Ginčų sprendimas

Pirmadienis, 26 Sausis 2009 08:55

Jeigu iškyla ginčai, kas nukovė žvėrį ar paukštį ir, neaišku, kam priklauso trofėjus, daugeliu atvejų juos galima išspręsti vadovaujantis rašytomis ir nerašytomis bendrosios kultūros, takto taisyklėmis. Tačiau, jei to nepakanka, vadovaujamasi specifinėmis nuostatomis. Stambus žvėris laikomas nukautas to medžiotojo, kuris pirmas jį mirtinai sužeidė. Smulkus žvėris priklauso tam, kurio šūvis buvo paskutinis. Tiesa, kultūringas medžiotojas niekuomet nepasisavins kiškio, lapės, kito žvėrelio ar paukščio iššovęs į jį tik gailestingumo šūvį (norėdamas nutraukti mirtinai sužeisto gyvūno kančias). Bet kartais šių nuostatų nepakanka.
Jei smulkus žvėrelis nušautas: 1. po kelių iš eilės šūvių - lemia šūvis, kuris jį sustabdė; 2. po kelių vienu metu iššautų šūvių - lemia iš arčiau iššautas šūvis, o jei atstumai vienodi - į kairę žvėrelio pusę iššautas šūvis.
Jei nušautas stambus žvėris kulka arba grankulkėmis: 1. po kelių iš eilės šūvių - lemia pirmasis žvėrį sustabdęs arba mirtinas šūvis; 2. po kelių vienu metu iššautų šūvių - lemia mirtinu pripažintas šūvis; 3. po kelių mirtinų, vienu metu iššautų šūvių - lemia iš arčiau iššautas šūvis, o jei atstumai vienodi - į kairę žvėries pusę iššautas šūvis; 4. jei vienu metu, iš vienodo atstumo iššauti mirtini šūviai kulka ir grankulkėmis (į žvėris, kuriuos leidžiama medžioti ir grankulkėmis) - lemia šūvis kulka.
Jei negalima nustatyti, kurio medžiotojo šūvį pripažinti lemiamu, laimikis pripažįstamas abiem šauliams, o trofėjaus savininką lemia burtai.
Ieškant pašauto žvėries ar paukščio (su šunimis ar be jų) laimikis atitenka jį suradusiam ir pribaigusiam medžiotojui. Pirmumo teisę pribaigti žvėrį ar paukštį turi jį pašovęs medžiotojas. Pvz.: net su šunimi aptikus pašautą žvėrį, šūvio autorius šuns vedliui gali suteikti arba nesuteikti teisės pribaigti žvėrį. Gali tokią teisę suteikti su vienokiomis ar kitokiomis sąlygomis.
Jeigu sužeistam žvėriui surasti rengiamas varymas, laimikis priklauso žvėrį pribaigusiam medžiotojui.
Yra ir daugiau nuostatų. Visas jas privalo žinoti medžioklės vadovas, kuris ir sprendžia tokius ginčus. Geriausia, kai tokių ginčų, kurie gali tik sugadinti šventišką medžioklės nuotaiką, nebūtų. O jeigu jie atsiranda, tebūnie tik - maži ginčeliai, kai kiekvienas medžiotojas nuoširdžiai nori žvėrį perleisti kolegai, o ne pats pasiimti.

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Trečiadienis, 11 Kovas 2009 17:19

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu