Sovietizmai Lietuvio galvoje ir ant stalo

Pirmadienis, 12 Balandis 2010 10:58

Straipsnis
Sovietizmai Lietuvio galvoje ir ant stalo
2 Puslapis
3 Puslapis
4 Puslapis
5 Puslapis
Visi puslapiai

Puslapis 1 iš 5

Sovietinė santvarka daugelio lietuvių sąmonėje paliko iškreiptą gastronominę estetiką. Net ir šiandien vis dar ryškiai pasireiškia rusiško “obščepito” (viešojo maitinimo sistemos) įtaka renkantis maisto produktus ir gaminant valgį.Nuo vaikystės įprasti, vieni ir tie patys maisto produktai (tiksliau kalbant, jų stygius sovietinėse parduotuvėse), jų skonis ir kvapas vis dar persekioja laisvos Lietuvos valgytojus ir net profesionalius valgio gamintojus.

Sovietinė maisto vartojimo diktatūra taip įaugo į lietuvių buitį, kad šiandien, kai maisto parduotuvėse galima rasti beveik viso pasaulio maisto produktų, tik atsargiai pradedama išsivaduoti nuo pripratimo savo racione naudoti vienus ir tuos pačius maisto produktus.

Net 50 metų rusiškas “obščepitas”, sovietiniai kulinariniai leidiniai, valgymo “mokytojai” per žiniasklaidą, kino filmus stengėsi įdiegti rusinamam lietuviui, ką ir su kuo jis turi valgyti.

Pvz., mėsą leistina troškinti tik vandenyje, ir jokiu būdu tai negalima daryti aluje, giroje, suloje arba su medumi, kaip nuo senų senovės darė lietuviai. Aviena rusų medikų buvo išbrokuota, kaip nevalgoma, nes turi specifinį kvapą. Taip iš lietuvių mitybos buvo išguita aviena. Lietuviai nuo senų senovės mokėjo pasigaminti daug avienos valgių.

Kiekviena kaimo bobutė žinojo, kad pridėjus į avieną keletą prieskoninių žolelių, kurios auga čia pat patvoriuose ir pagrioviuose, bet koks avienos “negeras ir neskanus” kvapas pradingdavo. Kitą vertus, net ir atkampiose bakūžėse, varganoje buityje buvo žinoma, kaip galima pagaminti avienos valgius, kad avienos lajus nestingtų, o burnoje tirpte tirptų.

Pagal rusiškas kulinarines nuorodas sultinys būtinai turėjo būti valgomas su kiaušiniu, duona - su dešra, arbata - tai su citrina. Arbatą galima tik užplikyti verdančiu vandeniu ir tą nuovirą, laikomą visai darbo dienai ir, kuris nuo to laikymo įgaudavo specifinį šieninį pamazginį skonį ir kvapą, atskiesti virintu vandeniu.

Daug kas su nostalgija prisimena sovietinių valgyklų, ypač Maskvos, Leningrado, Kijevo ir kitų didžiųjų plačiosios Rusijos miestų kavą iš puodo. Ją virdavo dideliuose aliumininiuose puoduose, ant kurių šonų būdavo nupaišyti dideli raudoni inventoriniai numeriai, iš ankstyvo ryto pasaldindavo, semdavo aliumininiais samčiais ir patiekdavo nuvarvėjusiais šonais kampuotose stiklinėse (“granionije stakany”).

