Medziokle.info - Tikro medžiotojo portalas!

Jei medžiojate dažnai ir įvairiais būdais, jei medžioklės plotuose praleidžiate 3 ir daugiau dienų per savaitę, jei jūsų medžioklės sezonas tęsiasi nuo balandžio iki kovo, jums reikėtų universalaus vokiečių vižlo. Tokiam medžiotojui kaip jūs ypač tiktų šiurkščiaplaukis vokiečių vižlas (Deutsch-Drahthaar).
Balandžio mėnesį jis paduos visas sumedžiotas ar sužeistas slankas, iš šalto pavasarinio vandens ištrauks sumedžiotus gaigalus.
Gegužės, birželio, liepos mėnesiais drahtharas suras sužeistus, po šūvio (net iki 40 valandų) toli nuėjusius šernus ir stirninus.
Rugpjūtį jis pakels šūviui ir iš tankios vandens augmenijos surinks visas sumedžiotas ir sužeistas antis.
Be tokio šuns neįmanoma kurapkų, fazanų, perkūno oželių medžioklė. Turėdamas puikią uoslę jis šaudykle apieškos lauką. Suradęs paukštį, padarys tilktį ir ramiai sulauks, kol priartės vedlys, po to pakels jį šūviui. Po šūvio ir komandos suras ir paduos sumedžiotus ar sužeistus paukščius.

Rugsėjį prasidėjus tauriųjų elnių ir briedžių patinų medžioklei ramiai lauks automobilyje ar po bokšteliu, kol prireiks jo pagalbos.
Spalį prasidėjus medžioklėms varant, jie kartu su varovais pavarys žvėris, padės „iškrapštyti“ juos iš tankumynų, tačiau toli jų nepersekios, tik iki šaulių linijos. O jei ne vedlio eilė varyti, ramiai tupės kartu ant linijos numerio, laukdamas, kol reikės surasti sužeistą.
Prasidėjus kiškių medžioklėms Suvalkijoje, eis prie vedlio kojų linijoje ar katile. O po šūvio persekios sužeistą kiškį, kol pagaus ir po to atneš jį vedliui.
Beje, dratharai pasižymi piktumu ne tik žvėriui, bet ir sargumu svetimam žmogui. Taigi jis apsaugos jus, jūsų šeimą ir nuosavybę. Tačiau santykiai su šeimos nariais labai geri, ypač su vaikais. Jie puikūs vaikų žaidimų draugai.
Ši veislė išvesta įvairiapusei medžioklei pačiomis sunkiausiomis, rūsčiausiomis gamtos ir atmosferos sąlygomis, kuriomis kitos veislės dirbti atsisako. Jų eksterjeras buvo kuriamas toks, kad maksimaliai atitiktų reikalavimus tokios medžioklės sąlygomis. Kuriant šią veislę, veisėjai laikėsi koncepcijos „Durch Leistung zum Typ“, t.y nuo panaudojimo prie eksterjero.
Jėga ir ūgis, sudėjimo ir skeleto stiprumas, tobulas judėjimo aparatas, konstitucijos ir nervų sistemos tipas, mokymo ir panaudojimo lengvumas, šiurkšti plaukų danga–visi šie elementai tarpusavyje susiję, teisingas jų santykis šios veislės šunis leidžia optimaliai panaudoti įvairiose medžioklėse.
Veislė pradėta kurti XIX a. pabaigoje. Pagal vokiečių medžiotojų reikalavimus (matyt, tai susiję su iš šios tautos praktiškumu ir taupumu), vienas dratharas turėjo atlikti tai, ką pas britus atlieka 2-3 skirtingų veislių ir paskirties medžiokliniai šunys. Britų pointeris suranda paukštį, tilktim parodo, kur jis yra, spanielis pakelia iš tankumynų, retriveris suranda sumedžiotus ar sužeistus paukščius, žvėrelius ir atneša juos medžiotojui. Ši veislė turėjo būti vižlas, t.y. daryti tilktį, turėti piktumo žvėriui, būti sargiam svetimam žmogui. Jos pagrindą sudarė geriausių šiurkšiaplaukių vižlų veislių atstovai: grifonų, pudelpointerių, stihelharų. Norint pagerinti dratharų savybes medžiojant lauke (paiešką ir tilktį), jiems buvo įlieta ir kurcharų kraujo. Labai didelę įtaką kuriant veislę turėjo Sigismundas von Zedlitz und Neukirch (1838–1903), žinomas Hegevaldo slapyvardžiu. Jis suformavo pagrindinius dratharų veislės kūrimo principus. Hegevaldo atminimui Vokietijoje kasmet rengiami dratharų bandymai, kuriuose dalyvauja geriausi šios veislės atstovai.
