Fazanų medžioklė Lenkijoje

Trečiadienis, 11 Vasaris 2009 10:15

2009 m. vasario 6-8 d. „Tauro ragas“ organizavo 12-os žmonių grupei išvyką į Lenkiją medžioti laukinių fazanų. Vasario 6 d. prasidėjusi kelionė truko 16 valandų. Pasiekę Wschowa miestelį susitikome su Andrzej Ilski kuris pasirūpins mūsų rytdienos medžioklę. Apsigyvenome netoliese esančiame Rynek miestelio viešbutyje Hotel-Restauracja (1 para-100 zlt. vienam asmeniui su pusryčiais ir vakariene). Čia pernakvojome, papusryčiavome. Kadangi apie mūsų atvykimą buvo informuota iš anksto, buvome šiltai sutikti tiek pasikvietusio būrelio medžiotojų, tiek viešbučio darbuotojų.

Medžioklė prasidėjo vasario 7 d. 9 val. ryto. Ragų gausmas pakvietė visus medžiotojus į rikiuotę, lenkai supažindino su savo būreliu „RYS“ jo istorija, medžioklės plotais, saugumo technikos reikalavimais. Po to vykome į medžioklės plotus – nedidelius jaunus miškelius. Nedidelis rūkas šiek tiek trukdė taiklumui. Kai pasigirdo pirmieji varovų šūksniai, fazanai pradėjo kilti pasigirdo pirmieji medžiotojų šūviai. Tas nepaprastai paslaptingas kylančių fazanų garsas sukėlė švelnius šiurpuliukus ne vienam medžiotojui. Tokioje medžioklėje iki šiol dar nebuvo tekę dalyvauti...

Po dviejų varymų buvo pietų pertrauka, kurios metu visi medžioklės dalyviai buvo vaišinami sriuba „surpa“ ir kava. Pietų metu pasidalinome medžioklės klausimais su kuriais susiduria Lietuvos ir Lenkijos medžiotojai, kaip jos sprendžiamos kiekvienoje šalyje. Pasisotinus entuziazmo ne tik nesumažėjo, bet atsirado dar didesnis noras tęsti fazanų medžioklę. Buvo dar trys varymai skirtinguose plotuose. Šūvių buvo labai daug: vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, bet nenušovusių nebuvo nė vieno. Mažiausias laimikis – 2 fazanai, didžiausias – 14. Viso buvo sumedžioti 108 fazanai.

Pasibaigus medžioklei, vykome į būrelio „RYS“ medžiotojų buveinę, kur vyko fazanų pagerbimas, medžiotojų apdovanojimai bei baigiamosios kalbos. Medžioklės „karaliumi“ tapo lietuvis Vaidas Tomėnas, sumedžiojęs daugiausiai 14 fazanų. Antroji vieta atiteko lenkui, atvykusiam į medžioklę iš kito Lenkijos miesto. Trečiuoju tapo lietuvis Ilja Karužis. Kiekvienas medžioklės dalyvis atminimui gavo dovanų lenkų būrelio kolekcinį puodelį su fazano atvaizdu ir išgraviruota vykusios medžioklės data. Žinoma pabaigai prisiminimui nusifotografavome bendroje nuotraukoje.

Po visų apeigų buvome pakviesti į medžiotojų klubo namelį sočios vakarienės. Vaišinomės vietiniais grybais, šaltais užkandžiais, sriuba, žvėrienos patiekalais bei skaniais, ką tik keptais pyragėliais. Vienas lenkų medžiotojų klubo narys siūlė įsigyti meniškų, jo paties tapytų paveikslų, taip pat savo gamybos stovų graižtiniams šautuvams, kurie labai patogūs sėlinant.

Labai nustebino ir sujaudino lenkų šiltumas, malonus bendravimas. Netgi dainą-palinkėjimą „Sto lat“ jie mums užtraukė. Šis klubas turi labai senas ir gražias tradicijas, bei puikią užeigą, kurioje yra tikrai profesionali virtuvė su besisukiojančiu virtuvės šefu – žvėrienos patiekalų meistru (beje, jis taip pat yra vienas iš klubo narių).

Pasidalinę įspūdžiais bei lietuviškos ir lenkiškos medžioklės ypatumais, padėkoję už puikią medžioklę, atsisveikindami su lenkais, susitarėme ir dėl kitų bendrų draugiškų medžioklių. Taigi susitikome tikrai ne paskutinį kartą...

Atsisveikinę išvykome atgal į viešbutį, kur ilsėdamiesi per televiziją stebėjome draugiškas futbolo rungtynes tarp lietuvių ir lenkų. Rungtynės baigėsi taip pat draugiškai, lygiosiomis, rezultatu 1:1. Taigi nesugedo nuotaika nei lenkams, nei mums.

Bet grįžkime prie fazanų... Kadangi visus sumedžiotus fazanus Lenkai padovanojo lietuviams, iškilo klausimas, kur tokį jų kiekį dėti. Tai gerai, kad lenkai pašnibždėjo, jog viešbutyje dirbančios virėjos geranoriškos ir lengvai prikalbinamos. Mes žinoma tuo ir pasinaudojom... Priprašėm jų šiaip taip už simbolinę kainą (250 zl., kam įdomu) nupešti mūsų sumedžiotus fazanus. Vargšai fazanai... Dar didesnės vargšės tos virėjos...Pažadėjo visus nupešti iki mūsų išvykimo, t.y. 6 val. ryto, bet matyt trūko kantrybė susidoroti su tokiu kiekiu paukščių... 5.30 val. jos buvo nupešę 60 vienetų, o 6.00 val. jų virtuvėje jau neberadom... Ačiū joms ir už tai, vargu ar kuris iš mūsų ryžtųsi tokiam žygdarbiui...

Ankstų 8 d. rytą su pakilia nuotaika, maloniais įspūdžiais ir prisiminimais išvykome atgal į Lietuvą. Kelionė truko 12 valandų. Grįžus namo teko pešti likusius nenupeštus fazanus ir žinoma dalintis neišdildomais įspūdžiais su namiškiais.

Dėkojame „Tauro rago“ organizatoriams, o taip pat lenkų medžiotojų klubui „RYS“, kurie suteikė tokias nuostabias akimirkas ir neišdildomus įspūdžius ilgam...

Akimirkos iš medžioklės čia.

Lenkų medžiotojų RYS klubo internetinė svetainė: www.rys.wschowa.info

Kopijuoti šį straipsnį be Ričardo Bardausko sutikimo draudžiama.

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Šeštadienis, 11 Liepa 2009 15:33