Šios kavos išskirtinis priedas buvo kondensuotas pienas, kad verdama kava duotų “didelę putą”. Tų komunistinių standartinių nuorodų jokiu būdu nebūdavo galima pažeisti. Tai buvo lyg nerašytas įstatymas, kurio reikalavimai vaikams būdavo diegiami darželiuose, mokyklose ir pionierių lageriuose. Tėvams - darbininkų valgyklose, kurortuose ir sanatorijose, seneliams ir negalios žmonėms – prieglaudose. Meniu visiems buvo kaip konclageryje, - neskanus, bet užtat vienodas.Lietuvoje rusiška sovietinė epocha paliko savo išskirtinį aromatą. Tai prisvilusio padažo su muilinu perdegusio aliejaus tvaiku, actu trenkiančių barščių ar visą dieną kaitinamos kopūstienės, išpampusių teftelių arba, kaip Klaipėdoje taikliai vadindavo “Tumėno kotletų” (keturi penktadaliai duonos ir vienas penktadalis mėsos), kelioliką kartų kaitinto cheko, visą dieną titane verdamos beskonės ir šutusio šieno kvapo saldžios arbatos bei linoleumo grindų, kurias plaudavo chlorkalkėse mirkytais skudurais, apvyturiuotais apie kelis šerius turinčius šepečius. Prie šio aromato puokštės būtinai dar reikėtų pridėti ir paminėti savotišką “tupyklų” “aromatą”, kuris klientą pasitikdavo vos įėjus į valgyklą.

Bet smagiausi aromatai - sovietinių dešrų. Vilniaus – Maskva traukiniai kvepėdavo tauriais rūkytų dešrų, kumpių ir lašinių kvapais: Maskvos valdininkams vežamų kyšių aromatais. O visi į Maskvą ir iš jos riedantys elektriniai traukiniai atsiduodavo pigiosios “Atskirosios” dešros kvapais, nes visa Rusija dešrą pirkdavosi tik Maskvoje. Kituose Rusijos miestuose dešros tiesiog net nebūdavo.

Dešros aromatai šiaip būtų ir gana apetitiški, jei traukiniuose jie nebūtų sumišę su tų laikų sovietinių vagonų tualetų smarve. Spėkite, kuo skirdavosi geri Lietuvos tiekėjai nuo prastų? Gerųjų “pramušėjų” kvapas būdavo “skanesnis”. Geri tiekėjai vežamų kyšių neskubėdavo dalynti, pirmiausia įsikurdavo viešbučiuose, išsivėdindavo traukinių tvaiką ir tik tada, jau skaniai kvepiantys, nešdavo įtakingiems Maskvos valdininkams atvežtas gėrybes.

Prakalbus apie traukinius, būtinai prisimena ir geležinkeliečių “solianka”. Tai būdavo firminis vagonų restoranų patiekalas. Metaliniuose dubenėliuose patiekdavo drungno sočiai druska ir pipirais “pagardinto” nuoviro, kuriame atvirai plūduriuodavo kitų patiekalų likučiai, būtinai papuošti viena žalia alyvuoge.

“Vinis” - virtos pieniškos dešrelės su konservuotais žirneliais. “Tarybinės”, kurių pavadinimu dabar spekuliuoja kai kurie kulinariniai mažaraščiai ir kurių komunistinių bacilų paveiktoje smegeninėje “tarybinis” asocijuojasi su “gera kokybė”, būtina priminti pagrindinį firminį išskirtinį sovietinių dešrelių bruožą: celofaninį apvalkalą, kurį nulupti galėdavai tik ją išviręs, bet jei tą akimirką pražiopsodavai, apvalkalą jau reikėdavo lupti su mėsa ir nuo jo peiliu arba dantimis tą mėsą skusti arba gremžti.

Pagrindinis karštųjų patiekalų garnyras būdavo skysta bulvių košė, kurią užtikrintais šaukšto judesiais trimis bangomis ant metalinės lėkštės išdėstydavo virėjos, čia pat dėdavo “tumėno maltinuką” ir būtinai viską užpildavo rausvu miltingu užpilu”. Ta rusiška “padlivka” “gerai” tikdavo žuviai ir paukštienai, mėsai ir daržovėms.

Virėjoms reikėdavo žinoti tik vieną padažą, o iš prieskonių vien tik laurų lapus ir pipirus. Dar būdavo gvazdikėliai, cinamonas ir muskatų riešutai, bet tai tik pačio aukščiausio lygio restoranuose ir konditerijoje.

