Titulinis

Šeryklų kameros

Šernų Šėrykla Ispanijoje

Šios transliacijos kameros randasi Pla de Corrals, Valencia, Ispanija pakraštyje. Dienos metu šios HD (High Definition - Aukštos Raiškos) kameros transliuoja laukinių paukščių maudynes ir matinimasi prie vandens duburio. Naktį transliacija keičiama į tiesioginę Iberijos laukinių šernų, lapių ir kartais laukinių kačių stebėjimo vietą.

Vieta jūsų reklamai islendantis langas

 Vieta jūsų reklamai

 

 

 

 

 

PLOTIS: 290px
ILGIS: sutartinis

 

 

 

Rodyti kameras

Trečiadienį Seimo aplinkos apsaugos komitetas svarstė Medžioklės įstatymo straipsnių pakeitimus. Naujame medžioklės įstatymo projekte numatyta sureguliuoti medžiotojų ir žemės ar miško savininkų, kurių plotuose jie medžioja, santykius. Vis dėlto kompromiso tarp medžiotojų ir savininkų pasiekti kol kas nepavyko. medziotojas_prie_bokstelio

Pristatydamas darbotvarkę komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pabrėžė, jog įstatymas svarstomas jau 8-eri metai, Konstitucinio teismo pripažinta, jog kai kurios senojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Išvijus medžiotojus teks taikstytis su žvėrių daromais nuostoliais

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L. Budrys komiteto posėdyje pristatė, kokios galimybės miško ar žemės savininkams bus suteikiamos priėmus naująjį Medžioklės įstatymą.

„Medžioklės įstatymas svarstomas jau trečią kadenciją. Konstitucinis teismas pasisakė už 6 jo straipsnių neatitikimą Konstitucijai. Tas neatitikimas susijęs su privačių žemių savininkų teisėmis. Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad žemės savininkas gali uždrausti medžioti tik tuomet, kai sudaromi nauji medžioklės ploto vienetai arba kai medžioklės metu daroma žala miškams arba pasėliams. Įstatymo projekte siūloma, kad medžioklės savininkas gali uždrausti medžioti savo žemėje bet kuriuo metu. Jei tik jo interesai nesutinka su medžioklės ploto naudotojų, medžiotojų interesais. Laukinė gyvūnija pagal įstatymą lieka valstybinė nuosavybė.

Ja naudotis gali ir savininkas, ir medžiotojas. Jei savo plotuose savininkas draudžia naudotis šia valstybine nuosavybe, jis tuo pačiu netenka galimybės gauti atlyginimą už gyvūnų daromą žalą“, - dėstė Aplinkos ministerijos atstovas.

Jis siūlė nemažinti mažiausio medžioklės ploto vieneto dydžio – palikti jį 1000 hektarų ploto.

Teisę galės gauti tik stambūs žemės savininkai

„Savininkui suteikiamos trys galimybės: uždrausti medžioti, leisti medžioti bendrai nustatyta tvarka, kartu atgaunant iš medžiotojų žvėrių padarytą žalą. Trečia galimybė - žemės savininkas gali sudaryti rašytinį susitarimą su būreliu, kuriame apibrėžtų medžioklės sąlygas. Žemės savininkas gali tapti medžioklės būrelio pilnateisiu nariu, prisiimti visus tuos medžiotojo įsipareigojimus ir būrelis privalo jį priimti. Tačiau tuo atveju, jei jis turi ne mažiau, nei 100 hektarų žemės. Tokį plotą nutarėme nustatyti padiskutavę su visom suinteresuotom pusėm. Nes hektaras, du hektarai ar trys hektarai medžioklei jokios didesnės reikšmės nesudaro. Vien kiškiui gyventi reikia 300 hektarų“, - naujojo Medžioklės įstatymo pasiūlymus vardijo L. Budrys.

„Ar įstatymo spragos, kurios prieštarauja Konstitucijai, šiuo įstatymo projektu ištaisomos?“, - teiravosi Seimo narė Aurelija Stancikienė. Ji siūlė įstatymo projektą, kuriuo medžioti leidžiamą bet kokio žemės ploto savininkams, žinoma, pirmiausia įgijus teisę medžioti pagal visus įstatymus.

„Taip, visas, bei pridedame kelias lydinčias nuostatas, tokias kaip vilkų daromos žalos atlyginimas“, - patvirtino L. Budrys.

Tačiau žėmės ir miško savininkui Egidijui Jasiūniui neatrodė, jog naujasis įstatymas išspręs įsisenėjusią problemą.

