimai suteikiami tik išlaikius egzaminą pagal aplinkos ministro patvirtintą programą.
Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įskaitos tvarkymas
1.Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai tvarko neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įskaitą, paskiria atsakingus darbuotojus už įskaitos vedimą ir tvarkymą.
2.Piliečiams, pateikusiems prašymus tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, užvedamos asmens bylos.
3.Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus asmens byloje kaupiami šie dokumentai:
nustatytos formos prašymas suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimus;
komisijos posėdžių dėl neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimų suteikimo arba pratęsimo protokolai;
neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus aplinkosauginės veiklos ataskaitos;
neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimai, kurių galiojimas yra pasibaigęs, jeigu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius juos grąžina;
duomenys apie neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimų pratęsimą, išduoto pažymėjimo numeris ir išdavimo data;
kita medžiaga ar dokumentai susiję su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus veikla.
4.Atskiroje byloje kaupiama medžiaga piliečių, kuriems neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai nebuvo suteikti, nepratęsti, sustabdyti ar panaikinti.
5.Regionų aplinkos apsaugos departamentai operatyviai informuoja Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją apie neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių padarytus pažeidimus ir sustabdytus ar panaikintus jų įgalinimus, kuri savo ruoštu informuoja institucijas, įgaliotas išduoti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pažymėjimus.
VAAI inspektorius Vaidas Jusis
Šiek tiek įstatimų
VI SKYRIUS
NEETATINIAI APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAI
44 straipsnis. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę padeda vykdyti visuomeniniais pagrindais veikiantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkai – neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
45 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos pagrindai
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Aplinkos apsaugos įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, su kuriais dirba, nurodymais.
46 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždaviniai
Pagrindinis neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių uždavinys – teikti visokeriopą pagalbą institucijoms ir pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
47 straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais
Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje, neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, taip pat kuriems per paskutinius vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, norintys saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, išlaikę egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
48 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galių suteikimas
1. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams galios suteikiamos vieneriems metams. Priėmimo į neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius tvarką nustato aplinkos ministras.
2. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams išduodami jų galias patvirtinantys aplinkos ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimai.
3. Pažymėjimus išduoda Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai.
4. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija suteikia galias neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams veikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Regionų aplinkos apsaugos departamentai suteikia galias veikti jų kontroliuojamoje teritorijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
49 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos
1. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kontroliuodami, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:
1) nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;
2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;
3) išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, taip pat kitų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2075, 2004-03-23, Žin., 2004, Nr. 50-1636 (2004-04-06)
50 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės
Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:
1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
2) aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją;
3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas;
4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus;
5) kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar pasekmėms likviduoti.
51 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių skatinimas
Aktyviai dirbantys neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai aplinkos ministro nustatyta tvarka gali būti materialiai skatinami.
52 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos 1. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jis tapo: 1) I grupės invalidu – 50 MGL dydžio; 2) II grupės invalidu – 40 MGL dydžio; 3) III grupės invalidu – 30 MGL dydžio. 2. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 100 MGL dydžio vienkartinė pašalpa. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pašalpų išmokėjimo atvejus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 53 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių atsakomybė
1. Neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nedalyvaujantiems arba neaktyviai dalyvaujantiems aplinkos apsaugos kontrolės veikloje, suteiktos galios gali būti nepratęsiamos.
2. Inspektoriams, piktnaudžiaujantiems suteiktomis galiomis, vykdantiems veiklą, nesuderinamą su neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus statusu, suteiktos galios atšaukiamos. 3. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, viršiję jiems suteiktas galias, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
|