Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Beveik visi Lietuvos medžiotojų įsigyja graižtvavamzdžius šautuvus. Tai labai gerai! Niekaip negaliu sutikti su tais, kurie tvirtina, kad naudodami tobulus medžioklinius ginklus ir šaudmenis, mes savo medžioklės plotuose išnaikinsime žvėris. Labai sėkmingai tą galima padaryti ir paprastais lygiavamzdžiais ar net ir be jų. Niekas nesuskaičiavo, kiek gyvūnų išnaikinama kilpomis. Progresas yra neišvengiamas. 
Mūsų ginklų parduotuvėse yra didelis graižtvavamzdžių medžioklinių ginklų pasirinkimas. Jie labai skiriasi savo paskirtimi, kaina, panaudojimu šoviniu. Tačiau dabar norėčiau panagrinėti šiek tiek kitokią temą, kuri, kaip parodė ilgametė praktika, yra aktuali tiems medžiotojams, kurie jau turi medžioklinius graižtvavamzdžius ginklus. Glaustai išdėsčius tai būtų taip, kaip medžiotojui, turinčiam graižtvavamzdį šautuvą, kuriam naudojami atitinkamo tipo šaudmenys, parinkti šovinio kulkos svorį, norint sėkmingai sumedžioti vienos ar kitos rūšies žvėrį. Čia medžiotojui kyla labai daug neaiškumų. Pavyzdžiui, labai populiaraus medžioklinio graižtvinio šovinio 30-06 Springfild gamintojai juos gamina su 24 įvairių tipų kulkomis. Kiekvieno tipo kulkos gaminamos keleto skirtingų svorių. Taip pat yra ir su kitais mūsų krašte įprastais graižtvavamzdžių šautuvų šoviniais, kaip 308 Winchester 7x65R, 8x57R. 7x57R ir pan. Nesigilindami į graižtvavamzdžių šautuvų šovinių kulkų lipus, kalbėsime apie kulkos svorį, jos greitį ir medžiojamo žvėries kūno svorį. Kaip žinome, to paties tipo šovinyje panaudojus lengvą kulką, jos greitis gana didelis, panaudojus sunkią - greitis esti daug mažesnis.

Lengvos ir sunkios kulkos
Sunkios kulkos, atsimušusios į žvėries kūną, stipriai jį pažeidžia, ypač jeigu kulka pataiko į gyvybinius organus (širdį, stambias kraujagysles, smegenis). Sužalojimai būna dar didesni, jeigu kulka pataiko į stambius kaulus (stuburą, mentę, galvą). Tačiau tokios kulkos efektyvumas mažas, jei ji pataiko į žvėries žarnyną ar plaučius.
Lengvos kulkos, kurių greitis daug didesnis negu sunkių, atsimušusios į žvėries kūną sukelia vadinamąjį hidraulinį šoką, kuris pažeidžia visus organus. Tokių kulkų efektyvumas labai didelis, jei jos pataiko į kaulus, tačiau pataikius ir į žarnyną, kepenis, inkstus, žvėris paprastai nukaunamas dėl minėto hidraulinio šoko. Lengvų kulkų, pataikiusių į plaučius, efektyvumas mažas. Plaučiuose esantis oras slopina hidraulinio šoko poveikį.
Įdomų atsitikimą aprašo prancūzų žurnalas „Le Chasseur Francais". Straipsnio autorius, tykodamas stambaus šerno, savo karabiną užtaisė Winchester firmos gamybos šoviniu 30-06 Spr. su 14,3 g svorio „Silvertip" tipo kulka. Šios kulkos pradinis greitis 730 ml s. Tačiau šauti teko ne į stambų šerną, o į 20-30 kg šernioką maždaug iš 15-20 m atstumo. Taikyta buvo į korpuso vidurį. Pagal visus šovinio ir šūvio duomenis šerniokas turėjo būti nukautas vietoje, o jo kulinarinio panaudojimo galimybės labai menkos. O iš tiknnų įvyko visiškai kitaip: kulka, perskrodusi kūną, nepalietė jokių gyvybei svarbių organų ir nusinešė visą kaunamąją energiją. Šernas buvo tik lengvai sužeistas. Medžiotojas jį persekiojo apie 2 km ir tik taką užvertęs medis padėjo jį surasti ir pribaigti.
Visiškai kitaip būtų buvę, jei šautuvas būtų užtaisytas šoviniu su lengva 8-9 g kulka. Dėl didelio tokios kulkos greičio ir hidraulinio šoko šėmas būtų nukautas vietoje.