Ankstesnis - Sekantis >>

Draudžiama tinklapyje paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be mūsų sutikimo. Atnaujinta Pirmadienis, 19 Balandis 2010 23:19

Komentarai

0 #12 Lariukas 2012-01-05 10:03

perskaičiau dar kartą na tikri svaičiojimai-net susijuokiau

0 #11 Lariukas 2012-01-04 16:09

Užjaučiu ponas Vincentai ir atsiprašau už isireiškimą, bet manau,kad visai ,,nusigaravote" brukdamas savo paistalus visiems buvo tada yra ir dabar aibės receptų ir patiekalų iš kurių galima pasirinkti.Jei alkanas tai viskas skanu o kai sotūs tada daromės ir išrankūs....

0 #10 kupre 2010-04-14 19:21

Prisiminimai gerai, bet sovietinį blogumą iliustruoti Medžiotojų stalu autoriui nereikėtų. Prieš naujo medžioklės įstatymo priėmimą propaganda kvepia. Jei lauro lapų neužteko, galėjo ko ir darže pasiauginti, nieks nedraudė. Rašliava

0 #9 eolo-arfa 2010-04-13 15:00

Vaisiniai, po 7 kap., keistos rūžavos spalvos ir nenusakomo skonio. Buvo geras...

0 #8 miškininkas 2010-04-13 11:02

man patiko. Is ties, - vaikyste, jaunyste. Man sis straipsnis asocijuojasi su su siais nuostabiais gyvenimo etapais. Ot kad greiciau israstu laiko masina.Gerb. Eolo-arfa rase apie ledus: dar buvo puikus ledai po 28, 22, 18 kap. na o vaisiniai (beveik visada suruge, taciau skanus...)po 7 kap.

+3 #7 Korablikovas 2010-04-13 10:08

Galiu tik užjausti Vincentą Saką, kad jam taip nesisekė gyvenime, ir jis taip prastai matinosi...

0 #6 xejay 2010-04-13 09:21

Sveiki, man pasirodė įdomus straipsnis tai ir patalpinau. Iš pavadinimo galima spresti, kad jis ne apie medžioklę, tad kam neidomu nebūtina skaityti. Kita problema ta, kad Lietuvių kalba informacijos medžioklės tematika labai mažai. Manau daugėliui jau pabodo skaityti straipsnius apie tai kur pagautas brakonierius ar kur jis pabėgo. Tad laukiu visų apsireiškimo turinčių įdomio literaturos.

+8 #5 eolo-arfa 2010-04-13 07:48

Na, nežinau kaip Jūs, bet aš su nostalgija prisimenu "gazirovkės" automatus, pilstomą girą iš cisternų.Pusė Tarybų Sąjungos gėrė iš vienos stiklinės ir...niekas tame neįžvelgė antisanitarijos . Niekas tada parduotuvėse taip skrupulingai nežiūrėjo garantijos laiko, visi džiaugėsi gavę vieną ar kitą produktą.Parduotuvių kampuose stovėjo dideli vyniojamojo popieriaus rulonai, nuo kurių, dideliu peiliu nurėždavo popierių. Tiko jis mėsai ir sausainiams ir niekam nekliuvo, kad stovi kažkur kampe, ant žemės.Niekas nuo to nesutrydo, nenumirė ir nebuvo mados dėl kiekvieno nieko SanEpideminę kviesti.Alus su "svetimkūniais" buteliuose taipogi buvo klasika. Ir ką? Tada kokybės telefonų. Vaje, kaip pasiilgstu tarybinio Plombyro už 20 kap.Sakykite ką norite,daugelio dabartinių maisto produktų kokybė ir skonis yra suprastėję.Kas ką su kuo ir kaip valgo yra žmonių asmeninė problema. Net ir gūdžiais tarybiniais laikais ne visi taip maistą ruošė ir ne visi pagal tokius gastronominius nurodymus gyveno.

0 #4 reecho 2010-04-13 04:03

pasipudymas

0 #3 tadas2691 2010-04-12 23:04

tia cia medziokle.info ir info apie medziokles ar apie tai susijusius dalykus, bet ne apie sovietines baisenybes

Atnaujinti komentarus
RSS prenumerata

Tik registruoti nariai gali rašyti komentarus.

Ypatingas skelbimas

Paieška

Informacijos Meniu

nerius