„Nuo 2009 metų bandau įgyvendinti savo teisę (medžioti, - red. past.), kuri numatyta Medžioklės įstatyme. Bet kiek bandau apginti tą savo teisę, man niekaip nepavyksta. Panevėžio gamtos apsaugos departamentas su visokiais išvedžiojimais sako, kad turiu geranoriškai susitarti su medžiotojais“, - tvirtino E. Jasiūnas.

„Šis atvejis labai gerai išreiškia priešpriešą tarp medžiotojų ir žemės savininkų. Ponas Jasiūnas turi 1,6 hektaro. Ir nori visų medžioklės bilietų ir teisių“, - šyptelėjo Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys.

„Nedraugauja“ net teismo sprendimu

Su medžiotojų būreliu besibylinėjusiam E. Jasiūnui pavyko gauti netgi teismo išvadą, jog būrelis turi priimti jį ir suteikti dalines teises medžioti. Medžiotojų būrelis, net įpareigotas teismo, to nedaro.

Privačių žemės plotų savininkų asociacijos pirmininkas daktaras Rimvydas Valiulis prisiminė žemės savininkų konferencijos metu pateiktą statistiką.

„Naujasis įstatymas neįtvirtina savininkų teisės medžioti. Kaip suprantu, savininkas, turintis 99 hektarus, jau negauna tos teisės. Virš 100 hektarų žemės, Lietuvoje turi tik 400 savininkų. Vadinasi, norite, kad tie 400 iš milijono savininkų turėtų teisę medžioti?,“ - klausė R. Valiulis.

„Tiek yra tik viename rajone, - prieštaravo L. Budrys.

Linas Naudužas, žemės ir miško savininkas bei vieno privataus medžioklės ploto savininkas priminė, jog dar 1925-aisiais metais priimto Medžioklės įstatymo pirmas punktas sako, kad teisę medžioti pirmiausia turi žemės savininkas. Šį įstatymą pasirašė tuometinis Prezidentas Aleksandras Stulginskis.

„Įstatymo leidėjas, pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, turi sukurti tokį įstatymą, kad būtų klausiama žemės savininko sutikimo. Juk aš esu savininkas, ateikite, susitarkite, atsiklauskite. Dabar sėdi kaimo žmogus troboje ir žiūri, kaip džipais po jo žemę važinėja“, - tikino vyras.

L. Naudužas sakė, jog per 8-erius metus jau kone atmintinai išmoko keliasdešimties lapų Konstitucinio teismo išaiškinimą.

Pripažino sulaukęs spaudimo iš Seimo narių

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis apgailestavo, jog į GRYNAS.lt jau aprašytos konferencijos dalyvių pasiūlymus vis tiek nebuvo atsižvelgta.

„Šis įstatymas nekeičia nieko. Apmaudu, kad įregistruoti įstatymo projektai tiek Aurelijos Stancikienės, tiek daugiau nei 100 žmonių konferencijos rezoliucijos pasiūlymai yra atmetami. Neatsižvelgta į siūlymus, kuriuos asociacija teikė raštu. Įstatymas tenkina tik medžiotojus,“ - konstatavo A. Gaižutis.

„Ar norime tą įstatymą priimti, ar dar 8 metus apie jį kalbėti? - neištvėrė komiteto pirmininkas A. Salamakinas - Mane spaudžia iš visų pusių - ypač Seimo nariai medžiotojai. Reikia kažkokių nuolaidų iš abiejų pusių. Jei surašysite tokį įstatymą, kokio norite, Seimas jo vėl nepriims.“

„Jeigu įrašom tą 100 hektarų reikalavimą, tai jau iš karto neišsprendžiame pagrindinio punkto dėl pažeistų žemės savininkų teisių. Bent jau tą 100 hektarų reikalavimą turime naikinti“, - svarstė Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Stancikienė.

Kol kas komiteto nariai sutarė, kad atidžiai peržvelgs ir Laimučio Budrio pristatytas, ir parlamentarės Aurelijos Stancikienės pasiūlytas Medžioklės įstatymų pataisas, įvairius kitus dokumentus.

Teigiama, jog jau birželio mėnesį arba dar anksčiau įstatymas, 8-erius metus galiojęs kaip prieštaraujantis Konstitucijai, bus pakeistas.

Ar juo labiau džiaugsis medžiotojai, ar žemės ir miško savininkai – lieka neaišku.


DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/teise-medzioti-zemes-savininkams-vel-slysta-is-ranku.d?id=60892919#ixzz2NSWN8wPk

Apklausos

 

 

Medžioklės akimirkos

Marguva

Mūsų Draugai

Kibirkšties medžiotojų būrelis

http://www.ginklai.net

http://www.skalikas.lt

   Oksalis
 128x48  suduvos_medziotoju_sajunga
 Army shop