Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Iš karto noriu atsiprašyti medžiotojų, kuriuos gerbiu, už aštrokai dėstomas mintis, bet manau, jos šiame straipsnyje jos nėra tendencingos. Tiesiog negerovės Lietuvos medžioklės ūkyje pastaraisiais metais tampa aiškiai pastebimos. Dar visai neseniai buvo bandoma spręsti šernų gausos reguliavimo klausimą Neringoje. Iš pradžių į šernų šėrimą buvo

žiūrima kaip į atrakciją turistams. Tačiau nemedžiojamų šernų daromos žalos aktualijos pastebėtos tada, kai šie vi-saėdžiai gyvūnai pradėjo įžūliai brautis į žmonių privačia% valdas, knisti skverus, t. y. tik tada, kai buvo pažeista įprasta žmonių gyvensena. Apie šernų daromą žalą miškų ekosistemai, jos augalijai, ant žemės perintiems paukščiams niekas nesusimąsto. Šernai, kaip briedžiai, elniai ar stirnos, nežaloja medžių, todėl apie daromą žalą miškams tyli miškininkai. Tyli ornitologai, botanikai. Nesusimąsto ir medžiotojai. Turbūt ir negali, nes daugeliui medžiotojų gamtos suvokimas yra svetimas. Paradoksalu, tačiau Tauragės rajono medžiotojų būrelio „Kurtinys" medžioklės plotuose šernų rekordiškai daug. Turbūt visuotinis šernų auginimo vajus prasidėjo, kai į medžiotojus „įsirašė" „naujieji lietuviai". Šiems „medžiotojams" svarbu turėti kuo galingesnį šautuvą, kuo brangesnę optiką ir daug šernų medžioklės plotuose. Tai tarsi kiekvieno tokio medžiotojo prestižo reikalas. Vieno medžiotojo paklausus, ar jiems nesvarbu, kad esant tokiai didelei šernų gausai išnyks tetervinai, jerubės, kiti ant žemės perintys paukščiai, sekė klausimas: o ar tau patinka paukščiai? Štai toks šiuolaikinių medžiotojų požiūris į gamtą. Vadovaujantis tokiu medžiotojų mąstymu greitai liks tik šernų perknisti miškai, sunaikintos retųjų augalų augavie-tės, sunaikintos paukščių dėtys. Blogiausia tai, kad būdami turtingesni už kitus būrelio narius, „naujieji lietuviai" daro įtaką būrelių medžioklės politikai. Teko girdėti, kad turtingi būreliai net bando daryti įtaką Miškotvarkos tarnybai projektuojant didesnio skalsumo eglių medynus, kurie gerintų šernų buveinių būklę. Tai jau oligarchijos apraiška.

Šernai šeriami ištisus metus. Šeriami ir besniegėmis žiemomis. Pašarai vežami į miškus lyg į tvartus - tonomis per savaitę. Neduokdie, vienas kitas šernas išeis į kaimyninius medžioklės plotus ar net prie būrelio kolegos pašarinės aikštelės. Toks beatodairiškas žvėrių šėrimas medžiotojų deklaruojamu „atsakomybės jausmu už laukinę gyvūniją - jautrią ir lengvai pažeidžiamą gamtinės aplinkos dalį" nekvepia. Tai tik savanaudiškumo išraiška. Didžioji dauguma medžiotojų būrelių savo vidaus tvarkose įsivedė baudas už sumedžiotus vyresnius nei dvejų metų šernus, nors medžioti leistų Medžioklės taisyklėse numatyti terminai. Nepaklusus šiai „tvarkai" gali grėsti pašalinimas ir iš būrelio. Suaugę šernai nei prie pašarinių aikštelių, nei varyminėse medžioklėse šių būrelių plotuose nemedžiojami, o ir prieaugis neišmedžiojamas. Turbūt rekordinė bauda (2 072 Lt) už patelės sumedžiojimą nustatyta UAB „Oksalio" medžioklės plotuose. Sumą aptikau internetiniame puslapyje 2006-2007 metų „Oksalio" organizuojamų medžioklių kainoraštyje. Palyginimui: sunaikinus ar sužalojus lūšį 2007 metais aplinkos ministro įsakymu žalos įkainis sudarė 3 300 Lt. Svarstant rengiamą Tauragės rajono medžioklėtvar-kos projektą paklausiau medžiotojų, kodėl antramečius ir vyresnius šernus leidžiamu medžioti laikotarpiu jie nemedžiojami. Gavau pašaipų, ironišką atsakymą, kad šaudyti kiaules ir kuilius jiems neleidžia medžiotojų etika. Norisi paklausti, ar vadovaujantis tokia „etika" galima šaudyti visų medžiojamųjų žvėrių pateles. Ypač - tauriųjų elnių pateles. Baigiantis jų medžiojimo sezonui, norint išnaudoti licencijas, neriamasi iš kailio - šaudoma ir iš automobilių, šviečiant halogeniniais prožektoriais naktimis.
Šernų gausos reguliavimas aktualus saugomoms teritorijoms. Medžioklės plotuose, besiribojančiuose su gamtiniais rezervatais, didėti šernų skaičiui sąlygos idealios. Šernams prie rezervato apsaugos zonos ribų beatodairiškai pilami pašarai, čia pat jiems ir saugūs „namai" - rezervato teritorija. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato teritorijos Tauragės rajono ribose šernams tinkamų buveinių 900 ha plote jų suskaičiuota apie 130 individų (labai padaugėję šernų ir Žuvinto rezervate). Tai liudija išminti takai, vedantys prie šėryklų, išknisti didžiuliai puskrūmių ardo plotai, natūralios pievos. Šernų daromą žalą galima sulyginti tik su 2008 metais po rezervato teritoriją keturračiais besivažinė-jusiųjų padaryta žala. Retai kada eidamas šia teritorija nepakelsi šernų bandos ar vienišiaus patino. Nesibaido jie automobilio ir dirbančio miške už keliasdešimties metrų traktoriaus. Tik prieš kelis mėnesius rezervato teritorijoje apsigyvenus penkių vilkų šeimai, šernų bandos buvo šiek tiek išblaškytos, dalį šernų plėšrūnai sumedžiojo. Tačiau ar ilgai vilkai įstengs reguliuoti šernų skaičių? Vilkas - pirmasis medžiotojo priešas. Ateis kitas vilkų medžiojimo sezonas, ir jie galbūt visi bus išpleškinti prisidengus ūkininkų gyvulių saugumu ar ypač didelės žalos darymu medžioklės plotams. Raginant medžiotojus mažinti šernų skaičių šie absurdiškai kaltina rezervato direkciją šernų auginimu ir medžioklės suvaržymais rezervatų apsaugos zonoje, ir tai skamba iš netolimoje praeityje buvusio medžiotojų draugijos pirmininko, žinančio, kad šernų gausą galima sumažinti tik medžiojant suaugusius individus, lūpų. Taip, Medžioklės taisyklėse buvo įvesti kai kurie apribojimai rezervatų apsaugos zonose - neleidžiami medžioklės būdai varant, sėlinant, neleidžiama įrengti pašarinių aikštelių kanopiniams žvėrims. Tačiau medžiotojai puikiai žino, kad šernai į pašarines aikšteles keliauja kelis kilometrus, todėl šis apribojimas šernų skaičiaus mažinimui netrukdo. Tik garbiam medžiotojui priminus, kad egzistuoja „Medžiojamųjų žvėrių gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarka" ir ja vadovaudamasi direkcija gali kreiptis į regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo mažinti šernų skaičių rezervato teritorijoje, kilo nepasitenkinimas -neetiška medžioti rezervato teritorijoje, jūs šaudysite mūsų šeriamus šernus. Tad štai kur šuo pakastas - rezervatas turi tapti medžioklės būrelio šernų „saugykla". Panašia nuomone apsiginklavęs ir dabartinis draugijos vadovas.
Būtent tik medžiotojams suteikta teisė reguliuoti žvėrių populiacijas. Tačiau dabar šia teise naudojasi tik savais interesais ir savo veiksmais šiurkščiai ignoruoja ne tik saugomų teritorijų, bet ir ornitologų, botanikų interesus ir tikslus. Juolab savavališkai „tobulina" teisės aktus įvesdami neteisėtas baudas. Turbūt tai vyksta todėl, kad medžioklė Lietuvoje laikoma tik hobiu, o ne gamtotvarkos priemone. Efektyviai reguliuodami kanopinių žvėrių populiacijas savo pinigus (medieną) šiuo metu gina tik miškininkai. Visa kita - paukščiai, saugomų augalų rūšys, jų buveinės miško turtu nelaikomi. Deja, šernų skaičiaus reguliavimas nereglamentuojamas jokiais teisės aktais, išskyrus Medžioklės taisyklėse numatytais medžiojimo terminais. Todėl siekiant išspręsti šernų gausos reguliavimo problemą būtinos pataisos rengiamų me-džioklėtvarkos projektų apraše, kuriame būtų numatyti privalomos priemonės ir leistinas maksimalus šernų skaičius, atsižvelgiant į esamas saugomas teritorijas bei jose saugomas rūšis ir buveines, kitasžinomas retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų, kuriems šernai gali daryti žalą, ra-davietes, o ne šernų gausos reguliavimo rekomendacijos, kaip yra šiuo metu. Rekomendacijos remiasi tik geranoriškumo principais, tačiau esant „ištobulintam" medžiotojų etikos kodeksui, kažin ar bus veiksmingos. Taip pat teisės aktais turi būti numatyta medžioklėtvarkos projekto įgyvendinimo kontrolė. Savo šviečiamąją veiklą turėtų aktyvinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Nejaugi draugija nemato ar nenori matyti jau keletą metų dėl besitęsiančio šernų gausinimo vajaus kylančių problemų? O galbūt draugija neturi įtakos būreliams?
Medžioklė turi būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir protingai vykdomos subalansuotos medžiojamųjų žvėrių populiacijų tvarkybos procesas.

Autorius Saulius Bartrimas

P. S. Autorius yra Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas.

Šaltinis "Medžiotojas ir medžioklė Nr. 3(139)/2009"
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta informaciją griežtai draudžiama.