1902 m. gegužės 11 d. Šutcenhause (Vokietija) dratharų veisėjai ir augintojai susibūrė į Vokiečių dratharų susivienijimą. Susibūrimo metu buvo priimtos tezės, kuriuos aktualios ir dabar. Paminėsim keletą iš jų:
1. Medžioklė be šuns yra tik apgailėtinos pastangos. Medžioklinių šunų veisimas ir atranka nėra išsigalvojimas, o tikros medžioklės įgyvendinimo priemonė.
2. Vokiečių dratharų susivienijimas turi vieną tikslą: įvairiapusei medžioklei sukurti šunį, kurio plaukų danga ir fizinės savybės leidžia išlikti darbingam bet kokiomis atmosferinėmis sąlygomis.
3. Šis tikslas pasiekiamas tik griežta ir teisinga atranka.

Veislės kūrėjai, kaip jau minėjom ankščiau, kur kas daugiau dėmesio skyrė medžioklinėms
darbinėms savybėms nei išvaizdai. Buvo atliekami įvairūs kryžminimai, ne visuomet jie buvo sėkmingi. Dėl to dratharai iki šiol nėra visiškai susiformavusi, nusistovėjusi veislė. Palikuonys ne visada paveldi tėvų savybes ir išvaizdą, ypač tai pasakytiną apie plaukų dangą. Vadose pasitaiko šuniukų su skirtinga plaukų danga: vieni apaugę ilgais švelniais plaukais, kiti vidutinio ilgio šiurkščiais, o dar kiti –trumpais. Tuo tarpu pagal eksterjero standartą plaukai turi būti prigludę, šiurkštūs, 2–4 cm ilgio. Virš akių–ryškūs antakiai, su labai šiurkščiais plaukais. Šiurkštūs ūsai ir barzda yra būtini dratharų požymiai.
Vokiečių šiurkščiaplaukių vižlų veislė buvo sukurta ilgo ir kantraus selekcinio darbo dėka. Darbinių savybių bandymai parodė, kad atranka vykdoma teisinga linkme. Šiuo metu tai viena iš gausiausių medžioklinių šunų veislių Vokietijoje. Čia kasmet užregistruojama per 3500 gimusių šios veislės šuniukų. Nagrinėjant dratharų darbines savybes galima teigti, kad ši veislė visiškai tenkina pačius išrankiausius reikalavimus medžioklei lauke, miške ir vandenyje.
Visos savybės, reikalingos įvairiapusiškai panaudojant šunį, kurios, atrodytų iš pirmo žvilgsnio, labai skirtingos, yra harmoningai subalansuotos. Lengvumas ir greitis, reikalingi medžiojant laukuose, išvystyti taip, kad tenkina pačius didžiausius reikalavimus, tačiau nesumažina šuns jėgos, sudėjimo ir skeleto stiprumo. Puiki uoslė taip pat lemia didelį paieškos greitį lauke. Prieštaravimai tarp šuns naudojimosi viršutine uosle dirbant lauke ir apatine uosle, dirbant miške, įveikiami lengvu šios veislės dresavimu ir paklusnumu. Medžiotojai, daug medžiojantys miške, labai vertina šios veislės savybę skalyti persekiojant žvėrį karštais pėdsakais (kaip skalikai).
1961 metais į Vilnių iš Krymo buvo atvežta pirmoji dratharų veislės kalė Fortūna, kuri turėjo pilną kilmės pažymėjimą. Į Krymą ją atgabeno jūreiviai iš Vokietijos Demokratinės respublikos. Kalė buvo puikaus eksterjero ir darbinių savybių. Pirmieji šuniukai atsirado kergiant su Rygos šunimis. Po to ši kalė buvo kergta su garsiais Maskvos dratharų veisėjos V.Ušakovos šunimis Gepardu I ir Gepardu II. Pamažu atsirado medžiotojų, kuriems dratharai tapo nepamainomi padėjėjai medžioklėje. D.Venskūnienė (Vilkaviškis), A.Muchinas (Kaunas), V.Krotovas (Vilnius), E.Gomalickaja (Šalčininkai)– tai tik keletas medžiotojų, atidavusių savo meilę šiai puikiai veislei. Po truputį dratharų veislė tampa žinoma ir populiari Lietuvoje. Tačiau nežinant veisimo kriterijų, nebuvo laikomasi griežtos atrankos pagal plaukų dangą. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kinologinė komisija, vadovaujama A.Kuzavinio, 1977 metais į specialiai organizuotą dratharų ir jagdterjerų parodą, kurioje buvo surinkti dauguma Lietuvos dratharų ir jagdterjerų, pasikvietė vedančius ekspertus iš Vokietijos Demokratinės respublikos. Šie ekspertai atlimo mūsų šunų ekspertizę ne tik pagal eksterjerą, bet ir pagal plauką. Po parodos Lietuvos medžioklinių šunų ekspertams buvo surengtas mokomasis seminaras. 1987 metais Šumskuose prie Marijampolės įvyko pirmieji dratharų ir kurcharų bandymai kuriuose buvo vertinama, kaip jie tinka visapusiškai medžioklei. Šių bandymų surengimo iniciatoriai–broliai K. ir G. Peteliai. Nuolatiniai darbinių savybių bandymai, apžiūros, parodos, kurių metu buvo tikrinama ir vertinama Lietuvos dratharų kokybė, davė gerų rezultatų. Pirmiausia už šį kruopštų ir ilgą darbą turime būti dėkingi ilgalaikiam Lietuvos medžioklinės kinologijos vyriausiajam kinologui A. Kuzaviniui. Šiuo metu šalyje jaučiamas medžioklinės kinologijos organizacijų darbo susilpnėjimas. Tačiau reikia tikėtis, kad šios veislės mylėtojų darbas nenueis veltui, juolab kad dabar besikeičiantys medžioklės būdai ir sąlygos reikalauja tokio šuns kaip dratharas.