Kulkos greitis
Kyla klausimas, kokias kulkas laikyti „lengvomis ir greitomis", o kokias „sunkiomis ir lėtomis"? Hidraulinis šokas, kurį sukelia lengva kulka, yra patiriamas tada, kai kulkos greitis prieš atsimušant į taikinį yra 800-850 m/s. Kolektyvinėse medžioklėse su varovais tokį greitį kulka privalėtų turėti maždaug 70 m atstumu nuo šaulio. Medžiojant tykojant tokį greitį kulka privalėtų turėti maždaug 150 m atstumu nuo šaulio.
Jeigu kulkos greitis susiduriant su taikiniu yra apie 950 m/s, galimas ir kitoks - neigiamas efektas. Kulka, atsimušusi į žvėries kūną, labai smarkiai deformuojasi, praktiškai sutrupa į mažus gabalėlius, palieka kūne tik paviršutinę žaizdą ir nesukelia hidraulinio šoko.
Apibendrinus būtų galima pasakyti, kad medžiojant kolektyvinėje medžioklėje su varovais, naudotinos kulkos, kurių pradinis greitis 800-950 m/s, o tykojant - 900-1100 m/s. Medžiotojai, kurie noriau naudoja sunkias kulkas, turėtų žinoti - jeigu kulkos greitis, pataikius į taikinį, yra mažesnis nei 600 m/s, ji gali labai mažai deformuotis, nepriklausomai nuo tipo. Šūvio efektas bus tikrai mažas.
Kolektyvinėse medžioklėse rekomenduotina šaudyti kulkomis, kurių pradinis greitis ne mažesnis nei 650 m/s. o tykojant - 750 m/s.

Kolektyvinės medžioklės varant ir medžioklės tykojant
Kokiomis kulkomis šaudyti - „lengvomis" ar „sunkiomis" - priklauso nuo sąlygų, žvėries svorio ir atsparumo žaizdai.
Medžiojant stirnas tykojant 3,6 g kulka laikoma „lengva", o 8 g - „sunkia". Medžiojant stirnas varant, „lengva" kulka svers 6 g, o „sunki" -10 g.
Medžiojant elnius ir šernus tykojant, „lengva" kulka sveria 6,5 g, o „sunki" - 13 g Medžiojant varant „lengva" kulka sveria 9 g, o „sunki" - 18 g.
Sunkiausia nuspręsti, kokias kulkas naudoti, kai medžioklėje vienu metu gali tekti šauti stirną, šerną, elnią. Tokiu atveju medžiojant su varovais, tinkamiausios „greitos" kulkos - 8-10 g, „lėtos" kulkos -12-16 g. Tuos pačius žvėris medžiojant tykojant tinkamiausios „greitos" kulkos svers 6,5-9 g, o „lėtos"-11-13 g.
Medžiotojams gali kilti noras naudoti vidutinio svorio ir vidutinio greičio kulkas. Tačiau yra daug faktų, kai kolektyvinėse medžioklėse su varovais, šaudant vidutinio svorio 11 -11,5 g kulkomis 7x64, 7x65R, labai daug žvėrių sužeidžiama, o medžiotojai nesugeba jų surasti ir šie veltui gaišta.
Medžiotojams gali kilti klausimas - o kodėl nešaudyti „sunkiomis ir greitomis" kulkomis? Tokiais šoviniais, kaip 8x68S, „300 Winchester Magnum", „300 Weatherby Magnum"? Viskas išties būtų labai puiku, bet tik medžiojant suaugusius stambius šernus ir elnius. Tokiais šoviniais medžioti jaunus čia paminėtus žvėris, o tuo labiau stirnas, tai netikslinga, nes žvėrys labai sužalojami ir maistui tampa nebetinkami.
Todėl norom nenorom tenka rinktis, kada kokia kulka šauti. Panagrinėjus kitų šalių medžioklės specialistų nuomones galima konstatuoti, kad medžioklėse tykojant tikslinga naudoti šovinius 7x64,7x65R. 7x57R, .308 Winchester, 30-06 Spr. su 10,5-11,5 g kulkomis. Kolektyvinėse varyminėse medžioklėse tikslinga naudoti šovinius 8x57JRS su 12-13 g „356 Winchester" arba 35 Whwlwn su 13-16,2 g, arba 9,3x62. 9.3x74R su 15-16 g kulkomis. Tačiau reikėtų priminti, kad medžiokliniai ginklai, šaudant tokio tipo šoviniais, yra daug sunkesni, o ir atatranka gana skaudi. Nereikėtų pamiršti, kad dažniausiai šie ginklai būna su optiniais taikikliais. Esant didelei atatrankai, galimas skaudus optinio taikiklio smūgis į antakį. O taip pasitaiko neretai.
Tokie būtų pamąstymai apie šią problemą. Norėtųsi sužinoti kitų medžioklės specialistų nuomonę ir diskusiją šia tema tęsti.

Diskusijos apie graižtvavamzdžių  šautuvų šovinius

Pagal užsienio spaudą paruošė
Gedvydas Petelis
Šaltinis žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė“ 2001 m.