Vokiečių dratharas-vidutinio dydžio šuo su šiurkščia, tvirta, prie kūno prigludusia plaukų danga, kurios ilgis 2-4 cm. Vidinę kojų dalį, krūtinę ir pilvą dengia trumpesnis plaukas. Trumpesniais plaukais taip pat apaugusi galva ir ausys. Dėl tamsių akių, išraiškingų antakių ir tankios, bet ne per ilgos, pageidautinai šiurkščios, barzdos snukio išraiška labai energinga. Dratharo judesiai energingi, plastiški ir harmoniški. Idealus aukštis ties ketera: šunų 61-68 cm, kalių- 57-64 cm. Aukštis ties ketera ir kūno ilgis privalo būti vienodi. Pagrindinė spalva nuo šviesiai iki tamsiai kavinė su žilomis dėmėmis. Elgesio tipas - energingas, judrus. Šunys paklusnūs, lengvai dresuojami. Suaugusių šunų charakteringas sargumas svetimiems žmonėms. Išreikštas piktumas ir bailumas yra ydos.
Tik griežtai atrenkant, bandant darbinęs savybes, apgalvotai atrenkant poras veisimui, ši veislė turi puikias darbines savybes. Vokietijoje, o taip pat kitose Europos šalyse, kuriose atliekamas rimtas šios veislės selekcinis darbas, vykdoma trijų pakopų darbinių savybių bandymų sistema.
Pirmoji pakopa–Verbandjugendprüfung (VJP) jaunimo bandymai. Bandomi praėjusių metų gimimo šunys. Jų rengimo tikslas:
1. patikrinti įgimtas medžioklines savybes jaunų šunų, gimusių praėjusiais metais;
2. pagal bandymų rezultatus nustatyti tėvų vertingumą pagal palikuonių paveldėtas medžioklines savybes.
Vertinamos šios medžioklinės savybės:
• sekimas pėdsaku (kiškio);
• uoslė;
• paieška;
• tilktis;
• kontaktas su vedliu.
Antroji pakopa–Verbandsherbstzuchtprüfung (HZP)–rudeniniai bandymai. Jų rengimo tikslas:
1. patikrinti įgimtas medžioklines savybes jaunų šunų, gimusių praėjusiais metais;
2. nustatyti pagal bandymų rezultatus tėvų vertingumą pagal palikuonių paveldėtas medžioklines savybes;
3. nustatyti šunų tinkamumą selekcijai;
4. patikrinti įgytas šunų medžioklines savybes medžiojant lauke ir vandenyje.
Vertinamos šios medžioklinės savybės:
• sekimas pėdsaku (kiškio);
• uoslė;
• paieška;
• tilktis;
• kontaktas su vedliu;
• darbas vandenyje;
• paukščių aportas;
• žvėrelių aportas;
• aporto maniera;
• dresavimas (paklusnumas);
• noras dirbti.
Trečioji pakopa –Verbandgebrauchsprüfung (VGP)– tinkamumo visapusiškai medžioklei
bandymai. Jų rengimo tikslas:
1. nustatyti šuns pasirengimą visapusiškai medžioklei–lauke, miške, vandenyje;
2. nustatyti pagal bandymų rezultatus šunų vertingumą veisimui.
Vertinama 30 medžioklinių savybių dirbant lauke, miške, vandenyje. Kai kurie bandymų pratimai
reikalauja iš šuns aukščiausio fizinio parengimo laipsnio.
Nors dratharai nepaprastai lengvai mokomi, nesunkiai valdomi, tačiau norint, kad šuo išlaikytų
Bandymus, reikia ilgai ir sistemingai mokyti. Visapusiškas medžioklinis šuo rengiamas apie 2–3 metus, tačiau ne dievai puodus lipdo

Georgij Jefremov
Vytautas Tamošiūnas